Kupranugarių vilkstinė adatos skylutėje – Lietuvoje to dar nebuvo, bet dabar du mėnesius bus Rokiškyje (0)

Žaismingu kalambūru Rokiškio krašto muziejaus komunikacijos koordinatorė Jolita Jūrevičienė intriguoja rokiškėnus: „Kviečiame pamatyti didžiausią mažiausią parodą Lietuvos istorijoje“ ir tik aptakiai užsimena, kad kalbama, be abejo, apie meną...

Atimanti žadą

Kol kas tik keletui žmonių Rokiškyje nusišypsojo laimė pamatyti 32 aikčioti priverčiančius, tik per mikroskopą įžiūrimus meno kūrinius, kurių vieno paruošimas trunka apie pusę metų ir apie kuriuos kalbant tiesiog neįmanoma nepasakyti „vau“. Plačiajai visuomenei unikalių mikrominiatiūrų kūrėjo, ukrainiečių menininko Vladimiro Kazariano paroda „Stebuklų pasaulis“ bus atverta jau rytoj – vasario 27-ąją ir susidomėjusių kraštiečių ar miesto svečių lauks iki balandžio pabaigos (27 d.).

O apie ką ta paroda, kuri yra įvardijama kaip aštuntas pasaulio stebuklas? Ką tokio įspūdingo per 35-erius kūrybos metus padarė V. Kazariano, kad net tapo Jungtinių Amerikos Valstijų istorijos dalimi, nes jo eksponuoti darbai pateko į visų laikų geriausių šios šalies parodų dešimtuką?

Tiesiog – dirbo širdžiai mielą darbą. Rokiškiui nusišypsojo laimė pamatyti vieno unikaliausių visame pasaulyje kūrėjų, darbus: iš gintaro pagamintą žirgą, risnojantį ant... cukraus krislelio ar ant drabužių smeigtuko viršaus besisukančią šokėją. Sunku net įsivaizduoti, kokiais būdais į siuvimo mašinos „Zinger“ adatos skylutę buvo sutalpinta kupranugarių vilkstinė ar kaip blakstienų galiukai pražydo spalvingais žiedais tapdami nuostabia gėlių puokšte, matoma tik per mikroskopą... Nuo ryžių grūduose vaizduojamų pasaulio garsenybių portretų, ant plauko pritvirtintos šuns blusos ar žmogaus plauke įkurdinto 9 gyvūnų zoologijos sodo, iki dramblių ekvilibristų, balansuojančių ant siuvimo adatos skylutėje įverto plauko ir išskirtinių metalinių „nėrinių“, kurių linijos storis prilygsta vos 1/100 žmogaus plauko storio... Ši paroda yra tai, apie ką galima daug kalbėti, tačiau kalbant sunkiai įmanoma įsivaizduoti, tad geriausia – savo akimis pamatyti.

Nuo A iki Ž

Parodą iš Estijos į Rokiškio muziejų atvežė ne pats autorius, o jo patikėtinis Armens Arutjunjans. Vyras pasakojo besirūpinantis, kad išskirtinius menininko kūrinius, atsiradusius susiliejus ribų nepaisančiam žmogaus kūrybiškumui ir kruopščiam meistriškumui, pamatytų visas pasaulis. „Kiekviena mikrominiatiūra – unikalus technologinis pasiekimas, sukurtas pasitelkiant autentiškus mikroįrankius. Tiesą pasakius, net ir pačius įrankius galima pavadinti meno kūriniais, nes kiekvienam eksponatui padaryti autorius gamindavosi atskirus. Jie daromi iš kietųjų metalų – plieno, platinos – ir yra šlifuojami tol, kol pasidaro tinkamo miniatiūrinio dydžio. Gaminami taip pat, kaip eksponatas – žiūrint per mikroskopą. Ir niekada nežinai, kaip pavyks, nes jei metalas yra per kietas – jis lūžta, jei minkštas – lenkiasi, tad reikia labai „pataikyti“. Ne tik paties eksponato, bet net ir įrankių gamyba gali užtrukti kelis mėnesius“, – meno kūrinių atsiradimo priešistore dalinosi A. Arutjunjans.

Mikrominiatiūrų gamybai menininkas naudoja ypatingas medžiagas: dramblio kaulą, mamuto iltis, marmurą, gintarą, brangakmenių dulkes ar žiedadulkes. O paruoštų skulptūrų pjedestalais tampa nupoliruoti žmogaus plaukai, aguonos ar ryžių grūdeliai, adatos skylutės ir t.t.

Nepakartojamas ir nebeperduodamas...

A. Arutjunjans teigimu, į Rokiškį atkeliavo didelė dalis V. Kazariano darbų, tačiau tikrai ne visi. Visgi, tai yra didžiausia šio menininko paroda Lietuvoje: prieš gerą dešimtmetį 5-7 darbai buvo eksponuojami Palangoje ir Gargžduose. O stacionarūs tokių miniatiūrų muziejai pasaulyje apskritai yra tik du: Andoroje ir Ukrainoje, Kyjive. Būtent čia veikia nuolatinė V. Kazariano darbų paroda, kurioje galima pamatyti didžiąją dalį kolekcijos.

Pats mikrominiatiūrų autorius, anot jo atstovo, šiuo metu gyvena Miunchene ir, deja, bet nebekuria: „Bėgdamas nuo prasidėjusio karo baisumų, Ukrainoje paliko visus instrumentus. Jų įsigyti niekur neįmanoma, nes, kaip jau sakiau, autorius pats juos gamindavosi. Skaičiuodamas 60-uosius gyvenimo metus jau mažiau ir dirba, nes karjerą pradėjo būdamas 25-erių, talentą paveldėjęs iš tėvo, taip pat mikrominiatiūrų kūrėjo Eduardo Kazariano. Visą gyvenimą jis skyrė šiam išskirtiniam menui, dovanodamas žmonėms džiaugsmą ir įrodydamas, kad žmogaus galimybės – beribės. Vieni pirmųjų E. Kazariano darbų: stadionas su žiūrovais ir net judančiu kamuoliu, taip pat – judantys automobiliai“.

A. Arutjunjans apgailestavo, kad V. Kazarian, perėmęs talentą ir trauką šiam menui iš tėvo, baigęs Meno akademiją, deja, neturi kam perduoti savo amato – ne kiekvienam suteikta tokia duotybė. O ir analogiško kūrėjo pasaulyje, pasak A. Arutjunjans, nėra.