Rokiškio rajono jaunųjų ūkininkų asociacijos būrelių narių įspūdžiai iš turistinės stovyklos po Lietuvą (0)

Palydėdami vasarą Rokiškio rajono jaunųjų ūkininkų asociacijos nariai su mokytojomis išsiruošė į trijų dienų turistinę stovyklą „Gamtos dėlionė“. Vyko penkių mokyklų, šešių būrelių, trisdešimt stovyklautojų. Stovykla finansuota Rokiškio rajono savivaldybės administracijos „Dėl vaikų ir jaunimo socializacijos programų finansavimo“ 2020 m. konkurso, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus kaimo programos „Jaunųjų ūkininkų būrelių mokyklose veiklai skatinti“ ir tėvelių lėšomis. Stovykla buvo skirta moksleiviams, dalyvaujantiems savo mokyklų jaunųjų ūkininkų būrelių veikloje. Stovyklos pažintinėmis, patirtinėmis, kūrybinėmis ir poilsinėmis veiklomis siekta plėsti bei gilinti dalyvių žinias apie gimtosios šalies gamtinės aplinkos panašumus, išryškinti aplankytų regionų skirtumus bei suvokti jų įtaką su žemės ūkiu susietiems verslams, plėtoti kūrybiškumo, verslumo ir kritinio mąstymo gebėjimus, gamtoje egzistuojančių ryšių bei žmogaus darbštumu ir kūrybiškumu pasiektų rezultatų  pavyzdžiu mokiniams formuoti nuostatas ateityje sau susikurti atsakingą prieš gamtą gyvenimo būdą ar tvarų verslą.

Tolimos kelionės metu pro patogaus autobuso langą mokiniai gėrėjosi Aukštaitijos lygumomis, Žemaitijos kalvotomis vietovėmis, upių slėniais. Atkreipė dėmesį į skirtingus miškų plotus. Pakeliui, Kėdainių rajone, Bublių kaime, aplankė ūkininkų Rimanto ir Deimantės Žebarauskų ūkį. Pasakoja Rokiškio Juozo Tumo Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio Jaunųjų ūkininkų būrelio (vadovė V. Gudonienė) stovyklautojos Erika ir Dovilė: „Šeimininkas  kuo nuoširdžiausiai aprodė šeimos ūkį, papasakojo jo kūrimo istoriją, inovacijas, kaip šis verslas pasiekė jo širdį.  Kelią, kurį nurieda bulvės, kol iš laukų patenka į parduotuvių lentynas, parodė vedžiodamas po ūkio modernius statinius. Ir išsamiai atsakinėjo į užduodamus klausimus – kaip užaugina bulves birželio mėnesiui, kiek ir kokių veislių augina, kokios populiariausios,  ar lengvai patenka į prekybos centrus. Bulviakasis jau buvo pradėtas, todėl vėliau keliais reisais suvežiojo jaunuosius svečius į ūkio laukus apžiūrėti, kaip įspūdingos technikos pagalba nuimamas derlius. Ten pat aplankėme pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės kovų, vykusių 1919 m. tose apylinkėse,  aukos  Povilo Lukšio žuvimo vietą. Ūkininkas Rimantas, kaip aistringas medžiotojas, mums dar  parodė savo ragų kolekciją ir šiek tiek papasakojo apie ją. Ekskursijos po ūkį pabaigoje savininkai mus pavaišino jų užaugintomis, užsienyje paklausiausiomis mažomis vieno kąsnio virtomis gardžiomis bulvytėmis su kefyru. Visi skaniai pavalgėme ir toliau tęsėme kelionę link Klaipėdos.“

Klaipėdoje stabtelėta apsižvalgyti po senamiesčio įžymybes, užsukta į uosto prieigas. Jaunesnius vaikus labiausiai sudomino dviejų vyrų tebesukamas tiltas, nustatytu grafiku leidžiantis praplaukti laiveliams. Persikėlus keltu į Neringą ir pasiekus Nidą, visi stovyklautojai po ilgos kelionės patogiai įsikūrė pačiame miestelio centre, poilsio namuose „Zunda“.

Trumpai atsipūtę išsiruošė ant Parnidžio kopos. Gamtos vaizdų po kojomis  ir horizonte pakerėti, kai kurie žygeiviai nelengvai pajėgė sutramdyti kilusį norą kopti rizikingomis kopomis. Draudžiantieji ženklai aplink padėjo išsiaiškinti lankymosi kopose tvarką.

Baimindamiesi sinoptikų žadėto lietaus, netrukus stovyklautojai nuskubėjo pasisveikinti su vakarėjančia jūra. Pakeliui gėrėjosi prie gamtovaizdžio derančiomis skulptūromis, o vienai grupelei pasisekė sutikti smuikininką, kopose griežiantį smuiku sau ir stulbinančio grožio gamtai.

