Nelūžtanti Pandėlio vidurinės mokyklos 36 laidos mokinių tradicija – vasaros susitikimai (foto) (0)

Vasara – susitikimų metas, kai pasimatyti susiburia ne tik giminės ir artimieji, tačiau ir mokyklos ar studijų metų draugai. Vieni kitų nepamiršta ir Pandėlio vidurinės mokyklos 36 laidos mokiniai, puoselėjantys tradiciją kasmet susitikti ir prisiminti smagias mokyklines išdaigas, sunkias pamokas ar mylimus mokytojus.   

Jono Matiuko auklėtiniai šiais metais susitiko praėjus net 43-iems metams po mokyklos išleistuvių. Kasmetinis klasės draugų susitikimas – „klajoja“, tad birželio 13 d. visi skubėjo į Kupiškio rajoną. Pirmiausia – atminimo nuotrauka ant Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnio, o fotosesijai pasibaigus kompanija nėrė į pažintinę ekskursiją Palėvenės dominikonų vienuolyne.

„Kupiškio kraštotyros muziejaus gidė pristatė vienuolyno istoriją, kuri pradedama skaičiuoti net nuo 1676 m., kuomet Lauryno Mykolo Počobuto-Odlanickio ir jo žmonos Marijonos iš Siesickių giminės remiami čia apsigyveno pirmieji dominikonų vienuoliai. Palėvenės bažnyčios interjeras su aštuoniais altoriais yra vienas originaliausių, vadinamojo, liaudiško baroko pavyzdžių Lietuvoje. Lydimi gidės ir jos įdomaus pasakojimo apžiūrėjome įspūdingas vienuolyno patalpas, pasivaikščiojome po teritoriją, pasigrožėjome vaizdais“, – susitikimo akimirkomis dalijosi Violeta Karaliūnienė.

Klasės draugų kelionė tęsėsi Palėvenės dvare, kurį šiandien valdo ir puoselėja garsios bajorų giminės palikuonė Nijolė Marija Milaknienė – dvaro valdas atgavusio paskutinio tarpukario savininko Bogdano Komaro anūkė. Dabartinė dvaro šeimininkė dvarą atgavo 1992 m. ir nuo to laiko jį prižiūri ir tvarko. Čia turistams buvo aprodytas dvaras ir įspūdingas jo parkas, papasakota bravoro istorija.

Vakarinė susitikimo dalis vyko sodyboje „Apynių namai“, kur laukė smagi vakaro programa: pirmiausia šaudymo į įvairius taikinius varžybos. V. Karaliūnienė juokėsi, kad net ir vienintelė klasės drauge, kuri nutarė nedalyvauti varžybose, irgi gavo prizą kaip pacifistė. Po įtemptų varžybų laukė prašmatnaus restorano lygio pietūs, o vakaras buvo skirtas vandens malonumams: pirčiai, kubilui, Lėvens upelio vandeniui... Klasės draugų pašnekesiai netilo iki paryčių, skambėjo smagios istorijos, buvo dalijamasi prisiminimais, nutykimais ne tik mokykloje, bet ir studijuojant ar kiekvienam jau pasukus asmeniniais gyvenimo keliais.

Jau sutarta, kad kitąmet susitikimas bus organizuojamas Ukmergės rajone, norint kiek įmanoma „giliau“ pažinti Lietuvos grožį.