„Širšių lizdas“ – stovykla ne apie pykčius, o apie tvirtą tarpusavio ryšį (foto) (0)

Pirmąjį birželio mėnesio savaitgalį Žiobiškio turistinėje bazėje vyko stovykla itin intriguojančiu pavadinimu „Širšių lizdas“. Visuomenė mėgsta posakį: „Piktas, kaip širšė“, tačiau į šią stovyklą dvi dešimtys dalyvių „suskrido“ tikrai ne pyktis, o priešingai – stiprinti tarpusavio ryšį. Stovykla – 2025 m. rugpjūtį Rokiškio mamų klubo startavusio projekto „Visiems ir kiekvienam: socialinės įtraukties didinimas Rokiškio mieste“ (Nr.11-026-K-002) tęsinys, skirtas mamoms su dukromis.  

Tikslingos lektorės

Projektas „Visiems ir kiekvienam: socialinės įtraukties didinimas Rokiškio mieste“ yra nukreiptas į daugiavaikių šeimų narius, taip pat – vienišus, vaikus iki 14 metų auginančius tėvus, nepasiturinčius asmenis ir šeimas, gaunančius piniginę socialinę paramą bei vaikus, dėl socialinių, ekonominių ar geografinių aplinkybių turinčius mažiau galimybių nei jų bendraamžiai. Jo trukmė – dveji metai (2025 m. liepa – 2027 m. liepa), o per šį laikotarpį dalyvių laukia daugybė įdomių ir labai skirtingų veiklų, skirtų psichologinei ir emocinei dalyvių sveikatai gerinti.

O kas gali geriau atpalaiduoti ir suteikti teigiamų emocijų, jei ne gamta bei draugiški žmonės? Tad Rokiškio mamų klubo narės, tęsdamas projektą, mėnesio pradžioje vykdė patyriminę stovykla mamoms su dukromis. „Širšių lizdo“ vedlės – „Upės merginų ir mamų akademijos“ (UMMA) lektorės: Jurga Vidugirienė ir Rūta Vaitiekutė.

Specialistės pasirinktos ne atsitiktinai, nes UMMA vykdo dvejų metų trukmės mentorystės programą 13-18 metų paauglėms, kurioje – stovyklos, kassavaitiniai susitikimai, dienos patyrimai, asmeninės konsultacijos, programa tėvams. Išgirsti specialisčių patarimų bei pamokymų, kaip kurti stipresnį asmeninį ryšį, į Žiobiškį važiavo 10 Rokiškio rajono mamų su dukromis.  

Nepamirštama patirtis

Po savaitgalio namo grįžusios mamos dalijosi įspūdžiais ir visos vienbalsiu patikino, kad kitoje erdvėje su dukromis praleistas laikas daug ko išmokė.

Jolita: „Buvo daug įvairių emocijų, jautrių pokalbių, apkabinimų, susimąstyti skatinančių vertingų patarimų. Svarbiausia, buvo galimybė sustoti ir pabūti kartu be kasdieninės skubos, rūpesčių, telefonų. Turėjome laiko išklausyti ir išgirsti viena kitą. Tokią stovyklą rekomenduoju kiekvienai mamai ir dukrai“.

Danutė: „Mes su dukra puikiai praleidome laiką. Per tas dienas dar kartą įsitikinau (tą patvirtino ir lektorės), kad mudviejų santykiai yra puikūs. Tuo aš ir be galo džiaugiuosi. Daugeliui dalyvių teko „išeiti“ iš komforto zonos: kai reikėjo kalbėti su nepažįstamomis moterimis ar, paprasčiausiai, sėdint ratu atsistoti, kai į tave žiūri 20 žmonių ir pristatyti mamą/dukrą. Visgi manau, kad mums visoms buvo tai buvo naudinga, nes ne visos patirtys gyvenime bus komfortiškos“.

Aušra: „Per įvairias veiklas su dukra stiprinome tarpusavio ryšį, dovanojome viena kitai iki ašarų gražius žodžius. Tai buvo laikas, kuris suartino ir liko širdyje pačiu gražiausiu jausmu – dar didesne meile“.

Mama: „Kasdienybėje taip sunku rasti laiko tiesiog pabūti su savo dukra, o čia pagaliau galėjau pamiršti visus buities rūpesčius ir visą dėmesį skirti tik dukrai ir sau. Buvimas kartu su kitomis mamomis ir dukromis sukūrė šiltą atmosferą, kurioje pailsėjau, išsikalbėjau ir pasikroviau labai geros energijos. Grįžome namo laimingos ir dar artimesnės – šiuos prisiminimus saugosiu labai ilgai“.

Inga: „Stovykla „Širšių lizdas“ buvo nauja ir įdomi patirtis. Laikas su dukra buvo ypatingas ir labai jautrus. Daug emocijų, jautrių akimirkų, bendrystė su kitomis mamomis ir jų dukromis. Su savo dukra radome ne tik daugybę bendrų dalykų, bet ir naujų. Didžiuojuosi, kad turiu tokią šaunią dukrą ir myliu ją iki mėnulio ir atgal“.

Lina ir Olivia: „Stovykla buvo viena iš tų patirčių, kurių neįmanoma iki galo nusakyti žodžiais. Joje ne tik praleidau ypatingą laiką su dukra, bet ir pamačiau ją naujoje šviesoje: stiprią, empatišką ir augančią asmenybę, kuria be galo didžiuojuosi. Dukra sakė, kad tai buvo kažkas tokio, ko ji dar niekada nebuvo patyrusi – čia visos mamos buvo visų mamos, o visos dukros buvo visų dukros, todėl jautėmės lyg viena didelė ir mylinti bendruomenė“.

Violeta: „Labai patiko buvimas kartu, tarsi atsirado papildoma ryšio gija. Norėčiau kartoti, bet ilgesniam laikui, kad nebūtų toks intensyvus savaitgalis“.

Jurgita: „Smagu, jog veiklos buvo pritaikytos ir dvylikametėms, ir aštuoniolikmetėms. Mano dukroms labiausiai patiko aktyvūs žaidimai ir vedžioti mamą po mišką užrištomis akimis. Man patiko buvimas kartu ir pokalbiai, žodžiai, dalykai, kuriuos apkalbėjome. Labai nuostabus savaitgalis“.  

Užs. Nr. 3653