Ralis išvyko, įspūdžiai liko (0)

Tris dienas Rokiškio mieste ir apylinkėse „zujo“ ralio automobiliai. Dešimtą kartą vykusios šventės „Grand Rally Rokiškis“ įspūdžiai žiūrovų lūpose, kaip visada, nevienodi. Kaip ir nevienodi ralyje dalyvavusių rokiškėnų, kurių šį kartą startavo penki: 5-uoju numeriu pažymėtame automobilyje – Matas Valiulis (su kolega Giedriumi Firantu), 9-uoju numeriu į trasą išlėkęs Petras Šiaučiūnas (su kolega Žilvinu Juršiu), 22-ojo numerio automobilio vairą laikęs Saimonas Daudžvardis (ir kolega Justinas Vainiūnas) bei 27-uoju numeriu startavę išskirtinai abu rokiškėnai Jaunius Jasinevičius ir Tauras Jasinevičius.

Vienintelis baigė visą ralį...

Ralio organizatoriai dalyviams šiemet paruošė 17 nepaprastų greičio ruožų. Juos įveikti pavyko toli gražu ne visiems ekipažams: iš viso dėl įvairių priežasčių finišo nepasiekė ir ralio neužbaigė 20 automobilių. Trys iš jų buvo būtent tie, kuriais važiavo Rokiškio krašto atstovai.  

Vienintelis rokiškėno M. Valiulio bei kolegos, vairuotojo G. Firanto ekipažas įveikė visus greičio ruožus ir net džiaugiasi aukštomis pozicijomis tiek savo klasėje – penktoji vieta, tiek bendroje įskaitoje – šeštoji pozicija. Dar labiau rezultatai šio ekipažo gerbėjus džiugina žinant, kad į šį ralį komanda išlėkė nedalyvavę testiniuose važiavimuose ir be treniruočių.

Ralio organizatorių nuotr. 

Visgi M. Valiulis šypteli, kad rezultatais komanda nėra patenkinta: „Kai kurių mūsų greičio ruožų rezultatai tikrai maloniai džiugino žinant, kad priekinėse pozicijose yra „žvėriška“ konkurencija – visi mūsų klasės konkurentai važiuoja naujesnės kartos, modernesniais ir, žinoma, greitesniais automobiliais... Mūsų automobilis yra 2016 metų gamybos, o ralio nugalėtojo – 2025 m., tad natūralu, jog per tiek metų automobilių sporte viskas pažengė gerokai į priekį. Visgi buvo malonu žinoti, kad esame visai pajėgūs „įvežti“ sekundžių kolegoms“.

Išvažiavo be treniruočių

Penktuoju numeriu pažymėtas kraštiečio ir kolegos „Škoda Fabia R5“ automobilis startavo 8-as. M. Valiulis sakė, kad kvalifikaciniame greičio ruože jų duetas pademonstravo gerą rezultatą, tad ketvirti galėjo rinktis starto poziciją.

„Pasirinkome startuoti 8-i, kad turėtumėme gerą, nuvalytą kelią ir galėtume važiuoti kiek galima greičiau. Pirmiesiems važiuojantiems trasoje dar būna gan slidu, nes kelio vėžė – „nešvari“, su slidžiais akmenukais. Pirmąją dieną sekėsi neblogai: po pirmųjų penkių greičio ruožų buvome penkti bendroje bei ketvirti savo klasėje. Nuo ralio lyderio atsilikdome vos 12 sek. Deja, miesto greičio ruože padarėme klaidą ir pračiuožėme vieną sankryžą, taip „palikdami“ daug papildomo laiko. Žinant mažus skirtumus tarp dalyvių, svarbi kiekviena sekundė...“, – klaidų nedangstė rokiškėnas.

Lūžo, bet susitvarkė

Antroji ralio diena, pasak M. Valiulio, prasidėjo ne tik, kad labai anksti, bet ir visiškai nauju, niekad nevažiuotu greičio ruožu. Nors jį įveikti sekėsi visai neblogai, po jo prasidėjo techninės automobilio bėdos – tiesiose atkarpose ėmė trūkti automobilio pajėgumo, įsibėgėjimas vyko prasčiau, nei įprasta.

