Kedena istorijos klodus – dar kartą atstatytas Obelių šile esantis partizanų bunkeris (foto) (0)

Sakoma, jog žmogus stiprus tada, kai gerai žino savo tautos istoriją. Ji, deja, laikui bėgant dyla. Kaip ir reikšmingą istoriją bylojantys ženklai, kuriais reikia rūpintis. Rokiškio krašte vieną sudėtingiausių Lietuvos istorijos klodų – partizanines mūsų tautos kovas – rūpestingai saugo ir „prižiūri“ Obelių laisvės kovų istorijos muziejus, kurio kolektyvas, kartu su neabejingais rokiškėnais, šeštadienį būrėsi į talką ir vėl atstatė laiko „traiškomą“ Obelių šile esantį bunkerį.

Tapo tradicija

Obelių šilo mūšio bunkeris – svarbus istorinės atminties objektas, liudijantis Rokiškio krašto laisvės kovotojų kovą su Lietuvą okupavusiais Rusijos kariais. Todėl dar 2003 metais istorinio mūšio vietoje, iniciavus partizanui bei Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus įkūrėjui a.a. Andriui Dručkui, bunkeris buvo atstatytas, o vieta paženklinta paminkliniu žymeniu.

Nuo tada, per 22-ejus metus iki šių metų birželio 21-osios (šeštadienio), bunkeris atstatytas buvo jau keturis kartus.

Šiemet talkininkų komanda buvo itin gausi: „priešakinėse linijose“ kaip visada aktyvi ir darbšti Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Vyčio 5-osios apygardos 506 pėstininkų kuopos karių savanorių bendruomenė, šį kartą turėjusi ir rimtą pastiprinimą – du kasimo darbais itin susidomėjusius šunyčius Uogą ir Natą, asociacijos „Andriaus Dručkaus iniciatyva“ (A. Dručkaus vaikų ir anūkų įkurta asociacija – aut. past.) nariai ir jos vadovas, garbaus kraštiečio anūkas Mantas Kelečius, miškininkas Vidas Šarkambiškis bei jaunieji Biržų šauliai, kartu su vadovu Vidučiu Šeškumi dalyvaujantys beveik visuose Rokiškio krašto renginiuose.

Paklaustas, ar jo auklėtiniai norėjo vykti tokį kelią į miškus kasti duobės, nešioti rąstų ir dirbti Rokiškio krašto labui juokėsi, kad norinčiųjų buvo net daugiau, nei reikėjo – teko keletą „į bagažinę“ sodinti.

Visai kitaip, bet taip pat

Pirmiausia gausiai susibūrusiems darbininkams teko viską išvalyti, kadangi senieji rąstai po žeme jau buvo pradėję pūti, kai kurie – sulūžę ir įgriuvę. Apie 9 val. ryto darbuotis pradėjęs būrys tą atliko vos per valandą, o kasdami smėlį iš bunkerio duobės Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios kuopos kariai savanoriai juokėsi, kad visai neseniai pas juos vyko apkasų kasimo pratybos: „Reikėjo visus vežtis čia ir darbas būtų padarytas dar greičiau“.

Nors šiais laikais statyti bunkerį – nepalyginamai lengviau: įrankiai, technika, laiko laisvė ir ramybė..., tačiau visai nepriverstinai buvo kalbama ir apie tas dienas, kai šioje vietoje kilo (nors gal tiksliau sakyti – „grimzdo“) pirmasis partizanų bunkeris: per kiek laiko jis buvo įrengtas, kokiomis sąlygomis čia dirbo žmonės. Atmintis gyva, nes liudija...

Padėjo specialistas pagalbininkas

Bunkerio statytojų gretose buvo ir vienas specialistas – uteniškis Ovidijus Urnižius. Vyras namuose, savo miške, pats vienas įrengė požeminę slėptuvę, o visus darbus filmavo ir paskui parengė video filmą. Pasak rokiškėnų, jį čia „atsiviliojo“ 506-osios kuopos karys, „Youtube“ kanale sekęs uteniškio veiklą.

„Pradėjus planuoti Obelių bunkerio atstatymą, vienas iš mūsiškių papasakojo apie Ovidijų. Pagalvojom – gal jį pasikviesti? Vyrukas sakė išstudijavęs bunkerių statybas, gal turės kokių patarimų. Parašėm jam ir jis be išsisukinėjimų sutiko. Net apsidžiaugė, kad pakvietėm“, – apie svečią sakė KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios kuopos vyresnysis seržantas Mantas Griškevičius skaičiavęs, kad pats šio bunkerio statybose dalyvauja antrą kartą.

O. Urnižius iš Utenos į Obelių šilą atmynė dviračiu. Vyras juokėsi, kad čia – visai netoli: 6 ryto išvažiavo ir vietoje buvo sutartu pradėti statybas laiku. Pirmiausia, ką patarė statybininkams padaryti – apdeginti kampinių rąstų galus, kurie įkasami į žemę, o juos statant į vietą ragino kuo stipriau „sutrombuoti“ žemes. Ypač – į bunkerio vidaus pusę.

Lygindamas 2018 m. statybas ir šias, M. Griškevičius išskyrė tik vieną – pirmosios buvo kiek sudėtingesnės tuo, kad dėl išvirtusių medžių, iki bunkerio negalėjo atvažiuoti technika su rąstų priekaba. Tad kompanijai teko nešioti medžius nuo kelio: tiek atsinešti naujus, tiek išnešti senus. Šį kartą naujieji buvo sukrauti prie pat, o seniesiems sukrauti priekaba pastatyta visai greta.

Košė, muzika ir šauni diena

Naujajam bunkeriui atstatyti sunaudota 106 rąstai, kuriuos parūpino ir paruošė – nužievino ir impregnavo – Obelių seniūnija.

Nepaisant menamos tragiškos istorijos, apie tris dešimtis talkininkų subūrusi iniciatyva visiems jos dalyviams paliko daugybę gerų įspūdžių. Uodų spiečiams kapojant visas neuždengtas kūno vietas, po darbų išalkusieji ten pat mėgavosi gardžia koše bei kvapnia kava ir didžiavosi savo darbu – dar kartą atidengtu, prikeltu istorijos klodu.