Balsavimas nuo 16 metų. Rokiškėnų nuomonės išsiskiria (0)

Kitais metais Lietuvoje vyks net treji rinkimai, tuo metu viešojoje erdvėje vis pasigirsta pasvarstymų ar net raginimų balsavimo teisę savivaldos rinkimuose suteikti ir 16 metų sulaukusiems Lietuvos piliečiams. Iniciatyvinė grupė, kuri siekia balso teisės nepilnamečiams, turi surinkti 300 tūkstančių idėją palaikančių piliečių parašų. Ką apie tai mano Rokiškio rajono politikai ir jaunimas, klausė „Rokiškio Sirena“.

Būtų aktyvesni

Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas

„Dėl balsavimo nuo 16 metų savivaldos rinkimuose pritarčiau. Aš tikiu, kad jie būtų aktyvesni šiame procese. Tai paskatintų jaunimą labiau įsitraukti į savivaldos valdymą bei dalyvavimą nevyriausybinėse organizacijose, jų atstovavimą. Suaktyvintų jų įsitraukimą į pasiūlymų, idėjų įtraukimą į savivaldos procesus bei rajono valdymą. Dėl kandidatavimo į seimą, aš manau, jog 18 metų yra ankstoka. Mano nuomone, seimo narys turėtų turėti bent jau aukštąjį išsilavinimą. Suprantu, jog pakliūna įvairių žmonių, tačiau mano nuomonė tokia, kad būtina ir patirtis, išsilavinimas, nes seime kuriami teisės aktai“.

Kitaip žiūrėtų į jaunimą

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa

„Aš kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba bei Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) palaikau šią poziciją. Praėjusią žiemą LMS organizavo piketus prie savivaldybių dėl šio klausimo, todėl mes kartu irgi formuojame šią nuomonę. Mano, kaip LMS prezidento pozicija, kad jaunimas yra viena mažiausiai politinės įtakos turinti visuomenės grupių, dėl to, jog jų aktyvumas yra pakankamai mažas, nes jaunimas iki 18 metų neturi balsavimo teisės, kas sudaro maždaug trečdalį jaunimo. Demografiškai žiūrint, pensijinio amžiaus grupė yra ženkliai didesnė nei jaunimo, ir vien tai reiškia, kad tai turi daugiau politinės įtakos formuojant darbotvarkę. Politinėms partijoms yra aktualiau orientuotis į šios grupės problemas, interesus, jų darbotvarkės būna orientuotos į šias grupes. Savaime tai nėra blogai, tačiau tai reiškia, jog jaunimo interesas nėra atliepiamas ir jaunimui politika yra mažiau aktuali. Jie netiki, kad įmanoma kažką pakeisti. Jaunimui aktualūs klausimai nematomi politikų programose, už kuriuos jie norėtų balsuoti.

Jei žmogus turi pagrindinį išsilavinimą, reiškia jis turėjo pilietiškumo pamokas, ko neturėjo vyresnioji karta. Tad žiūrint objektyviai, neskatinant konflikto, nors jie turi gyvenimo patirtį, jaunimas galėjo daugiau pažinti politinę struktūrą ir negalima kvestionuoti jų žinių, nes pagrindas yra sudėtas. Aišku, galima abejoti šių pamokų kompetencija, bet tada kyla klausimas, ką reikia tobulinti ir visi sutariame, jog reikėtų adekvatesnio ir pilnesnio pilietiškumo ugdymo. Vyresnė karta galėtų palyginti save šešiolikos metų ir dabartinius moksleivius. Balsavimą rinkimuose norime formuoti kaip socialinę normą. Dalyvaujant rinkimuose nuo jauno amžiaus lengviau formuojasi įprotis, kuris moksliškai įrodytas. Juk visi žinome posakį „lenk medį kol jaunas...“. Pratinant žmogų dalyvauti rinkimuose ugdomas pilietis. Manau, tai būtų puikus įrankis nors kartą pasidomėti savo savivalda ir prisidėti prie jos valdymo. Taip sukuriamas ryšys ir išvykus studijuoti į kitus miestus didesnė tikimybė, kad jaunimas liktų labiau suinteresuotas domėtis vietos politiniu gyvenimu. Šis klausimas nėra aktualus tik jaunimui, tai visos valstybės ateities darbotvarkė“.

