Rokiškio Jaunimo centras: įsisenėjusios stigmos kartais neleidžia pamatyti tikrojo šių dienų veido (0)

Apie jaunimo centrus (JC) visuomenėje vis dar sklando įvairių neigiamo atspalvio stereotipų. Dažniausiai jie būna paremti, tiesiog, žmonių nežinojimu, o tai dar labiau skaudina šių centrų bendruomenę – kai kalbama neįsitikinus, nemačius ir neišbandžius. Rokiškio JC kolektyvas aktyviai stengiasi visuomenę supažindinti su savo aplinka, pristatyti, kuo kasdien gyvena, tačiau puikiai supranta, kad tikroji jų vertė geriausia atsiskleidžia ne per statistiką ar oficialius aprašymus, o per asmenines žmonių patirtis... Būtent viena jų komanda nori pasidalinti šiandien.

Išreiškė jausmus

Centro direktorė Inga Vagonė pasidžiaugė prieš keletą dienų gautu itin jautriu laišku, kuriame – padėka ir asmeninė mamos, kurios vaikas pradėjo draugystę su centro bendruomene, patirtis. Vadovė neabejoja – viena tikra istorija yra geriau nei tūkstančiai statistinių duomenų: „Labai norime pasidalinti mamos laišku, kuriame ji jautriai atskleidžia, ką jaunimo centras gali duoti paaugliui, ieškančiam saugumo, ir šeimai, bandančiai jį suprasti. Nuoširdų ačiū tariame mamai, kad pasidalino savo patirtimi ir tikimės, kad jos žodžiai įkvėps žmones kitaip pažvelgti į mus“.

Surado savo terpę

Laiškas skamba taip: „Visai neseniai supratau, kad mano paauglys gyvena tarp dviejų pasaulių. Viename – mokykla, kurioje jis jaučiasi nuolat vertinamas pagal pažymius, lankomumą. Kitame – namai, kur aš, kaip mama, bandau klausti, padėti, bet dažnai girdžiu tik: „…viskas gerai“. O tarp šių pasaulių atsirado dar vienas – Jaunimo centras, kuris tapo mano vaiko saugia vieta. Dalinuosi savo istorija, nes tikiu, kad ji gali įkvėpti kitas mamas nebijoti ieškoti pagalbos ar naujų kelių savo vaikams. Kai pirmą kartą išgirdau apie šį centrą, pažįstami buvo nusiteikę skeptiškai: „Kur tu čia vaiką leidi? Ten renkasi gatviniai..?“. Pagalvojau: kuo Jaunimo centro siūlomos veiklos skiriasi nuo kitų būrelių? Kas ten dirba? Viską pakeitė vienas vakaras, kai sūnus grįžo namo ir pirmą kartą per kelias savaites nuoširdžiai šyptelėjo. Jis papasakojo, kad žaidė, gamino maistą, kalbėjosi su darbuotoju, kuris „nepamokslavo“, o, tiesiog, klausėsi. Tą akimirką supratau, kad šis centras yra daugiau nei veiklų vieta, tai – emocinio saugumo erdvė. Jei reikėtų apibūdinti mano vaiko pokyčius keliais žodžiais, būtų taip: jis pradėjo pasitikėti savimi. Centre niekas nekritikuoja, nevertina, neprikiša: „vėl neišmokai pamokų“. Ten klausia: „Kaip tu jautiesi? Ką norėtum išmokti?“. O juk paaugliai dažniausiai nori tik būti išgirsti. Mano sūnus ne tik lankosi centre – jis pats siūlo idėjas, padeda organizuoti veiklas. Aš Jaunimo centre matau ne „probleminius vaikus“, o kuriančius, augančius žmones. Taip, Jaunimo centras nėra „stebuklinga tabletė“, bet jis yra tiltas tarp pasaulio, kuris paaugliui yra per garsus, ir suaugusiųjų, kurie dažnai per greitai teisia. Ir jei manęs paklaustų, kas labiausiai padėjo mano sūnui, atsakyčiau: „Vieta, kurioje jam leido būti pačiu savimi“. Jeigu ir jūsų vaikas pasimetęs tarp tylos ir pykčio, maišto, gal verta paieškoti tokio centro. Gal būtent ten jį pirmą kartą išgirs ne tik ausimis, bet ir širdimi.

Aš – mama, kuri vis dar mokosi. Bet šiandien esu mama, kuri nebebijo. Ir už tai dėkoju jiems – tiems, kurie supranta paauglius, ypač kai mes, suaugusieji, dar tik bandome suprasti save“.

Įsisenėjusios dogmos

JC direktorė I. Vagonė net neslepia, kad ir šiandien viešojoje erdvėje vis dar tenka girdėti pastabų, jog jaunimo centrai skirti „probleminiams“ jaunuoliams. Tačiau tokiu atveju vadovė sako svarstanti – ką iš tiesų reiškia šis žodis?