Rytas išaušo saulėtas, ramus, todėl nuotaikingai imtasi numatytų stovyklos veiklų, kurias diktavo ypatingas kraštovaizdis ir smėlingas dirvožemis. Pasakoja Pandėlio gimnazijos jaunųjų ūkininkų būrelio (vadovė I. Putkienė) stovyklautojai: „Kelionės gidas atvedė mus prie Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pastato. Nedidelėje patalpoje apžiūrėjome nustebinusią mus skruzdžių gyvenimo ekspoziciją - 2020 metai Kuršių nerijoje paskelbti  skruzdžių metais. Kadangi atėjome vedini kilnaus tikslo - prisidėti prie unikalios Neringos gamtos puoselėjimo, netrukus patraukėme marių pakrante tolyn, rinkdami šiukšles. Šio žygio metu turėjome progą iš pakankamai arti stebėti nenutrūkstamą paukščių migraciją negausiomis grupelėmis. Pasiekę tikslą, paskui Kuršių nerijos nacionalinio parko kopų sargę Barborą pakilome į kopas. Gavome užduotį išrauti mažas metines pušeles, muilinę guboją ir skinti erškėtuogių uogas. Specialistė pasakojo, kad šie kažkada saugomi augalai sukelia nemažai rūpesčių Kuršių nerijoje. Tai reiškia, kad užima vietinių augalų rūšių erdves, jas išstumia ir vietinės rūšys nyksta. Gavus leidimą vaikščioti kopomis, minant miško takais ir marių pakrante, kilo nemažai kūrybinių idėjų. Kiekvienas būrelis turėjome progą realizuoti savo sumanymus Baltijos jūros pakrantėje. Mūsų būrelio kūryboje atsispindėjo stovyklos pavadinimas „Gamtos dėlionė“. Kūrybos priemonės buvo smėlis, akmenukai, plunksnelės, šakelės - visa tai, ką padovanojo NERINGOS GAMTA. Pasidžiaugėme vieni kitų darbeliais ir padėkojome motinai gamtai, bangų muzikai  už pažadintą kūrybinį įkvėpimą.“

Pastaroji veikla derėjo su smagiomis maudynėmis jūroje, nes saulutė kaitriai šildė. Jūros vanduo buvo nešaltas, tačiau toli niekas nebrido, nes jūra smarkiai bangavo.

Pietaujant ėmė niaukstytis, o netrukus pradėjo lyti ir neįkyrus, šiltas lietus. Tačiau stovyklautojų nuotaika išliko pakili, nes patirtinius kūrybinius tikslus Nidoje jau buvo įgyvendinę. Tie, kurių nuovargis dar neįveikė,  mielai išsiruošė į ekskursiją po Nidos miestelį, kurią įdomiai pravedė kelionės gidas Evaldas. Jis papasakojo apie Nidos kaimelio „migracijos“ priežastis, kuršių laivų vėtrungių paskirtį, gintaro muziejų, jo įkūrėjus, gintaro trumpą istoriją, krikštus, Tomo Mano namelio istoriją ir atsakė į kitus kelionėje iškilusius klausimus. Lietučiui vis nesiliaujant, Nidos prieplaukoje suradome žavingą laivelį „Austėja“ – šio krašto gilesniam pažinimui. Kapitonas Romas mielai sutiko mus paplukdyti. Ir, netikėtai mums visiems, labai šiltai, lyriškai papasakojo apie Nidos žvejų gyvenimą, pakrančių formavimąsi, marių šiandieną, Didžiosios kopos sąsajas su Prancūzija. Jaunieji ūkininkai sužinojo, kad anksčiau žmonės, siekdami išlaikyti karvytes, jas per marias plukdydavo į kitą, derlingesnį krantą, o iš ten į neriją - šieną. Plaukimo laivu „Austėja“ įspūdžiais dalinasi Panemunėlio jaunųjų ūkininkų būrelio (vadovė B. Driskuvienė) nariai: „Mums stovyklaujant Nidoje buvo užsakytas plaukimas laivu. Visi jo labai laukėme. Popietė buvo lietinga. Nidos prieplaukoje mūsų laukė laivas „Austėja“. Mus pasitiko kapitonas. Plaukiant buvo labai įdomu iš marių pamatyti Nidos švyturį, saulės laikrodžio smailę, Parnidžio kopą. Kapitonas pasakojo apie praplaukiamus objektus. Matėme kopose briedžio, kuris per kopas buvo atėjęs prie marių atsigerti, paliktus pėdsakus. Priartėjome prie Lietuvos pasieniečių patrulinio laivo. Iš toli matėme ir Rusijos pasieniečių laivą. Kapitonas norintiems leido laivą ir pavairuoti! Įspūdžiai nepakartojami!”