Suprastų, kas vyksta savivaldoje

Rokiškio rajono moksleivių tarybos prezidentė Marija Lekandraitė

„Mano nuomonė šiuo klausimu iš pradžių buvo nei teigiama, nei neigiama. Dabar galiu sakyti, kad aš linkusi į palaikančiųjų pusę. Jei jie galėtų balsuoti, tokiu atveju kandidatai kitaip žiūrėtų į jaunimą, žiūrėtų į mus, kaip į rinkėjus ir gal kiek labiau atsižvelgtų į mūsų nuomonę (nesakau, kad to nedaro dabar). Jaunimas labiau pradėtų domėtis rinkimais ir suprastų, kas vyksta savivaldoje. Šešiolikmečiai gali būti teisiškai emancipuoti, tokių paauglių nedaug, bet jeigu tu gyveni savarankiškai, tu turėtum turėti teisę ir išsirinkti kas vadovauja. Kiti sako, kad „oi čia tas jaunimas visiškai neis balsuot“. Pažiūrėkim ar visi suaugę eina balsuoti. Tikrai ne visi. Dar sako, kad visiškai nesidomės ir balsuos už bet ką. Taip, sutinku, taip gali nutikti, tačiau didžioji dalis aštuoniolikmečių pradeda viskuo domėtis tik prieš pat rinkimus. Manau, kad leidimas jaunimui balsuoti nuo šešiolikos dar ir padėtų jaunimui šiek tiek labiau subręsti. Klausiau savo bendraamžių, ar jie norėtų balsuoti šešiolikos. Dauguma atsakė norintys ir palaikantys tai“.

Atrodo suprantamas dalykas

Rokiškio rajono savivaldybės Tarybos narė Greta Žilėnienė

„Apie šitą siūlymą kalbama jau daug metų, bet apie dabartinę iniciatyvą dar negirdėjau ir dėkoju, kad informavote. Būtinai pasirašysiu, nes esu jaunimo atstovė: Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė bei priklausau jaunimo komitetui. Šis sprendimas yra be galo svarbus, nes jaunimas nuo 16 metų tikrai gali išreikšti savo teisę už ką balsuoti. Dažnai bendraudama su jaunimu pastebiu, kad jie domisi, gilinasi į politinius procesus, stebi naujienas. Matau, kad jie nori išreikšti savo balsą bei savo nuomonę rinkimuose.

Taip pat kandidatavimas į Lietuvos Respublikos Seimą irgi atrodo suprantamas dalykas. Girdžiu, kad kolegos sako, jog žmogus per jaunas. Pasižiūrėkime, juk 16 metų jaunimas steigia savo verslus, elektronines parduotuves ir jie tikrai geba prisiimti atsakomybę kaip suaugę asmenys. Manau, jog jaunimo įsitraukimas į balsavimą galbūt paskatintų, kad į rinkimus kandidatuotų daugiau jaunų žmonių. Jeigu mes nuo 16 metų sudarytume galimybes balsuoti, skatintume ir išugdytume stipresnį pilietiškumą, kad visuomenė eitų ir domėtųsi rinkimais“.

