Pažymėta „Camino Lituano“ Rokiškio kelio atšaka – naujas dvasios ramybės ieškančių žygeivių maršrutas (foto) (0)

Pildosi rokiškėno verslininko Algimanto Šablinsko svajonė: „Camino Lituano“ atšaka jau bus galima keliauti per Rokiškį. Balandžio 30 d. žygeiviai ir juos palaikantys kelionių pėsčiomis entuziastai sužymėjo prieš tai išžvalgytus kelius tam skirtais ženklais. Geltona rodykle bei kriaukle mėlyname fone pažymėti medžiai, kelio ženklai, į žemę įkasti mediniai stulpeliai. Iki šiol Lietuvoje piligrimų kelias „Camino Lituano“ sudarė apie 500 kilometrų, tačiau maršrutas per Rokiškį bei jo apylinkes nebuvo numatytas. Taip Rokiškis, o ypač šio rajono kaimai, prarasdavo galimybę save parodyti turistams.

Sudaryti galimybę piligrimams aplankyti Rokiškį – dar vienas gyvenimo tikslas

Apie savo idėją sudaryti galimybę piligrimams aplankyti Rokiškį bei jo apylinkes kavinės „Senas grafas“ šeimininkas Algimantas Šablinskas rašė: „Kai nustoji sau kelti tikslus, kai prisitaikai prie „patogaus“ gyvenimo, o apie menkiausius iššūkius gali tik pasvajoti - tu miręs. Kiekvienas žmogus turi turėti savo Everestą – didesnį ar mažesnį tikslą ir tendencingai, dieną po dienos jo siekti. Mano tikslas - sužymėti kelią, vesti jį tolyn ir populiarinti, kad kuo daugiau žmonių iš viso pasaulio (nenustokim svajoti) aplankytų, susipažintų ir pamiltų unikalaus plano ir nepakartojamo žavesio miestą - mano Rokiškį. Užsuktų į dvaro sodybą, kuri stebina puikiai sutvarkyta teritorija, išskirtinėmis ekspozicijomis, grafų valgomuoju, medžioklės trofėjų mene. Savo akimis pamatytų primityvisto, dievdirbio Liongino Šepkos darbus ir sužinotų jo vėlyvos meilės istoriją. Aplankytų vienintelį Lietuvoje prakartėlių muziejų. Prasieitų Tyzenhauzų alėja ir Nepriklausomybės aikšte, pasigrožėtų dailininkų tapytomis langinėmis, puošiančiomis ir aikštę, ir centrinę Respublikos gatvę...“

Daro pasaulį gražesnį

„Camino Lituano“ Rokiškio kelio atšakos žymėjime dalyvavo žygeiviai iš Panevėžio, Vilniaus, Kauno. Žyminčius piligrimų kelią kuoliukus kasė bei ženklus piešė ir Seimo narys Jonas Jarutis, kuris sakė, kad turi įprotį kasdien pėsčiomis nueiti po dešimtį kilometrų. Paklaustas, kam reikalingas šio kelio žymėjimas, daug metų piligrimyste besimėgaujantis Marius Mickevičius atsakė: „Pažymėtas kelias duoda saugumą, eidamas gali atsipalaiduoti, džiaugtis gamta, eiti per įdomias kultūrine prasme vietas, bendruomenes“. Šis žygeivis sakė kelionėse jau sunešiojęs geras keturias poras batų ir galintis užtikrinti, kad pėsčiomis su kuprine ant pečių keliaujantis žmogus pasaulį daro gražesnį. Šie žmonės visada yra geros nuotaikos, pasilabina, ką nors susitikę, ir palinki „Buen camino“ („Gero kelio“).

Kas tai – „Camino Lituano“?

„Camino Lituano“ – tai piligriminis – kultūrinis - turistinis Šv. Jokūbo kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą nuo Žagarės iki Lazdijų. Lietuviškasis kelias priklauso tarptautiniam Šv. Jokūbo kelių tinklui – juo galima keliauti per visą Europą iki Santjago de Kompostelos katedros Ispanijoje. Lietuviškasis kelias dar visai jaunutis – įkurtas tik 2019 metrų vidurvasarį. Šiaurės Lietuvoje „Camino Lituano“ jungiasi su „Camino Latvia“, o pietuose įsilieja į lenkiškąjį „Camino Polaco“.

Piligrimystės tikslas su laiku kinta

Anksčiau piligrimystė buvo siejama su religija. Buvo laikoma, kad piligrimas - tai keliautojas, pėsčiomis lankantis šventas vietas, susijusias su tikėjimu ir religija. Naujaisiais laikais piligrimystės samprata pakito ir įgavo daugiau prasmių bei siekių. Tai ne tik dvasinė ir religinė piligrimystė, bet ir pasaulio, savęs pažinimas, kultūrinių ir gamtos objektų lankymas, bendravimas, dalyvavimas įvairiuose renginiuose. Šiandien piligrimais gali tapti visi norintys, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, religijos ar fizinio pasirengimo. Taip pat nėra svarbu, kokie yra piligrimystės motyvai ir siekiai. Lietuvoje yra keletas vietų, kuriose už nedidelį mokestį galima gauti piligrimo pasą.

Piligrimystė apvalo ir visus sulygina

„Tas, kas neišbandė piligrimystės ir nėjo piligrimų keliu, negali net įsivaizduoti, kokią magišką galią turi „Camino“. Kelias apvalo, ištrina iš galvos blogas mintis ir atsako į daugybę klausimų. Tave nuolat lanko vidinė euforija, visą laiką jautiesi pakylėtas. Tave valdo vien šviesios ir šiltos mintys, nepalikdamos vietos pykčiui ir agresijai. Problemos ir rūpesčiai pasilieka namuose, o čia puikiai jautiesi nešdamas kuprinėje visą savo turtą: kelias poras kojinių, keletą drabužėlių, miegmaišį, kažkiek maisto ir vandens. „Camino“ žmones suniveliuoja ir sulygina, nesvarbu ar tu dvasininkas, ar kompiuterių „hakeris“, jaunas idealistas ar prakutęs verslininkas, visi su panašiom kuprinėm, visi vienodai „nusikalę“, bet visada puikios nuotaikos, visada su šypsena veide – jie Piligrimai.“ – tokią piligrimystės prasmę aprašė verslininkas ir piligrimas A. Šablinskas dar praeitų metų lapkritį, kviesdamas aplankyti renginį, skirtą piligrimystei.

Turbūt nesuklystume rūpesčių kamuojamam žmogui pasiūlydami užsidėti kuprinę ant pečių ir tiesiog pražygiuoti „Camino Lituano“ keliu...