Išvykimo rytas vėl išaušo saulėtas, tad iki pusryčių stovyklautojai laiką panaudojo pasivaikščiojimui Nidos pamariu, dar kartą aplankė visai šalia nakvynės vietos „sėdinčio“ Beno skulptūrą. Pakeliui į Smiltynę gėrėjosi Juodkrantės smėlio skulptūromis, aplankė dar dvi ryškias gamtines Neringos  įžymybes. Pasakoja pandėliečiai: „Keliaudami iš  Nidos sustojome prie krūmuose pasislėpusių Mirusių kopų. Dėl ypatingos žolės, kuri želia ant šių kopų, jos dar vadinamos Pilkosiomis kopomis. Užlipus iki  pažintinio tako pabaigos, nuo kopų atsivėrė nuostabi Kuršių nerijos panorama. Vienoje pusėje tyvuliavo Kuršių marios, o kitoje - Baltijos jūra. Sukiojome galvas žvelgdami į tolį pro žiūronus, grožėjomės kalvomis, fotografavomės. Negalėjome atplėšti akių nuo kopų primenančių per televiziją matytus Afrikos, galbūt paties Egipto vaizdus. Po tokių įspūdžių dar labiau ėmėme mylėti ir branginti savo gimtinę. Visi vieningai susitarėme pagal savo jėgas prisidėti prie jos unikalumo ir grožio puoselėjimo.“ Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos pradinių klasių mokinių būrelio (vadovė R. Vaitiekauskienė) nariai pro žiūronus kitame krante aiškiai įžiūrėjo vėjo jėgaines, sukamas, jų supratimu, nuo marių atlekiančio vėjo.

Apie kitą įspūdingą sustojimą pasakoja Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijinių klasių Jaunųjų ūkininkų būrelio (vadovė A. Vilkauskienė) stovyklautojai: „Juodkrantėje stebėjome kormoranų kolonijos nusiaubtą sengirės dalį. Jų šlapimo rūgšties, kurios tvaiką užuodėme vos išlipę iš autobuso, išdegintų medžių viršūnėse matėme didelius šių paukščių susuktus lizdus, o augalija toje vietoje negyvavo. Deja, kolonijoje tuo metu neteko matyti nei vieno šio didingo paukščio, tačiau džiaugėmės vieną pastebėję anksčiau, kai plaukėme laivu Nidos pakrante.“

Įgiję patyriminį invazinių mūsų krašte gyvūnijos ir augalijos rūšių padarinių suvokimą, persikėlę į „žemę“ stovyklautojai aplankė Kretingos žiemos sodą. Čia pamatė kitokį „atvykėlių“ prisitaikymo pavyzdį: dirbtinai sukurtoje palankioje jiems aplinkoje tolimų kraštų gausybė lepių augalų žmonių rūpestingos priežiūros dėka vešėte vešėjo. Vėl pasakoja panemunėliečiai: „Grįžtant namo užsukome į Kretingos muziejų, kur aplankėme žiemos sodą. Neįsivaizdavome, kad po stogu gali būti auginama tiek egzotinių augalų. Ypač nustebino milžiniškas fikusas, kuriam jau patrumpinta viršūnė, nes nebetelpa po kupolu. Iš viršaus stebėjome baseinėliuose plaukiojančias dekoratyvines žuvis, vėžliukus. Gaila, kad lankytojų neleidžia prie baseinėlių iš arčiau pamatyti gyvūnų. Sužavėjo nematytų formų ir spalvų žiedų gausybė. Be to, ten buvo labai labai šilta ir drėgna.  Būtų labai įdomu sodą pamatyti žiemą, kai už langų sniegas, o viduje toks grožis.”

Užsibuvus tokiose gražiose vietose, po ilgos kelionės pristigome laiko nuodugniai  susipažinti su Pasvalio rajono UAB “Naradava” sodininkystės tradicijas puoselėjančia darbo patirtimi. O ir bendrovės darbininkai sekmadienį ilsėjosi, todėl, masinami išskirtinio vaismedžių vainikų vaizdo, su sodo brigadininku sutarėme, kad ieškosime būdų susitikti kitą kartą ne tik paklausyti, bet ir pasimokyti šakelių genėjimo ar skiepijimo paslapčių.

Turistinės stovyklos ugdomąsias galimybes, papildančias dalyvavusių Rokiškio rajono mokyklų neformalaus ugdymo Jaunųjų ūkininkų būrelių veiklas, pavyko išsemti su kaupu dėl dosnių rėmėjų, puikių partnerių, palankių orų ir, žinoma, dėl mokytojų, būrelių vadovių, nuoširdaus, darnaus ir atsakingo pasiskirstytų ir prisiimtų organizacinių pareigų vykdymo. Nuotoliu visos kelionės metu lydėjo, iškilus poreikiui, konsultavo Lietuvos respublikos Žemės ūkio rūmų organizatorė savivaldai Lina Meilutė – Datkūnienė.

Kelionei baigiantis, Rokiškio rajono jaunųjų ūkininkų asociacijos turistinės stovyklos „Gamtos dėlionė“ dalyviai gausiais plojimais padėkojo savo mokytojoms, kelionės gidui ir vairuotojui. Kupini įspūdžių, bendraminčių tarpe susiradę naujų draugų, išsiskirstė tikėdamiesi rudens atostogų metu vėl susitikti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos „Dėl vaikų ir jaunimo socializacijos programų finansavimo“ 2020 m. konkurso, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus kaimo programos „Jaunųjų ūkininkų būrelių mokyklose veiklai skatinti“ ir tėvelių lėšomis finansuojamoje turistinėje stovykloje „Inovatyvi perspektyva“.

Rita Vaitiekauskienė

Rokiškio rajono jaunųjų ūkininkų

 asociacijos pirmininkė