Ekspertai rekomenduoja senjorus skiepytis įkalbinėti individualiai (3)

Nepasiskiepijusius nuo COVID-19 senjorus įkalbinėti reikėtų individualiai, per asmeninius pokalbius atsakant į kiekvieno jų nerimą ir dvejones, rekomenduoja prie Vyriausybės dirbanti nepriklausomų ekspertų taryba.

„Dabar jau reikia ne tokios trumpos informacijos skambučiu, bet ilgesnio pokalbio su žmonėmis, kurie arba turi savo nuomonę ir nusiteikę nesiskiepyti, bet vis dėlto ilgiau su jais bendraujant galima įrodyti naudą, kurios jie neįžvelgia“, – BNS sakė premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė.

Pasak jos, pirmadienį vykusiame tarybos posėdyje buvo kalbama apie priežastis, kurios lemia žmonių sprendimą nesiskiepyti.

Remiantis Lietuvos ir užsienio ekspertų patirtimi konstatuota, jog tai žmonės, dažnai orientuoti pasirūpinti savo, o ne bendra gerove, žmonės, linkę netikėti autoritetais ir valdžia, linkę pasikliauti savo nuomone.

Tarp nepasiskiepijusių senjorų vyrauja požiūris, jog jiems ir taip liko nebedaug gyventi, todėl skiepytis neverta arba tvirta nuomonė, suformuota skeptiško vakcinų atžvilgiu požiūrio.

Dėl to, pasak premjerės patarėjos, pakeisti šių žmonių nuomonę nėra lengva, tam nebepakanka trumpų pokalbių.

„Būtent su senoliais kalbantis individualiai, paprasčiau – ne taip, kaip ekspertai, mokslininkai moksliniais terminais, bet paprasčiau, pateikiant tam tikras istorijas – per kitų senų žmonių patirtį, kurie gulėjo ligoninėje, susidūrė su reanimacija, kaip jie jautėsi, akcentuoti, kad vakcina būtų vienas kartas skausmingos intervencijos, lyginant su tuo, jeigu reikėtų gydytis paskui šitą ligą“, – apie pavyzdžius kalbėjo Ž. Gudlevičienė.

Pasak jos, svarstoma surengti bendrą ekspertų, Vyriausybės, ministerijų atstovų, nevyriausybinių organizacijų konferenciją ir joje aptarti senjorams kylančius klausimus, vakcinų naudą, pašalinius reiškinius, kurie kelia žmonėms nerimą.

Tai, kaip praktiškai plėsti individualias konsultacijas senjorams, vėliau spręsti turėtų Sveikatos ir Socialinės apsaugos ministerijos, tačiau, patarėjos teigimu, į šį procesą jau yra įsijungę medikai, jame galėtų dalyvauti ir socialiniai darbuotojai.

„Jie tikrai lanko šiuos senolius ir irgi turėtų būti paruošti, apmokyti skubos tvarka vis dėlto kaip tą informaciją jau nebe gąsdinančią, o nuraminančią pateikti“, – kalbėjo Ž. Gudlevičienė.

Pasak jos, šiuo metu siekiama šį procesą padaryti kuo tikslingesnį: pavyzdžiui, akcija, kai skiepus siūlantys medikai atvykdavo su paštininkais, ne visada pasiteisino, nes dauguma aplankytų senjorų jau buvo pasiskiepiję.

Viliamasi, kad medikų turimi sąrašai su kol kas nepasiskiepijusiais pacientais padės nukreipti skatinamąsias priemones tiksliau.