Reikia išmokti būti piliečiu

Rokiškio rajono savivaldybės Tarybos narė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė

„Aš tikrai pati nepasirašysiu, nes manau, kad kiekvienam iš mūsų pirmiausia reikia per savivaldos įvairius instrumentus išmokti būti piliečiu. Darbas savivaldoje yra ne tik įdomus, bet taip pat reikalauja daug žinių ir patirties. Būtų gerai, kad jau į politinį lygmenį ateitų žmonės turėdami ir žinias, ir patirtį. Nevyriausybinėse organizacijose, išskyrus jaunimo, gali dalyvauti tik su tėvų sutikimu iki 18 metų. Tad dabar balansuojant visus teisės aktus tarpusavyje, čia kalbant apie vietos savivaldos lygmenį, kas bus atsakingas už balsavimą, tėvai, jei juridinių asmenų veikloje jis gali dalyvauti tik su tėvų sutikimu. Jei mes kalbame apie viešąjį intereso gynimą, turime turėtį platų mąstymą ir žinias, kurį suformuoja patirtis. Tai norėtųsi, kad rinkėjai būtų patyrę ir rinktų turinčius patirties.

Ta pati situacija galioja ir kandidatavimą į seimą. Šioje institucijoje reikalinga dar didesnė patirtis ir visų sričių aprėptis. Aš suprantu, kad šiuo metu viskas nėra tobula ir galbūt daugelis seimo narių yra mažesnio žinojimo nei šiuolaikinis jaunimas, kurie yra labai imlūs informacijai, bet jei mes pasižiūrime vidutinį tarybos, seimo narį ar rinkėją, tai norėtųsi, kad kartelė kiltų. Prisiminkime pirmuosius nepriklausomybės metus, kai seime buvo tikrai labai aukštos kompetencijos žmonės. Deja, labai gaila, kad po 30 metų matome kitą vaizdą. Norėtųsi, kad atsakomybė kiltų, nes įstatymai nėra tik statistika ar buhalterija. Kiekvienas įstatymas turi poveikį visoms socialinėms grupėms, tad reikalingas jau per gyvenimą išugdytas jautrumas“.

Akis krypsta į Konstitucijos preambulę

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentė Eglė Mikšytė

„Išreikšti balsavimo teisę pilietis turi eiti turėdamas ne tik žinodamas minimalius balsavimo ypatumus, kurie apsiriboja kryželio pažymėjimu už patikusį veidą ir lipduko „aš balsavau“ įgijimu. Problema kyla dėl to, kad nėra suteikiamas pakankamas švietimas apie balsavimą, kaip atskirą teisinį institutą. Šiai dienai švietimo programose esančios pilietinio ugdymo pamokos yra labai riboto spektro, kuriose stinga bendrųjų konstitucinių ir teisinių žinių pagrindų. Norint įtvirtinti balsavimą nuo šešiolikos metų, visų pirma, privaloma skirti žymiai didesnes pastangas ir išteklius šviečiant jaunuolius apie valstybės valdymo ypatumus, taip lavinant jaunimo pilietinių pareigų suvokimą, demokratijos puoselėjimą bei bendrąją valstybės valdymo sistemos suvokimą. Pažymėtina, kad integravus šiuos aspektus į švietimo sistemą, būtų skatinama socialinė įtrauktis. Tai reiškia, kad įvairių socialinių grupių atstovai jau nuo jauno amžiaus gautų ypatingai reikšmingas žinias ir įgūdžius, kurie reikalingi įsitraukimui į visuomeninį gyvenimą. Mokymas apie teisinius ir valstybės valdymo pagrindus yra būtinas, norint užtikrinti, kad jaunimas suvoktų savo pilietines pareigas, aktyviai dalyvautų demokratinėje visuomenėje ir taptų informuotais, kritiškai mąstančiais piliečiais. Kol nacionaliniu mastu neturime vientisos ir stiprios pilietinio ugdymo švietimo programos, idėjos apie amžiaus kartelės mažinimą siekiant balsuoti turėtų pasilikti diskusijų lygmenyje.

Nagrinėjant šį klausimą akys krypsta ir į Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulę, kurioje įtvirtinta, kad „siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią Konstituciją“.  Kyla klausimas, ar išplėsdami asmenų, galinčių balsuoti ratą teisingai įgyvendinsime šį konstitucinį principą ar tai netaps tik dar vienu eksperimentu su Konstitucija, kaip aukščiausią teisinę galią turinčiu teisės aktu?“.