Pavykęs eksperimentas – pienių medus (1)
Publikuota: 2020-05-18
Kategorija:
Laisvalaikis
Šis pavasaris vėlyvas ir labai šaltas. Tad daugelis ankstyvųjų kultūrų nedžiugina. Pomidorų augintojai vis dar klosto savo augalus šiltnamiuose agroplėvele ir šaltomis naktimis degina žvakes. Per patį vyšnių ir slyvų žydėjimą gamta pažėrė gerokai sniego. Obelys apskritai kol kas streikuoja. Tačiau yra vienas augalas, kuris šiomis dienomis tarpsta ir klesti. Tarpsta ir klesti jis bet kokiomis sąlygomis. Tai paprastoji kiaulpienė, viena bjauriausių daržo ir sodo piktžolių. Ir kol sode gaspadorius dar nepraėjo su trimeriu, geltona pieva paskatino išbandyti vieną seną receptą – pienių medų.
Žiedai – per pusvalandį
Pienių medui reikės maždaug 300 kiaulpienių žiedų, 1 citrinos ir 1 kg cukraus, bei maždaug 1,5 l vandens. Tiek pienių žiedų įmanoma priskinti maždaug per pusvalandį. Praktinis patarimas: kad žiedų nereiktų perrinkti, eiti skinti patartina su žirklėmis. Skinama saulėtą dieną, kai žiedai yra visiškai išsiskleidę. Taigi, nuskynus pienės žiedą, būtinai reikia nukirpti visą jo stiebelį ir žalius lapelius apie jį. Turi likti tik pats geltonas žiedas ir jame esantys žali lapeliai. Kaip minėjau, tą geriausia padaryti jau skinant pienes. Skinant pienę, patartina ją šiek tiek krestelėti, kad iškratytumėte žiedo „gyventojus“.
Pienių medui reikės maždaug 300 kiaulpienių žiedų, 1 citrinos ir 1 kg cukraus, bei maždaug 1,5 l vandens. Tiek pienių žiedų įmanoma priskinti maždaug per pusvalandį. Praktinis patarimas: kad žiedų nereiktų perrinkti, eiti skinti patartina su žirklėmis. Skinama saulėtą dieną, kai žiedai yra visiškai išsiskleidę. Taigi, nuskynus pienės žiedą, būtinai reikia nukirpti visą jo stiebelį ir žalius lapelius apie jį. Turi likti tik pats geltonas žiedas ir jame esantys žali lapeliai. Kaip minėjau, tą geriausia padaryti jau skinant pienes. Skinant pienę, patartina ją šiek tiek krestelėti, kad iškratytumėte žiedo „gyventojus“.
Taigi, pririnkus pienių žiedų (300 žiedų yra maždaug ketvirtadalis 10 l kibiro), juos patartina perplauti. Galite ir neplauti, tačiau tuomet rizikuojate valgyti medų su „spirgučiais“. Nuplovus pienių žiedus, jie keliauja į puodą, kuriame užpilami maždaug 1,5 l vandens. Su vandens kiekiu persistengti nepatartina: vėliau turėsite daugiau vargo ruošiant medų.
Puodą su verdančiu vandeniu užplikytais žiedais reikia pastatyti ant viryklės ir pavirti kokias 20 min. Ir palikti stovėti maždaug parą.
Virimas – ilgas procesas
Taigi, išvirus žiedus, gauname apie gerą litrą žalsvo kvapnaus skysčio. Kvepia švelniai, primena vieną iš mikstūrų nuo kosulio. Taigi, po paros į tuščią puodą statome rėtį ir pilame pienes su visu skysčiu. Pienes dar gerokai nuspaudžiau šaukštu. Tolesniam darbui mums reiks tik skysčio, o pienės keliauja į šiukšlių kibirą. Į skystį pilama kilogramas cukraus. Ir puodas kaičiamas ant viryklės ar krosnies. Kadangi pavasaris šaltas, tai sodyboje vis dar kūrename duonkepį. Pienių medų viriau būtent ant rinkių. Taigi, kol cukrus tirpsta, patartina puodą vis pamaišyti. Vėliau lai sirupas sau pupsi, jis nesvyla. Virti reikia ne mažiau 2 val. Skystis iš balzganai žalio pamažu virsta gintariniu, nugaruoja maždaug pusė skysčio. Ar medus tinkamai išvirtas, galima pabandyti kelis lašus sirupo užlašinus ant lėkštutės: sirupas per 2-3 min. turi atvėsti. Kokio tirštumo jis lėkštelėje, tokio tirštumo bus ir medus. Pasiekus reikiamą tirštumą, tarkuojame vienos citrinos žievelę (tik geltonąją jos dalį), spaudžiame citrinos sultis, porą minučių paverdame ir sirupas keliauja į indelius. Jį galima skanauti ataušusį ar pasilaikyti žiemai. Pienių medus ganėtinai kvapnus, tinka gardinti kepiniams, desertams, dėti į arbatą.
