Kandidatas į Seimo narius Vidmantas Kanopa: ateinu ne kritikuoti, o veikti (0)

Socialdemokratai kandidatu Seimo rinkimuose Sėlos rytinėje vienmandatėje apygardoje iškėlė Vidmantą Kanopą. Milžiniška ir įvairiapusė verslininko, politiko, rajono mero, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valstybės sekretoriaus patirtis – solidus koziris siūlant ne tik teorinius, bet ir praktinius valstybės problemų sprendimus. Pašnekovas neslepia: į politiką ateina ne savo reikalų tvarkyti, ne kažkam kažką įrodinėti, o veikti šalies ir rajono gerovei.

– Kodėl ryžotės grįžti į politiką?

– Atvirai sakau: į politiką neinu spręsti asmeninių reikalų, ne dėl įrašo gyvenimo aprašyme. Mano šeimos gyvenimas seniai nusistovėjęs: kartu su sūnumi Justinu puoselėjame savo rankomis sukurtą įmonę. Jaunėlis Vaidotas ketina grįžti į Lietuvą, jo karjera susiklostė sėkmingai. Žmona Daiva – šalyje puikiai žinoma gydytoja, vadovė.

Mano gyvenimo didžioji dalis susijusi su politika. Nuo savivaldos iki valstybės valdymo. Nepaisant turėtų pareigų ir darbų, nebuvau politinio gyvenimo nuošalyje. Įstatymai tiesiogiai įtakoja žmonių ir valstybės gyvenimą, todėl jų kūryboje ir leidyboje neužtenka tik drąsių idėjų. Reikia gyvenimo patyrimų, žinių, išbandytų praktikoje. Dažnai kitiems kartoju: „Kritikuoti lengviausia. Jei žinai, kaip galima padaryti geriau – eik ir daryk“.

– Kaip Jūsų politinė patirtis pasitarnautų didžiausių rajono bėdų sprendimui?

– Pašmaikštausiu: Seimas – ne bėdų turgus. O jei rimtai, tai Seimo nario pareiga puikiai pažinti tiek Lietuvos, tiek regiono ir savivaldybės, kuriai atstovauja, problemas, stiprybes ir silpnybes. Žinoti žmonių lūkesčius ir atsižvelgiant į juos kurti socialiai atsakingus, teisingus įstatymus. Esu daug druskos gyvenime suvalgęs, gerai išmanau politiką ir verslą, nuo pradžiamokslio iki laukiamo rezultato. Visą gyvenimą sukuosi tarp žmonių, todėl žinau, kuo jie gyvena. Dirbdamas ŽŪM valstybės sekretoriumi įgijau neįkainojamos valstybės valdymo patirties, ypač susijusios su investicijomis, partnerių paieškomis, žemės ūkio plėtra ir strategijomis. Palaikau glaudžius ryšius su regionų savivaldybėmis, nes regionų stiprybė – mūsų valstybės ramstis. Nepasverta, neįvertinta pasekmių rizika įstatymų leidyboje gali būti pavojinga. Palaikau konstruktyvią diskusiją su visuomene, nes bet kuri valdžia privalo tarnauti ne sau, grupelei draugų, o visiems. Vienodai lygiai ir teisingai.

– Ko labiausia pasigendate rajono politiniame gyvenime? Ar nemanote, kad rajono politikoje trūksta ir strateginio mąstymo, ir ryžtingų sprendimų? Kad užsiimama smulkių, neesminių problemų sprendimu?

–  Trūksta  politikų   vienybės, o kartais ir atsakomybės, sprendžiant klausimus, priimant sprendimus. Kiek pamenu, visų kadencijų rajono tarybos buvo iš kelių partijų atstovų, o tarybos dauguma – koalicinė. Kai nėra tvirtos daugumos, didelės galimybės opozicijai oponuoti. Tai - demokratijos bruožas. Visada vertinu konstruktyvias diskusijas ir pasiūlymus. Bet „šaudymas tuščiais šoviniais“, ypač svarbiais klausimais, man ne prie širdies. Politikavimas dėl populiarumo užgožia racionalumą. Ir tai kiršina visuomenę. Nesakyčiau, kad rajono valdžiai, tarybai trūksta strateginio mąstymo ar ryžto. Per visas kadencijas, taip pat ir šią, didžiulių darbų nuveikta, ir dabar daroma. Kas pirmą kartą atvyksta  į Rokiškį, ar čia seniai buvęs, nustemba, koks europietiškas mūsų miestas. Rajonas pastebimai keičiasi. Žinoma, visada norėtųsi daugiau, greičiau, bet ne viskas savivaldos galioje.

– Rajono visuomenėje sklando nuomonė, kad rinksimės ne geriausią kandidatą, o mažiausiai blogą? Ar sutinkate su tuo?

– Kaip sakoma, kiekvienas vertina pagal savo suvokimą. Jei sakyčiau, kad taip kandidatai vertinami prieš visus rinkimus: ir į savivaldą, ir Seimą, nepasakysiu nieko naujo. Pašmaikštausiu: Lietuvon gelbėtojas mesijas nenužengs.

