Rokiškio kraštas ir muziejus praturtėjo įspūdinga medžioklės trofėjų kolekcija – ją dovanojo J. ir S. Smalinskai (foto) (0)

Penktadienis tapo istorine diena Rokiškio krašto muziejui, kuris tądien praturtino savo turimas ekspozicijas įspūdinga medžioklės trofėjų kolekcija, sudaryta net iš 1 tūkst. 398 eksponatų. Ją muziejui, o svarbiausia – miestui, padovanojo krašto medžiotojai, tėvas ir sūnus Jonas ir Simas Smalinskai.

Erdvė – būtent medžioklei

Dvaro kumetyne atidaryta medžioklės kultūrą atspindinti medžioklės trofėjų ekspozicija leidžia pažvelgti į medžioklės estetiką, etiką ir istoriją, ilgamečių medžioklės tradicijų puoselėjimą. Muziejaus direktorė Aušra Gudgalienė pasidžiaugė atveriama nauja ekspozicija sakydama, kad muziejus – tai ne tik apie konkrečią istoriją: „Rokiškio krašto muziejus – pabrėžiu žodį krašto (šypteli – aut. past.) – reiškia, kad mes pasakojame, pristatome įvairią Rokiškio krašto istoriją. Jonas ir Simas yra reikšminga Rokiškio krašto medžioklės tradicijų istorijos dalis, kuria dabar mielai dalinasi su visuomene. Šis pastatas, kumetynas, lyg specialiai pritaikytas tokiai parodai: nelabai įsivaizduojame kažkokią kitokią veiklą, ar kitokią parodą šioje erdvėje“.   

Paroda, anot direktorės, ruošta buvo beveik metus – nuo praėjusių metų pavasario, kai iš kumetyno išsikraustė verslo ir bendrystės erdvė „Spiečius“. Ir darbavosi prie jos ne tik parodos teikėjai – tėtis su sūnumi – rūpinęsi eksponatų atrinkimu bei jiems eksponuoti tinkamais baldais (didžiosiose salėse buvo pagaminti specialūs, trofėjams sukabinti skirti stendai, antrame aukšte – mediniai baldai, įrengtos vitrinos), bet ir krašto muziejaus komanda, privalėjusi tiksliai ir išsamiai aprašyti (pagal muziejininkams nustatytas taisykles išmatuoti, pasverti) kiekvieną priimamą eksponatą. Tai, pasak A. Gudgalienės, buvo nelengvas darbas jos bendruomenei.

Didesnis darbas perduoti, nei sukaupti

Panašią mintį parodos atidarymo iškilmėse išreiškė ir pagrindinis parodos autorius J. Smalinskas juokaudamas, kad jam buvo lengviau per 57-erius medžioklės metus sukaupti trofėjus, nei muziejininkams viską suskaičiuoti ir inventorizuoti.

Sveikinimo žodį taręs ilgametis medžiotojas trumpai prisiminė, kodėl būtent medžioklė tapo jo hobiu: „Gimiau Obelių seniūnijoje prie ežerų, bet žvejas iš manęs buvo ne koks. O štai netoliese gyvenusio kaimyno namuose ant sienos kabojo išskirtiniai, dabar jie turi pavadinimą – anomaliniai – stirtino ragai, kurie man, vaikui, padarė didžiulį įspūdį. Nebuvo jie apdoroti, kaip apdorojama dabar, tiesiog paprastai prikalti prie lentelės, visgi kaskart užėjęs į svečius, juos nužiūrėdavau“.

J. Smalinskas prisiminė ir pirmąjį savo trofėjų – stirniną, kurį sumedžiojo su draugu būdamas vos 14-15 m. ir už kurį gavo stiprios pylos nuo tėčio. Vieną svarbiausių vyro trofėjų galima pamatyti ir šioje parodoje.

Apie 200 iš visų ekspozicijoje esančių trofėjų, įvertinta diplomais ir medaliais.

Tačiau kolekcija, anot dalinio jos savininko, unikali ne eksponatų skaičiumi, bet tuo, kad visi trofėjai sumedžioti Rokiškio krašte. Nors medžiotojo karjeroje J. Smalinskas sakė turėjęs nemažai galimybių medžioti ir sumedžioti įspūdingų kitų šalių gyvūnų, tačiau jo ir sūnaus Simo asmeninis nusistatymas – medžioti tik savame krašte.

Svečių svita

Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas pasidžiaugė, kad istorinis, nuostabiai gražus pastatas (kumetynas) vėl pilnai atitenka į muziejininkų „rankas“ ir ne tuščias, o su išskirtine paroda.

„Ši paroda liudija ne tik apie pasiekimus, bet apie medžioklę, kaip kultūrą, kuri gali parodyti, kokia medžioklė etiška turi ir gali būti. Nes dauguma sako, kad medžioklė – tik tradicijos. Ne. Tai, sakyčiau, yra pareiga medžiotojui rūpintis ir kartu atsakomybė prisiimt sprendimą už tai, kokia gamta bus po kelių dešimčių metų. Dėkoju Jonui ir Simui už tai, kad ne tik sukūrėte šią parodą, bet ją dovanojate Rokiškio krašto muziejui, Rokiškiui ir visiems žmonėms“, – padėką už indėlį į krašto kultūros kūrimą įteikė meras.

Pasidžiaugti ir pasveikinti medžiotojų išskirtine proga susirinko gausus būrys garbių svečių, taip pat draugų medžiotojų bei medžioklei prijaučiančių ar ja besidominčių, kurie skubėjo apžiūrėti parodos, vos tik buvo perkirpta atidarymo iškilmių juostelė ir kunigas, taip pat medžiotojų būreliui priklausantis Aivaras Kecorius, palaimino parodą.

Pagal medžiotojų tradicijas, po iškilmių svečių laukė simbolinės vaišės: šiupininė sriuba ir paruoštas sumedžiotas laimikis.