Mėnuo ant kojų: D. Mikalkėnas jau pakeliui namo (0)

Publikuota: 2026-08-18 Kategorija: Laisvalaikis
Mėnuo ant kojų: D. Mikalkėnas jau pakeliui namo
Asmeninio archyvo nuotr. / Namo jau pasukęs kraštietis prieš kelionę skaičiavo, kad užtruks 45 dienas, bet įpusėjęs suprato, kad namo grįš kur kas greičiau.

Šiandien – lygiai mėnuo, kai rokiškėnas Danielius Mikalkėnas ankstyvą rytą iškeliavo iš tėvų namų Rokiškyje į žygį aplink Lietuvą. Per 45 dienas įveikti daugiau nei tūkstančio kilometrų atstumą suplanavęs vyras namo grįš kur kas anksčiau, nei tikėjosi – rugpjūčio 26 d. ir juokiasi, kad su kaupu įgyvendino vieną iš išsikeltų žygio tikslų – pabūti pačiam su savimi.  

Vakare nakvos Mažeikiuose

„Jubiliejinę“ – 30-ąją žygio naktį D. Mikalkėnas praleido itin prabangiai: Židikų (Telšių apskritis) gimnazijos bendrabutyje, minkštoje sofoje ir šiandien jo žygis tęsis į Mažeikius.

Apžvelgęs prabėgusį mėnesį žygeivis džiaugėsi, kad nepaisant skaudėti pradėjusio peties, kelionė iki šiol ėjosi kaip per sviestą: „Nenoriu prisikalbėti, juk iki namų dar nemažai kelio, bet iki šiandien nei karto nepatekau į nemalonią situaciją, kad būčiau labai susierzinęs ar supykęs: pravažiuojantys automobiliai neaptaškė, jokiame kaime nepasitiko ir nelydėjo pikti šunys. Netgi kalbant apie orą galiu pasakyti, kad sekėsi: tik šiandien (29-ąją dieną) ėjau pliaupiant lietui. O ir lietingomis naktimis dažniausiai apsistodavau pas žmones ir nereikėjo miegoti palapinėje. Apskritai, vos ne kas antrą dieną nakvoju kažkur pas žmones, kurie patys parašo, pakviečia, priima. Tikrai yra šiltų žmonių“.

Dar vienas teigiamas dalykas iš dar nesibaigusios kelionės – įgyta drąsa. Žygeivis šypteli labai išdrąsėjęs ir prisipažįsta pirmąją kelionės savaitę nerimaudavęs, kur nakvynei reikės pasistatyti palapinę, o ir pasistačius – ar niekas neišvarys, nesupyks. Tačiau dabar dėl to nebesuka galvos ir pamatęs tvenkinuką ar miškelį, ten įsirengia stovyklavietę.

Neįvertino savęs  

Namo jau pasukęs kraštietis sakė nupėdinęs daugiau nei 800 km. Nors prieš kelionę skaičiuodamas jos trukmę svarstė, kad žygis užtruks 45 dienas, bet įpusėjęs suprato, kad namo grįš kur kas greičiau.

„Nusimetė dienų, nes kai kuriomis dienomis nuėjau daugiau kilometrų, nei buvau suplanavęs. Pavyzdžiui, pagal pirminį maršrutą kai kuriomis dienomis turėjau įveikti tik po 18 km, bet įsiėjęs jaučiau, kad galiu kur kas daugiau ir taip atkeliavau iki Vilkaviškio, paskui iki Tauragės, kasdien nužingsniuodamas po 40 km. Miestai žemėlapyje išliko tie patys, tik tarp jų „išsimetė“ kai kurie sustojimo punktai. Būdamas jau netoli namų, iš Papilio planavau eit į Pandėlį ir tik tada siekti Rokiškį. Bet atstumas nuo Papilio iki Rokiškio yra apie 45 km, tad žinau, kad iš karto visą įveiksiu. Kadangi būsiu jau arti namų, nebenoriu delsti“, – šypteli pašnekovas.

Klustelėjus, kodėl taip skuba grįžti namo, juk vienas iš kelionės tikslų ir buvo „pabūti su savimi“, D. Mikalkėnas juokiasi, kad prisibuvo, viską išsikalbėjo ir prisisvajojo, tad jau norisi kompanijos.

Tikėjosi kelionės pagal filmus

Be to, anot žygeivio, kelionė nėra visiškai tokia, kokios tikėjosi: „Šiandien yra diena, kai tikrai atsibodo eiti (šypteli – aut. past.). Kasdien žygiuoju po 7-8 valandas, bet nelabai pamatau kažką įspūdingo. Tik pravažiuojančias mašinas. Kelionė ne visai tokia, kokios tikėjausi. Galvojau bus kaip filmuose: sutiksiu įdomių žmonių, pamatysiu įspūdingų vaizdų, deja... Viskas – paprasčiau. Aišku, gerų žmonių tikrai sutikau ir labai džiaugiuosi tuo“.

D. Mikalkėnas sako supratęs, kad planuodamas kelionę neįvertino ne tik savo galimybių įveikiant kilometrus, bet ir padarė klaidą rinkdamasis ekipuotę. Visų pirma, anot pašnekovo, reikėjo netaupyti svarbiausiam nešuliui – kuprinei.

„Suvokiau tik išėjęs, kad nereikėjo taupyti kalbant apie ekipuotę (prieš išeidamas į žygį D. Mikalkėnas džiaugėsi pigiai apsipirkęs „Vinted“ ir įsigijęs palapinę, miegmaišį, kilimėlį – aut. past.). Nes kuprinė – visai nekokybiška, petnešos – spaudžia, juosmens diržas kabo ne ant juosmens, o ant pilvo, labai nepatogi. Taip pat pirkčiau tikrai kokybiškesnį miegmaišį, nes turimas – visai tuščias, nieko jame nėra. Rinkčiausi ir kokybiškesnį kilimėlį. Supratau, kad ir tą miniatiūrinę dujinę viryklę pasiėmiau be reikalo... Drabužius gerai susiplanavau, labai džiaugiuosi batais: netrina – geri tikrai“, – dėsto pašnekovas.

Pasiilgo lovos

„Išbrokavęs“ viryklę žygeivis net neslepia, kad kelionės metu tik 2 kartus ją panaudojo – išsivirė koldūnų. Daugiausiai bandelėmis, šokoladukais, traškučiais ir energetiniais gėrimais gyvenantis vyras šypteli, kad geri žmonės jį pamaitina, o pačiam vakare kažką gamintis nebebūna ūpo.

Tačiau tame problemos D. Mikalkėnas sako nematantis: „Ryte aš ir taip nepusryčiauju – kažką greit užkandu, o vakare užsukęs į parduotuvę po kelionės jaučiuosi pavargęs, tai tikrai nebėra noro galvoti, ką dar pasigaminti. Nebeturiu jėgų, tad kas papuola po ranka, tą čiumpu“.

Nors pašnekovas jau pasidžiaugė, kad tikrai ne kiekvieną naktį miegoti tenka palapinėje, visgi po kelionės sakė mažiausiai porą dienų praleis lovoje ir leis kojoms pailsėti. Nes kūnas tikrai pasiilgęs ramybės.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video