Keliautojas jau namuose: D. Mikalkėnui užkabintas ąžuolo vainikas ir iškeptas kelio formos tortas (foto+video) (0)
Trečiadienio popietę, įveikęs 1 tūkst. 100 km atstumą, po kelionės aplink Lietuvą į Rokiškį grįžo keliautojas Danielius Mikalkėnas. Maždaug trys dešimtys jauno vyro kelionę ir kelią stebėjusių rokiškėnų, su vaikino tėveliais priešakyje, žygeivį pasitiko Nepriklausomybės aikštėje, kur jo laukė kelio formos tortas, ąžuolo vainikas ir užrašu „1000 km finišas“ puošta simbolinė juosta. Ją kirpdamas keliautojas juokėsi, kad kelionė – dar nebaigta, nes finišas yra ne čia: juk liepos 18-osios rytą išėjo ne iš aikštės, o iš tėvų namų.
Nesigaili, bet nekartotų
Namo grįžti rugsėjo 1-ąją planavęs D. Mikalkėnas pačiam sau išsikeltą iššūkį įveikė greičiau, nes buvo dienų, kai pėsčiomis įveikdavo ir po 40 km. Ilgiausias per dieną įveiktas atstumas – 47 km, tad pasveikinti sugrįžtuvių proga aikštėje susibūrusiems pradėjus skaičiuoti, koks yra vidutinis, per dieną įveiktas keliautojo atstumas, D. Mikalkėnas atsakė: apie 27 km.
Iš visų įveiktų kilometrų, pasak entuziasto, tik 6 km buvo papildomi, kai „pavedus“ navigacinei sistemai nupėdino ne į tą pusę: „Aišku, jei žiūrim pagal visą įveiktą atstumą, tie 6 km nėra daug. Bet tuo metu buvo labai pikta“.
Paskutinioji atkarpa, kurią šiandien įveikė žygeivis, buvo 24 km iš Pandėlio į Rokiškį.
Nors dauguma susirinkusiųjų rokiškėno kelionę akylai stebėjo socialiniuose tinkluose, kur jis vedė video dienoraštį, visgi žmonės turėjo nemažai klausimų, į kuriuos atsakymus norėjo išgirsti gyvai.
Pavyzdžiui – ar nepasigailėjo nėręs į tokią avantiūrą? D. Mikalkėnas tik šyptelėjo, kad gailėtis tikrai nesigaili, bet kartoti irgi nebekartotų.
Tai pavėžėjo ar ne?
Lyg nujausdamas, kad daugelio mintyse kirba klausimas: „Tai ar tave kas nors pavežė?“, D. Mikalkėnas užbėgo įvykiams už akių pirmasis susirinkusių paklausęs: „Kiek iš jūsų čia galvoja, kad mane pavėžėjo?“. Jis neslėpė, kad buvo keletas stabtelėjusių vairuotojų, tačiau šis jų veiksmas buvo daugiau iš mandagumo: „Buvo keletas atvejų, kai automobiliai pravažiuodavę kiek atokiau sustodavo, o vairuotojai neklausdavo, ar pavežti, bet patys pasakydavo: „Matau su kurpine, tai nevažiuosi..?“. Ir tikrai nei karto niekas nepavėžėjo“.
D. Mikalkėno žygio distancija nebuvo trumpa, tad natūraliai kilo klausimas, ar savo iššūkio neketina užfiksuoti rekordų agentūroje? Anot keliautojo, jis rašė užklausą, tačiau atsakymo nesulaukė. O jei, visgi, jo žygis būtų vertas rekordo „vardo“, jis turi visus to įrodymus: kelionės maršrutą, nuotraukas skirtingose stovyklavietės, net – liudininkus.
O namo grįžęs vaikinas nekeičia savo planų ir ketinimų porą dienų nesikelti iš lovos.
Pasikeitė požiūris į Rokiškį
Paskutinysis klausimas D. Mikalkėnui buvo – kiek kilogramų svorio per kelionę „pametė“, bet atsakymą į šį klausimą sakė sužinosiąs tik kai grįš namo ir pasisvers.
Kitas dalykas, kuriuo be ilgų apmąstymų pasidalijo žygeivis, kad apkeliavus visą Lietuvą pasikeitė požiūris į gimtąjį miestą – jis yra nuostabus: „Mūsų, jaunimo, gretose vyrauja mintis, kad Rokiškis – kaimas, kad nėra čia ką veikti. Bet keliaudamas supratau, kad Rokiškis – puikus miestas, labai gražus ir čia tikrai yra ką veikti. Nes mačiau tikrai prastų pavyzdžių: apleistų kaimų, mokyklų, sodybų, kur gyvena vos po kelis žmones“, – po kelionės kalbėjo D. Mikalkėnas.
Rekomenduojami video