„Servise mechanikai lyg ir rado problemą, tačiau ir antroje dienos pusėje automobilio trauka mūsų netenkino. Paskutiniuosius greičio ruožus važiavome atsargiau, tačiau vis tiek turėjome „linksmesnį“ epizodą: važiuojant apie 150km/h greičiu, viename iš posūkių per trampliną, automobilis nusileido šalia trasos. Čia buvęs akmuo „atmušė“ mus atgal į trasą, tačiau finišavom tuščiu ratu, sulaužę dar ir automobilio važiuoklę... Po to važiavome dar vieną greičio ruožą, nes servise viską susitvarkėme, tačiau du paskutinieji greičio ruožai tapo beveik formalumu: pakilti aukščiau nebebuvo galimybių, o varžovai už mūsų atrodė irgi pakankamai toli“, – kalbėjo M. Valiulis.

Netikėta žinia gerbėjams

Nors pats nelabai patenkintas, tačiau fanų ir rokiškėnų visada audringai palaikomas ralistas po jubiliejinio „Grand Rally Rokiškis“ pasidalino žinia – darys pertrauką ralio varžybų dalyvio karjeroje.

Anot vyro, sprendimą priėmė jau prieš šį ralį: „Tai nebuvo lengva, nes ralis ir mūsų ekipažas tapo labai svarbia mano gyvenimo dalimi. Su Giedriumi kartu važiuojame jau 12-ą sezoną. Per šiuos metus buvo visko: šimtai greičio ruožų, pergalės vos sekundės dalimi, skaudžios avarijos ir pamokos iš padarytų klaidų. Kiekvienas sezonas buvo kitoks, tačiau turėjom nepamirštamų akimirkų. Labai noriu padėkoti visiems, kurie buvo šalia mūsų: šeimoms, mechanikams, partneriams, draugams ir fanams. Jūsų palaikymas buvo labai svarbus kiekviename kilometre. Tai nėra atsisveikinimas su raliu. Tiesiog, atėjo laikas trumpam sustoti ir atsikvėpti“, – mirkteli akį greičio mėgėjas.

„Nutiko“ ralis

Tėčio pėdomis sekančio, rokiškėnams puikiai žinomo lenktynininko Virginijaus Daudžvardžio sūnus S. Daudžvardis šį kartą buvo pirmasis, po 10-ojo greičio ruožo iš varžybų pasitraukęs rokiškėnas. Pasidalinti savaitgalio įspūdžiais paprašytas ralistas šyptelėjo, kad įspūdžiai – geri, o ir ekipažo nuotaikos po trasoje „ištikusio ralio“ – gerėja.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Sugedome jau 9-ajame greičio ruože, bet 10-ą dar važiavom įjungę avarinį signalą. Norėjome pabandyt įveikti ir 11-ą, tačiau mechanikai liepė grįžti į serviso zoną, nes kitu atveju sakė bus labai blogai“, – nuotykius trasoje pasakojo penktą kartą „Grand Rally Rokiškis“ dalyvavęs kraštietis.  

Pasmalsavus, kaip, nepaisant to, kad neužbaigė ralio, vertina jų ekipažo pasirodymą, vairuotojas savęs nelinčiavo – rezultatas yra geras, nes kiekvienais metais trasose jie vis greitesni.

Atsakydamas į klausimą, kas ralyje yra sudėtingiausia, vairuotojas šyptelėjo, jog jam labai nepatinka rytiniai greičio ruožai: „Esu iš tų, kurie mėgsta pamiegoti (juokiasi – aut. past.). Tad pirmuosiuose greičio ruožuose niekaip negaliu įsivažiuoti – pravažiuoju juos miegojimo režimu. Šiemet sąmoningai pasirinkau testinius ruožus, tačiau matau, kad nubusti ir tai nepadeda“.  

