Meniškos Kalėdos: A. Keraitienė pristato ilgai širdyje nešiotą parodą „Berniukas“ (0)

Šios šventės Rokiškio krašto menininkei Astai Keraitienei kiek kitokios, nei įprasta. Kūrėjos galvoje – ne tik mintys apie Kalėdines dovanas, bet ir paskutinieji 19-osios personalinės parodos atidarymo štrichai. Jau rytoj, gruodžio 27 dieną, 13 val. Rokiškio krašto muziejuje A. Keraitienė kraštiečiams atvers, kaip pati sako, itin senai širdyje nešiotos parodos duris.

30-imt kūrybos metų

Personalinė paroda „Berniukas“ bus 19-oji. Autorė šypsosi, kad jos idėją savyje „nešiojosi“ labai seniai: „30-ies kūrybos metų eigoje vis nupiešdavau paveikslų su berniuku: pavyzdžiui, „Berniukas, kramtantis gumą“, „Berniukas su braške“ ir t.t. Mūsų šeimoje auga trys sūnūs, turbūt todėl juos nesąmoningai ir vaizdavau savo paveiksluose (šypteli – aut. past.). O šiais metais subrendo noras išpildyti visas idėjas drobėse, nes mūsų berniukai užaugo...“.

Visgi A. Keraitienė pabrėžia, kad paroda bus pildoma ir naujais darbais (parodoje eksponuojama 10 naujų paveikslų ir du – senesnių metų), nes tapant idėjų atsirado dar daugiau. Tai bus tik antroji menininkės darbų paroda Krašto muziejuje – pirmoji pristatyta beveik prieš dešimtmetį, 2016 metais.

„Paroda bus interaktyvi: ją apžiūrėję, lankytojai galės popieriaus lape palikti savo vaikystės prisiminimą piešiniu, raštu ar kita kūrybine išraiška. Man tai bus atgalinis ryšys nuo žiūrovo ir, galbūt, įkvėpimas naujiems paveikslams. Tad labai kviečiu mokytojus su klasės vaikais, darželių grupes ir šeimas apsilankyti: paroda veiks iki 2026 m. sausio 31 d.“, – ne tik parodos atidaryme rokiškėnų laukia autorė.

Tik simbolis

Nors menininkė parodą lyg ir dedikuoja savo sūnums, visgi berniuko motyvas, anot jos, paveiksluose tampa universaliu vaikystės simboliu. Taip autorė išlaiko jos darbams būdingus ryškius vidinės kelionės, būsenų ir simbolių motyvus.

„Berniukas“ – tai tylus dialogas tarp motinos ir vaikų, tarp praeities ir dabarties, pasakojimas apie meilę, laiką ir akimirką, kurią norisi sustabdyti – kad ji išliktų visada, bent drobėje.

„Tai – jautrus žvilgsnis į vaikystės pasaulį, kuriame susipina trys laiko dimensijos: vaikų patirtys, mamos stebėjimas ir jos pačios vaikystės emocijų atgarsiai. Ši kūrinių serija – tarsi suaugusiojo žmogaus bandymas prisiminti, suprasti ir iš naujo išgyventi tą vidinį vaiką, kuris gyvena viduje. Tai ne konkretus asmuo ar portretas, bet apibendrinta būsena – vaiko buvimas pasaulyje, kai dar nėra aiškių ribų tarp realybės ir vaizduotės, tarp to, kas jau patirta, ir to, kas dar tik nujaučiama. Paveiksluose sustabdytos vaiko akimirkos, perteikiančios vis skirtingą emociją“, – jau rytoj visuomenei pristatomos parodos esmę atskleidė A. Keraitienė.

Kiekvienam – sava istorija

Pasmalsavus, ar tai parodoje eksponuojami darbai pasufleravo pavadinimą, ar atvirkščiai – pavadinimas sąlygojo eksponatus, autorė  neslėpė – pavadinimas kilo iš pirmųjų, seniau tapytų paveikslų, tačiau pačios parodos darbai bus be pavadinimų, kad žiūrovas kurtų savo istoriją. O, kad kurti istoriją būtų kiek lengviau, pasufleravo, kaip šifruoti paveiksluose esančius simbolius: paukščiai – minties laisvė, šachmatiniai ornamentai – gyvenimo žaidimas, daiktai iš kasdienybės – pasaulio stebuklai, kuriuos suaugę dažnai pamiršta matyti. 

A. Keraitienė pasidžiaugė, kad besibaigiantys 2025 metai buvo išties kūrybingi ir sėkmingi, o parodos „Berniukas“ atidarymas – gražus ir prasmingas metų užbaigimas. Kitas niuansas, nulėmęs dar šiais metais Rokiškio dvare pristatyti antrąją savo parodą – projektinis įsipareigojimas: „Sumanius rengti parodą, parašėme projektą „Kūrybos ir sklaidos skatinimo veiklų finansavimas iš Rokiškio rajono savivaldybės biudžeto lėšų“, kuriame buvo įpareigojimas dar šiais metais surengti parodą. Jai pasiruošiau per pusę metų ir taip gražiai susidėliojo, kad atidarymas įvyks švenčių sandūroje“.