Taigi, išvirus žiedus, gauname apie gerą litrą žalsvo kvapnaus skysčio. Kvepia švelniai, primena vieną iš mikstūrų nuo kosulio. Taigi, po paros į tuščią puodą statome rėtį ir pilame pienes su visu skysčiu. Pienes dar gerokai nuspaudžiau šaukštu. Tolesniam darbui mums reiks tik skysčio, o pienės keliauja į šiukšlių kibirą. Į skystį pilama kilogramas cukraus. Ir puodas kaičiamas ant viryklės ar krosnies. Kadangi pavasaris šaltas, tai sodyboje vis dar kūrename duonkepį. Pienių medų viriau būtent ant rinkių. Taigi, kol cukrus tirpsta, patartina puodą vis pamaišyti. Vėliau lai sirupas sau pupsi, jis nesvyla. Virti reikia ne mažiau 2 val. Skystis iš balzganai žalio pamažu virsta gintariniu, nugaruoja maždaug pusė skysčio. Ar medus tinkamai išvirtas, galima pabandyti kelis lašus sirupo užlašinus ant lėkštutės: sirupas per 2-3 min. turi atvėsti. Kokio tirštumo jis lėkštelėje, tokio tirštumo bus ir medus. Pasiekus reikiamą tirštumą, tarkuojame vienos citrinos žievelę (tik geltonąją jos dalį), spaudžiame citrinos sultis, porą minučių paverdame ir sirupas keliauja į indelius. Jį galima skanauti ataušusį ar pasilaikyti žiemai. Pienių medus ganėtinai kvapnus, tinka gardinti kepiniams, desertams, dėti į arbatą.
Galerija (3)
Rekomenduojami video
Pažymėkite kalendoriuje: birželio 4 dieną Senovinės technikos klubas skiria ne tik technikai, bet ir bendrystei! Klubo nariai kviečia visus, istorinių automobilių, motociklų ar kitų transporto priemonių savininkus išriedėti į miestą – į darbą, parduotuvę, paštą ar kitais rei
2025-06-03
Rokiškio krašto medžiotojų būrelių nariai „viščiukus“ – per 2024-2025 m. medžioklės sezoną sumedžiotus laukinius gyvūnus – suskaičiavo ir „deklaravo“ jau balandžio pradžioje. Tuo pat metu buvo atrinkta ir keliasdešimt trofėjų, kurie tap
2025-06-03
Rokiškio krašto muziejus šeštadienį subūrė smalsuolius, į dvarvietę atvykusius susitikti su viena garsiausių Rokiškį valdžiusių grafų Tyzenhauzų giminės atstovių – grafaite Sofija bei savo akimis pamatyti pirmąjį kadaise iškilusį dvaro pastatą ar anksč
2025-06-02
Vos tik daržuose sužaliuoja pirmieji augalai, netrukus pasirodo ir kenkėjai – vieni iš greičiausiai plintančių yra amarai. Tai smulkūs vabzdžiai, kurie kaupiasi ant jaunų ūglių, lapų viršūnių ir žiedų. Juos galima atpažinti iš blizgančių, prilipusių kolonijų, o pažeisti la
2025-06-02
Renkantis sodo traktoriuką – dažnas pirkėjas įvertina pjovimo plotį, galią ar komfortą, bet vienas svarbiausių klausimų neretai lieka nuošalyje – kaip jis elgiasi nelygioje žemėje? O juk daugelis kiemų ir sklypų Lietuvoje toli gražu nėra idealiai lygūs. Kalniukai, šlaitai,
2025-06-02
