Lietuvos ir Čekijos draugija, R. Lymanas, vargonų muzika ir ... tarptautinis vargonų muzikos festivalis Rokiškyje (0)

Minint 25-ąsias tarptautinio vargonų muzikos festivalio metines, prisiminimais apie festivalio atsiradimą ir eigą dalinasi du iš festivalio sumanytojų: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, vargonininkas Gediminas Kviklys bei buvusi Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininkė dr. Janina Balsienė.

Ieškojo sąsajų

Draugija veiklą atnaujino 1991 m., o 1993-aisiais, po Čekoslovakijos skilimo ėmė veikti kaip Lietuvos ir Čekijos draugija: jos pirmininke buvo išrinkta J. Balsienė. Draugijos nariai rimtai svarstė, koks yra jų veiklos tikslas ir misija. Buvo apsispręsta, kad reikia ne tik propaguoti čekų kultūrą Lietuvoje, bet ir patyrinėti, kas Lietuvą sieja su Čekija. Juk sąsajos galimos per istoriją, diplomatiją, užmegztus ryšius tarp žmonių.

Keliaudama po Lietuvą ir ieškodama dvi valstybes siejančių ryšių, J. Balsienė susipažino su Rudolfo Lymano anūke Aleksandra Kondrotiene, kuri papasakojo apie R. Lymano veiklą Rokiškyje. Čekų vargonininko istorija buvo įdomi ir  negirdėta.

Specializacija – vargonininkas

Čekų muzika jau kelis dešimtmečius buvo patraukusi ir Lietuvos konservatorijos dėstytojo G. Kviklio dėmesį.

Būdamas dvidešimtmetis studentas (1966 m.) jis pirmą kartą nutvyko į Prahą, kai su grupe studentų ir dėstytojų lankėsi garsiajame Prahos pavasario festivalyje.

1969-1970 m. G. Kviklys pradėjo specializuotis vargonų muzikos srityje. G. Kvikliui atmintyje išlikęs susitikimas su R. Lymano mokiniu, vargonininku Petru Vinkšneliu Svėdasuose. Deja, pašnekovas nepamena, kad susitikimo metu būtų kalbėję apie R. Lymaną ar jo veiklą.

Tęsdamas savo muzikinę veiklą, G. Kviklys sovietmečiu nieko nežinojo apie R. Lymaną. Jo įkurta vargonininkų mokykla buvo nežinoma vargonininkų rate, akademiniame pasaulyje taip pat nebuvo kalbama apie XIX a. pabaigoje Rokiškyje veikusią R. Lymano įkurtą vargonininkų muzikos mokyklą, nežiūrint į tai, kad joje mokėsi tokie žinomi kultūros veikėjai: Mikas Petrauskas, Juozas Tallat-Kelpša, Juozas Gruodis ir kiti.

Pasak G. Kviklio, mokantis Lietuvos muzikos istorijos, bažnytinės temos buvo nutylimos, apie Juozą Naujalį ar Česlovą Sasnauską buvo žinoma, bet tai ir buvo viskas.

XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje vargonai buvo pastatyti Vilniaus filharmonijoje, suremontuoti vargonai Vilniaus arkikatedroje, Kauno sobore. Čekų firma „Rieger Kloss“ įrengė vargonus Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultete ir šv. Kryžiaus bažnyčioje Vilniuje – čia mokėsi groti vargonininkai, tik ji neveikė kaip bažnyčia. Tuo tarpu Rokiškio bažnyčia nebuvo uždaryta ir joje esančiais vargonais buvo grojama.

Lemtingas vizitas Rokiškyje

Nuo 1993 m. prie Lietuvos ir Čekijos draugijos veiklos susitelkė Lietuvos intelektualiai, kurie turėjo kokius nors ryšius su Čekija. Natūraliai prie draugijos prisijungė ir G. Kviklys.

J. Balsienė ir G. Kviklys prisimena, kad smalsumo vedami 1995 m. rugsėjo 18 d. kartu su muzikologe Danute Palionyte nuvyko į Rokiškį, kur juos priėmė Rokiškio dekanas. Atvykę svečiai pasitarė su dekanu ir nusprendė peržiūrėti bažnyčios archyvą.

Pasak J. Balsienės jie buvo penkiese ir gal 4 ar 5 val. vertė senus dokumentus, kai G. Kviklys sušaukė: „Radau!“. Buvo rasti daugiau nei šimtą metų menantys R. Lymano rašyti laiškai, dokumentai, natos, muzikos kūriniai. R. Lymanas tarsi sujungė tiltus: Čekija-Lietuva-muzika-vargonai-istorija-Rokiškis...

Plėtojo draugystę

J. Balsienės teigimu, surasti dokumentai buvo postūmis eiti „giliau į tuos santykius“. Draugijos nariai pradėjo tyrinėti rastus dokumentus ir tarėsi, kaip įprasminti R. Lymano vardą bei jo nuveiktus darbus. Šią idėją rėmė ne tik Čekijos ambasada Lietuvoje. Labai daug palaikymo draugija sulaukė iš Rokiškio rajono savivaldybės merų, muzikos mokyklos, Rokiškio bažnyčios ir Rokiškio krašto muziejaus.

R. Lymano vardo įprasminimas apjungė labai daug žmonių, kurie norėjo prisidėti prie vargonų muzikos sklaidos, Lietuvos ir Čekijos ryšių plėtojimo. Keletą metų jautėsi emocinis pakilimas, nes tai buvo nauja daugeliui kultūros veikėjų.

Įkūrė draugiją

G. Kviklys 1999 m. įkūrė R. Lymano vardo draugiją, kuri vienijo muzikus, atliekančius čekų kūrinius, prie jos vėliau prisijungė ir R. Lymano šeimos nariai.

Buvo kilusi mintis Rokiškio kolegiją pavadinti R. Lymano vardu, tačiau prasidėjus reorganizacijai šios minties atsisakyta. R. Lymano vardas jau kiek vėliau, 2011-aisiais, buvo suteiktas Rokiškio muzikos mokyklai.

Apsispręsta, kad  R. Lymano atminimą geriausiai įprasmintų vargonų muzika. G. Kviklys apžiūrėjo Rokiškio bažnyčios vargonų būklę pabrėždamas, kad jie yra gana geros būklės: neveikė tik keletas registrų. Pirmieji vargonų muzikos koncertai buvo rengiami Rokiškio bažnyčioje ir Rokiškio kolegijoje, juose ne kartą koncertavo ir pats G. Kviklys, į koncertus atvykdavo Čekijos Respublikos ambasadoriai.

Užaugo į festivalį

2000 m., minint R. Lymano 145-ąsias gimimo metines, buvo pradėti rengti festivaliai, tikintis, kad koncertai vyks keletą dienų, kad būtų galima pasikviesti įvairių atlikėjų iš Aukštaitijos, Lietuvos ir iš Čekijos. Atlikėjai iš Čekijos buvo kviečiami pagal turimus asmeninius ryšius tarpininkaujant Čekijos ambasadai, Lietuvos ir Čekijos draugijai, rekomenduojant G. Lukšaitei‑Mrázkovai ir pan.

Šiomis dienomis vargonų muzikos festivalis sulaukia gausaus rokiškėnų dėmesio, o jo dalyvių pasveikinti kiekvienais metais atvyksta Čekijos Respublikos diplomatai.

Pagerbdami R. Lymano atminimą diplomatai, Draugijos nariai padeda gėlių ant R. Lymano kapo Rokiškyje.