„Dažniausiai „probleminiais“ pavadinami tie jauni asmenys, kuriems šiuo metu yra sunku, nes jie ieško savo vietos, dar mokosi susidoroti su kylančiomis emocijomis, santykių iššūkiais, savo lūkesčiais. Tai nėra „kitokie“ vaikai – tai mūsų vaikai. Jaunimo politikos pagrindų esmė labai paprasta ir žmogiška: kiekvienas turi teisę būti išgirstas, priimtas ir augti saugioje aplinkoje. Jaunimo centras yra būtent tokia erdvė, skirta ne taisyti, ne teisti, o būti šalia“, – sako direktorė.

Pasak jos, į centrą jaunuolis ateina ne todėl, kad „blogai elgiasi“, o todėl, kad jam reikia vietos, kur nereikia apsimetinėti, kur niekas nevertina pagal pažymius ar etiketes, kur suaugęs žmogus pirmiausia klausia: „Kaip tu jautiesi?“.

Žvelgia kitaip

Kalbėdama apie JC bendruomenę, I. Vagonė pabrėžia, kad labai dažnai darbuotojai čia sutinka ne „problemas“, o potencialą – kūrybingus, jautrius, mąstančius jaunuolius, kuriems tiesiog reikia laiko, pasitikėjimo ir saugaus ryšio. Kai atsiranda tokia erdvė, keičiasi ne tik elgesys – keičiasi ir jauno žmogaus santykis su savimi.

„Šis mamos laiškas dar kartą primena: jaunimo centras nėra stebuklas, bet jis gali tapti tiltu tarp vaiko ir suaugusiojo, tarp tylos ir pokalbio, tarp pasimetimo ir augimo. Rokiškio jaunimo centre praėjusiais metais mes sulaukėme 281 lankytojo, o bendras dalyvių skaičius mūsų vykdomose veiklose buvo net 4 tūkst. 502. Matome, kad jaunuoliai, kurie atėjo, skirtingose veiklose dalyvavo mažiausiai po kelis kartus. Nes mes esame atviri jauniems žmonėms“, – paprastai paaiškino centro direktorė.

Ne tik miesto vaikams

O bendras JC veiklas atradusių paauglių skaičius yra dar įspūdingesnis: Juodupėje esančioje jaunimo erdvėje pernai apsilankė 100 paauglių, kurie dalyvavo 1 tūkst. 276 veiklose. Į „Mobiliojo darbo su jaunimu“ veiklas jaunuoliai įsitraukė 913 kartų, o jų skaičius šioje programoje yra taip pat nemažas – 91 širdelė.

Rokiškio JC jaunuoliai laukiami kiekvieną darbo dieną nuo 13.30 iki 19.00 val.; mobilieji darbo su jaunimu taškai veikia taip: pirmadieniais – Pandėlyje, antradieniais – Kamajuose, trečiadieniais – Duokiškyje, ketvirtadieniais – Panemunėlyje (nuo 15.00 iki 18.30 val.); Juodupės jaunimo erdvėje – nuo 14.00 iki 20.00 val. Rokiškio komandą sudaro jaunimo darbuotojai Vita, Joana bei Vladas, mobilioje komandoje dirba Žydrūnė ir Enrika, o Juodupės jaunimo erdvėje – Rasa ir Aurelija.

Nori apie tai kalbėti

I. Vagonė svarstė, kad visai tikslinga būtų bendradarbiauti su mokyklomis: „Gal jie galėtų pasikviesti jaunimo centro komandą, kuri pristatytų veiklas ir suteiktų jauniems žmonėms galimybę susipažinti su saugia, palaikančia ir juos auginančia erdve. Kviečiame išdrįsti. Kartais pirmas žingsnis yra tik žvilgsnis, pokalbis ar klausimas“.

Paprašyta ne mokyklų bendruomenei, o „Rokiškio Sirena“ skaitytojams trumpai pristatyti JC veiklas, direktorė šyptelėjo, jog nedaugžodžiaujant ir paprastai: jų darbas yra sukurti sąlygas jauniems žmonėms dalyvauti jų interesus atitinkančiose veiklose ir, be abejo, juos motyvuoti.

„Įtraukdami į tai, kas jiems patinka, mes prisidedame prie jauno žmogaus asmenybės tobulinimo, asmeninių ir socialinių kompetencijų ugdymo. Organizuojame įvairių temų mokymus, žygius dviračiais, baidarėmis ir edukacines išvykas, taip mažindami atskirtį. Kasdieninėse veiklose vyksta stalo žaidimų popietės, varžytuvės prie žaidimų stalų (stalo tenisas, poolas), diskusijos su jaunimo darbuotojais, kūrybinių dirbtuvių užsiėmimai, sportinės sveikatinimo veiklos. Skatiname jaunuolius įsitraukti į bendruomenių šventes, pilietines, socialines akcijas – pvz. kelerius metus iš eilės dalyvaujame miškasodyje“, – trumpai pristatė vadovė pasidžiaugdama, kad šiuo metu jaunuoliams atsirado dar viena galimybė – nemokamai sportuoti naujoje JC sporto salėje. Juos konsultuoja jaunimo darbuotojas Vladas.