Milžiniškas darbas

O didžiausiu varžybų iššūkiu S. Daudžvardis laiko tikslą pasiekti finišą nesulaužius automobilio, nes ralis Rokiškyje visada būna labai sunkus ir sudėtingas. Toliau, anot vairuotojo, iššūkis yra neprarasti koncentracijos ir stabiliai važiuoti visų varžybų metu, ką irgi ne visada pavyksta išlaikyti.

Ralio lenktynininko teigimu, išlaikyti susikaupimą trukdo nuovargis.

„Didžiulis darbas prasideda dar prieš ralį, kai turime susirašyti, kaip šiemet, 17 greičio ruožų ir iš karto pravažiuoti juos po du kartus. Realiai dviejų dienų maratoną privalai įvykdyti per vieną. Po jo išlipus iš mašinos atrodo, kad sėdėjai visą savaitę ant kėdės (juokiasi – aut. past.) – labai skauda nugarą. Visgi noro dalyvauti ralyje ši patirtis „neatmuša“, nors kartais ir supyksti, pravažiavęs provėžomis, kur ratai vos siekia dangą... Bet kai pradedi dėliotis čempionatą, vis tiek kažkaip nepraleidi“.

Į trasą – naujutėlaičiu automobiliu

J. ir T. Jasinevičių automobilis ralį „paliko“ paskutinieji – po 13-os trasos. Rokiškėnų duetas startavo visiškai nauju, specialiai jiems tik ką pagamintu „Subaru Impreza“ automobiliu, deja, net ir nauji automobiliai – genda. Būtent techninis gedimas tapo neužbaigto ralio priežastimi.

R. Žukauskienės nuotr. 

Tačiau ekipažas geros nuotaikos neprarado ir kitąmet žada kitokį pasirodymą: „Įspūdžiai – puikūs, kadangi važiuojam savo mieste: daug palaikymo iš žiūrovų, draugų, artimųjų. Tik ta pabaiga galėjo būti geresnė – būtų buvę gražu užbaigti ralį. Bet važiavome nauju automobiliu ir šis ralis jam buvo bandomasis – testinis. Gal kažkur kažką ir mes blogai padarėm. Bet iki kito karto sustiprinsim silpnas vietas ir viskas bus gerai“.

Pasak T. Jasinevičiaus, lemiamas momentas buvo po legendinio „Žalos tramplino“, nors bėdų su automobiliu iškilo jau po 4-ojo greičio ruožo: sulinko vairo traukė, sugedo vairo kolonėlė. Iki 5-ojo greičio ruožo turėję apie 30 min. mechanikai bėdas kažkiek apsprendė, tačiau miesto greičio ruože ekipažas pasirodė su „apgedusiu“ automobiliu – buvo sunkus jo valdymas į kairę pusę.

Žala padarė žalą

„Gedimas per tą pusvalanduką buvo sutvarkytas ne iki galo, tad šeštadienį pavedė ir kita pusė, o po „Žalos“ tramplino netekome vairo ir ralio nebeužbaigėm. Labai stengėmės, žiūrovai mus ištraukė, bet vairuoti automobilio buvo nebeįmanoma, tad tik žvyrkeliu pabaigėm trasą iki asfalto ir autobusų stotelėje išsikvietėm traliuką, kuris parvežė namo. Dar turėjom minčių pakartoti miesto greičio ruožą ir bent garbingai užbaigti savo dalyvavimą, bet niekas nebeleido“, – sakė T. Jasinevičius šyptelėdamas, kad tramplinas – ne tik pagal Žalos pavardę, bet ir pagal automobiliui padarytą žalą.

Ir nors Jasinevičių ekipažas nebuvo vienintelis, neužbaigęs varžybų, tačiau šiame ralyje išsiskyrė kitu aspektu: buvo vieninteliai dalyviai, nesustoję ant startinės pakylos šnektelėti su renginio vedėjais.

