Mėnulis paslėpė dalį saulės – reiškinys „užkabino“ ir dangaus kūnais ne itin besidominčius (0)

Praėjusį vakarą Europos gyventojai stebėjo dalinį saulės užtemimą.

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas Vidas Dobrovolskas užtemimo dienos rytą LRT.lt žurnalistams teigė, kad pilni Saulės užtemimai kartojasi kas dvejus metus ir yra jau įprastas reiškinys. Tačiau rugpjūčio 12-osios vakaro užtemimas ypatingas tuo, kad tai – pirmasis per daugiau nei 27 metus užtemimas, kurį galima stebėti iš žemyninės Europos. To paties universiteto astronomų teigimu, tokio ryškaus užtemimo nebuvo matyti daugiau nei 10 metų, tad pasinaudoti galimybe išvysti istorinį reiškinį skubėjo ne tik astronomai, mokslininkai ar dangaus kūnais besidomintys žmonės, bet ir gan „šaltai“ į visa tai reaguojantys.

Trečiadienio vakarą kiekvienas užtemimo laukęs asmuo ieškojo reiškiniui stebėti palankiausios vietos: kad netrukdytų miesto šviesos, saulės laidos neužstotų medžiai ar pastatai. Nemažai Rokiškio krašto gyventojų susirinko Struvės geodezinio lanko apžvalgos aikštelėje, kur jau 20.15 val. pamatė „nukąstą“ nedidelį dešinįjį saulės kraštelį. Iki pat 21 val., kol saulė grimzdo į horizontą, būrys žmonių, akis pridengę įvairiomis priemonėmis, žiūrėjo į dangų. Kviesdami pamatyti saulės užtemimą, mokslininkai ir žinovai akcentavo, kad negalima žiūrėti tiesiai į saulę nepridengus akių kažkokia apsauga. Raginimai tikrai buvo išgirsti – Struvėje susirinkę smalsuoliai dėvėjo akinius nuo saulės, žvelgė pro telefonų kameros objektyvą, dar kiti turėjo apsaugą, skirtą atliekant suvirinimo darbus. Buvo ir savadarbiais „įrenginiais“ apsiginklavusių smalsuolių, užtemimą stebėjusių netiesiogiai.

Visgi, kad ir kokiomis priemonėmis trečiadienio vakarą buvo stebėtas ganėtinai unikalus astronominis reiškinys, besiskirstydami po jo visi nestokojo įspūdžių.

O gamtos fotografas Virginijus Stumbrys nuotraukose užfiksavo nuostabų šio reiškinio vaizdą, kuriuo pasidalino su „Rokiškio Sirena“.