Lietuvoje iškritęs gausus sniegas nėra rekordinis (0)

Sausio mėnuo į Lietuvą atnešė žiemiškus orus, tačiau iškritęs gausus sniego kiekis toli gražu nėra rekordinis, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Anot sinoptikų, šiuo metu susikaupęs sniego dangos storis nėra rekordiškas nei vienoje meteorologijos stotyje: Varėnoje – 35 cm, Vilniuje – 34 cm, Laukuvoje – 23 cm, Nidoje ir Klaipėdoje – po 5 cm. 

Tuo tarpu storiausia sniego danga per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje buvo 94 cm, užfiksuota 1931 metais Laukuvoje.

Meteorologų teigimu, šiais metais sausio antroje pusėje susidariusi sniego danga, nors ir neatrodytų, tačiau nebuvo rekordinė.

Vertinant maksimalų sniego dangos pokytį per vieną, dvi ir tris dienas dienas tik Ukmergėje ir Vilniuje nustatyti šių meteorologijos stočių rekordai.

Šiose stotyse per dvi dienas sniego dangos prieaugis siekia 23 ir 24 cm atitinkamai, kai pirmadienį ryte Ukmergėje fiksuotas 2 cm, o Vilniuje 7 cm sniego storis, o jau trečiadienio ryte – atitinkamai 25 ir 31 cm.

Prieš tai rekordas Ukmergėje fiksuotas 1961 metais (21 cm per dvi dienas), o Vilniuje 1980, 1999 ir 2009 metais (23 cm per dvi dienas). Taip pat šiais metais pakartoti atskirų stočių rekordai: Vilniuje per tris dienas sniego storis paaugo 26 cm, prieš tai paskutinį kartą buvo 1999 metais, ir Raseiniuose 15 cm per dieną, prieš tai buvo 2009 metais.

Anot meteorologų, Lietuvos klimatinės sąlygos lemia, kad vidutinis maksimalus sniego dangos storis Lietuvoje yra apie 16–35 cm, didžiausias jis Žemaičių aukštumoje ir šalies rytuose (25–35 cm), mažiausias − pietvakarinėje šalies dalyje, pajūryje ir pavėjiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose (16–20 cm).

Dėl supustymų, kuriuos suformuoja vėjas bei aplinkos faktoriai, tokie kaip reljefas, medžiai, pastatai, sulaikantys pustomą sniegą, sniego dangos storis nebūna tolygus. Pusnyse sniego dangos storis būna gerokai didesnis nei aplinkinėse atvirose teritorijose ar išmatuotas meteorologijos stotyse. Pažymima, kad todėl sniego dangos storiu reikėtų laikyti ne pusnyse išmatuotą sniegą, o tą, kuris susidaro iškritus atviroje teritorijoje. 

Storiausia sniego danga per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje buvo 94 cm, užfiksuota 1931 metais Laukuvoje. Nuo 1961 metų iki dabar storiausia sniego danga buvo registruota Nidoje, 1980 metų kovo 14 dieną buvo
išmatuota 82 cm sniego.

Pastaraisiais dešimtmečiais meteorologai išskiria 2010–2011 metų žiemą, kai maksimalus sniego dangos storis buvo kur kas didesnis nei šią. 2011 metų sausį beveik visose meteorologijos stotyse storiausia išmatuota sniego danga viršijo 40 cm, o Telšiuose ji buvo net 68 cm storio.

Gausiu sniegu ir stora sniego danga pasižymėjo ir 1995–1996 m. žiema. Tuomet Laukuvoje išmatuotas sniego dangos storis siekė net 72 cm.

Sinoptikai taip pat atkreipia dėmesį, kad maksimalus sniego dangos storis ne visuomet atspindi paties sniego ar snygio ekstremalumą.

Jeigu sninga palengva ir sniego dangos storis, nors ir didelis, bet auga iš lėto, šiek tiek padidėjusios sniego pusnys nestebina. Tačiau jei per vieną ar kelias dienas iškrinta ypač daug sniego, tai gali sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą ir pridaryti žalos.

Didelę žalą žiemą padaro šlapio sniego apdraba − sniego sluoksnis ant įvairių paviršių, medžių, stogų. Storo sniego sluoksnio neatlaiko stogai, medžiai. Jie virsdami nutraukia elektros tiekimo oro linijas, užgriuvę ant kelių medžiai blokuoja blokuoja eismą ir kt.

Nors šiais metais sniego storis nebuvo rekordinis, tačiau dėl šlapio sniego apdrabos buvo padaryta daug žalos: kentėjo pietiniai ir rytiniai rajonai, o 2007 metais du kartus, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, nuostolių sniegas pridarė Žemaitijai.