T. Jasinevičius juokėsi, kad kalbėti tikrai nebijojo, o visa tai įvyko dėl paprasto nesusipratimo: „Užvažiavom ant tramplino ir taip sutapo, kad vedėjas buvo nusisukęs: gal kažkas užkalbino, gal mūsų pavardes pasitikslint norėjo, o mes pagalvojom, jog kalbina tik pagrindinius dalyvius ir mūsų nieko neklaus. Tad tik stabtelėjom ir nulekėm į pirmąjį greičio ruožą... Paskui visi pažįstami klausė, kodėl nesustojom (juokiasi – aut. past.), bet taip, tiesiog, nutiko – nesusipratimas“.

Sustabdė 5 eurų gedimas

P. Šiaučiūnas dėl techninių gedimų pasitraukė 11-ajame greičio ruože. Vairuotojas automobilio gedimą pavadino „5 eurų gedimu“: jį sustabdė nulūžęs vienos žarnelės antgalis: „Važiuojant automobilyje ėmė smirdėti tepalu, stojo krovimas. Serviso zonoje atidarę variklio dangtį pamatėm, kad visas variklis apibėgęs tepalu, labai netoli iki gaisro. Turėjom 45 min. iki kito staro, tad mechanikai išardė, kiek galima buvo išardyti, nuvalė tepaluotas dalis, bet problemos nerado. O surinkus viską atgal ir užvedus automobilį, paaiškėjo priežastis. Tačiau nebebuvo laiko ją išspręsti, nes iki kito starto buvo likę tik keletas minučių“.

Aštuntą kartą „Grand Rally Rokiškis“ dalyvaujantis P. Šiaučiūnas situacijos nedramatizavo ir į tokią ralio baigtį žvelgė su jam įprastu ramumu sakydamas, kad taip lėmė likimas. Anot pašnekovo, iki tol ralis vyko sklandžiai ir tvarkingai, trasose jo ekipažui sekėsi greit važiuoti, nors pakartojo ne vieno ralisto išsakytas mintis, kad Rokiškio ralio trasos – sudėtingiausios Lietuvoje.

Sigito Daščioro nuotr. 

Į Europos lygį

Visgi vairuotojas šyptelėjo, kad mėgsta iššūkius ir kuo sunkiau-sudėtingiau yra – tuo jam geriau: „Kiekviena trasa čia reikalauja didelio atidumo, niekur negali atsipalaiduoti. Ne taip, kaip, pavyzdžiui, Mažeikiuose – 5 posūkiai ir tiesiosios. Girdėjau, kad daug dalyvių nepatenkinti šiuo raliu: neva per ilgas, per sunkus, daug kainuoja finansiškai. Bet jei bus lengviau, nebus pasiektas Europinis lygis. Ten niekam neįdomu, koks atstumas skiria trasas: yra surenkami geriausi tos šalies greičio ruožai ir kartais jie būna vieni nuo kitų nutolę šimtus kilometrų. O tu renkiesi: arba dalyvauji, arba ne. Šiais metais mes turėjome tik truputį panašią situaciją, kai šeštadienį dėl 9 km ilgio greičio ruožo teko pirmyn ir atgal nuvažiuoti apie 100 km. Bet jei norim atvesti į Lietuvą Europos ralio čempionatą, tai tą padaryti gali tik Audrius (ralio organizatorius Audrius Gimžauskas – aut. past.)“.

Aklas pasitikėjimas

Anot P. Šiaučiūno, svarbiausias ralio principas – važiuoti ne matant, o girdint – atidžiai klausyti, ką sako šturmanas.

„Paradoksas, bet greičio ruožus, kuriuos atsimenu pats, suvažiuoju blogiau nei tuos, kuriuos man diktuoja šturmanas. Reikia aklai juo pasitikėti, nes vairuotojas turi kitų darbų: išsukti, laiku perjungti ir t.t.“, – tuo, kas dedasi automobilyje, dalijosi vairuotojas.

O ar nesidairydamas vairuotojas mato jį palaikančius savo fanus? Pašnekovas neslepia – labai mažai, tačiau pastarųjų „triūsą“ puikiai atskleidžia renginio nuotraukos, o energiją žmonės perduoda ateidami į serviso zoną prieš ralį ar greičio ruožų „pauzėse“.