Rokiškėnų „Laisvės miškas“ sužaliuos Bajorų girioje – įvyko nacionalinis miškasodis (foto) (0)
Šeštadienio rytą Lietuvos miškuose kaip niekad gausiai būriavosi žmonės: lydimi nebe tokio atšiauraus oro, visi rinkosi į Valstybinės miškų urėdijos (VMU) tradicinį, šiais metais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 35-mečiui paminėti skirtą nacionalinį miškasodį.
Naujokas su patyrusiu
Rokiškėnai taip pat nelieka abejingi šiai akcijai. Šiais metais atsodinti 1,5 ha kirtavietę Obelių girininkijos Bajorų girioje atvyko daugiau nei pusšimtis žmonių: pavienių ar su savo darbovietės, politinės partijos bendruomene.
„Laisvės mišką“ šiemet sodino Rokiškio rajono ligoninės administracijos darbuotojos, Jaunimo centro jaunuoliai ir juos atlydėjusi direktorės pavaduotoja ugdymui Gitana Vošterytė, itin gausi Skemų socialinių globos namų bendruomenė. Beje, pastaroji yra ilgametė akcijos dalyvė ir jau puikiai žino visus miško sodinimo niuansus. Kartu su globos namų gyventojais ir specialistais į darbus kibusi direktoriaus pavaduotoja Greta Žilėnienė juokėsi, kad miškasodyje atstovauja net tris skirtingus „vienetus“: globos įstaigą, Rokiškio rajono tarybą bei – pačią Gretą.
Pakalbinus sodinusiuosius paaiškėjo, kad šiemet netrūksta akcijoje dalyvaujančių pirmą kartą, tad senbuviams teko pamokyti „naujokus“, nes miško sodinimo būdas buvo neįprastas: nei vienam neteko kastuvu kasti duobučių. Visi buvo aprūpinti šiuolaikiška miškininkų naudojama technologija, žymiai palengvinančia darbą. Ar todėl, ar dėl dalyvių entuziazmo bei tvyrojusios geros nuotaikos ir bekylančios saulės, kirtavietė atsodinta mažiau nei per pusantros valandos.
Linkėjo 100 proc. prigijimo
Prieš pradedant sodinimą, į talką susirinkusiems gamtos mylėtojams VMU Rokiškio padalinio vyriausiasis miškininkas Justas Vojega šiek tiek paaiškino apie sodinamus augalus: „Tai yra vadinamieji konteineriniai sodinukai arba – uždaros šaknų sistemos sodinukai. Lyginant su tradiciniais, atvirų šaknų sodinukais, šie turi privalumą – daug geriau prigyja. Šiandien mes, pridėję dar ir truputį meilės, tikrai turėsime 100 proc. prigijimą“.
O demonstruodami, kaip reikės sodinti, miškininkai aiškino, kad augaliukai su visomis žemėmis yra išimti iš vazonėlio, o dabar dedami į specialų sodinimo įrankį, kuriuo iš karto žemėje padaroma ir duobutė. Taip augalas patenka į jam tinkamo gylio ir pločio vietą. Įrankį ištraukus, sodintojui tereikia švelniai koja spustelėti augalo šaknis apgaubusias žemes.
J. Vojega šypsojosi, kad miškininkų įrankis skirtas dirbti vienam, bet talkoje buvusiems žmonėms veiklą palengvino – leido dirbti poromis: vienas daro duobutę, kitas neša sodinukų pilną krepšelį ir augalą deda į įrankį.
Darbininkus atidžiai prižiūrėjo, žarstė patarimus bei aprūpino sodinukais šiems pasibaigus, keletas specialistu: Obelių girininkas Vidmantas bei specialistai Dominykas ir Nerijus, ir Pandėlio girininkijos specialistas Darius.
Kaltas žievėgraužis
Pasak J. Vojegos, talkos metu buvo atsodintas žievėgraužio tipografo sunaikinto eglyno plotas: „Čia augusias brandžias egles pažeidė žievėgraužis tipografas, tad visus medžius reikėjo iškirsti. Todėl atsirado toks plynas laukas. Siekiant ateityje išvengti tokios situacijos, yra būtina medžių įvairovė ir dabar kirtavietėj sodinami trijų skirtingų rūšių sodinukai“.
Rokiškėnai čia susodino 4 tūkstančius pušų, 1 tūkst. eglės ir 500 maumedžių sodinukų.
Rekomenduojami video
Baigėsi paraiškų dėl vaikų vasaros stovyklų teikimas: planuoja užimti daugiau kaip 1000 rajono vaikų
(0)