– Kokias didžiausias rajono problemas matote? Kaip ketinate jas spręsti?

– Rokiškio problemos panašios į kitų mūsų regiono savivaldybių. Senstanti visuomenė, per mažai darbo vietų, seniūnijose sparčiai traukiasi paslaugos, daug socialiai remtinų  šeimų,  grėsmė   praras ti švietimo ir sveikatos paslaugų kokybę, kvalifikuotų specialistų stygius. Valstybės pasirinkimas – vystyti šalies didmiesčius, regionus paliekant nuošalėje, didina socialinę atskirtį. Mano, kandidato į Seimą, programos prioritetas – būtent regionai ir jų gyvybingumo skatinimas. Būtini pokyčiai: patrauklūs pasiūlymai, lengvatos jauniems specialistams, verslą kuriantiems verslininkams ir ūkininkams, paskata regiono gyventojams pirkti savo krašte pagamintą, užaugintą ar sukurtą produktą. Svarbiausia žinoti savo rajono stiprybę. Dabar populiaru visuose rajonuose skatin- ti turizmą. Nesakau, kad tai blogai. Tačiau mūsų rajone prioritetine kryptimi turėtų būti gilias tradicijas turintis verslas, išnaudojant turimą infrastruktūrą, kuriant gerai apmo- kamas darbo vietas.

– Remiantis politine teorija, socialdemokratai yra samdomų darbuotojų interesus ginanti partija. Kaip manote, ko labiausiai trūksta šiandien dirbančiam žmogui?

– Manyčiau, mūsų visuomenėje stokojama pasitikėjimo valstybe, įstatymais. Tačiau tam yra priežasčių. Įstatymų nuolatinė kaita kelia konfliktinių situacijų, sukuria nestabilumą. Dirbančiam žmogui stinga elementarios pagarbos. Ir sąžiningo atlygio. Teisingas, abipuse pagarba paremtas darbdavio požiūris į darbuotoją kaip į partnerį gali daug nuveikti ir be papildomų investicijų. Galiu tai drąsiai teigti, nes mūsų įmonė nesiskundžia tuo, kad trūksta norinčiųjų dirbti, ateina daug perspektyvaus jaunimo. Apskritai valstybėje trūksta socialinio teisingumo. Esu už progresinius mokesčius, vienodus mokesčius nuo visų pajamų, finansinę pagalbą socialinę atskirtį išgyvenantiems žmonės, bet parama turi būti tikslinė, teikiama įvertinus jų realias įsidarbinimo galimybes.

– Kokia šiandien rajono verslo situacija? Ar nemanote, kad nemažai problemų, su kuriomis verslas susiduria, jis pats ir susikūrė: prastai apmokamos darbo vietos, išjungtas darbo kodeksas ir su tuo susiję mažėjantis rajono gyventojų skaičius, vidinė ir išorinė emigracija, mažas gimstatumas, mažas kvalifikuotų specialistų skaičius.

– Pradėsiu nuo klausimo antrosios dalies. Darbo vietos, pajamos, emigracija, specialistų trūkumas – viena uždaro rato grandinė. Jaunų specialistų neprisikviesi, jei nebus sukurtų darbo vietų, darbo vietų verslas nekurs, jei bus prasta verslo aplinka. Švietimo, sveikatos priežiūros  paslaugų  neišlaikysi, jei gimstamumas nedidės, bet jis nedidės, jei Rokiškį paliks jaunos šeimos. O dabar šias mintis galima skaityt nuo galo...

Kiekvienas išvardintų elementų tiesiogiai įtakoja kitą, ir negalima išspręsti kurios nors problemos atskirai. Reikia sis- teminių sprendimų. Jei ne pasaulinė pandemija, manau, kad rajonui, šie metai būtų buvę geri. Karantinas pakoregavo rajono verslo planus ir veiklas, o nuo jų augimo, plėtros tiesiogiai priklauso rajono biudžeto ir darbuotojų pajamos. Palyginus su kaimyniniais rajonais, kurių prioritetinė kryptis – turzimas, Rokiškis laikosi neblogai, nes esame pramonės rajonas.

– Kokią rajono viziją po 5-10 metų matote?

– Ateitį prognozuoti nedėkingas darbas... Savo darbu sieksiu, kad Užimtumo tarnybos Rokiškio skyriaus bedarbių sąraše nebeliktų pavardžių, ar būtų vos kelios...

Kad socialiai remtinų šeimų sąraše liktų tik tos, kurios dėl ligos ar kitų negandų nebegali savimi pasirūpinti. Labai džiaugiuosi kaimuose matydamas jaunų ūkininkų modernius ūkius. Tikiuosi, rajono verslumas žymiai išaugs, o su juo ir miestų, gyvenviečių infrastruktūra. Kad jauni, vidutinio amžiaus žmonės kur kas drąsiau imsis šeimos verslų: nuo mezgimo, siuvimo, pyragų kepimo, žemės ūkio produkcijos predirbimo, baldų gamybos, statybų, remonto ir t.t. Tik taip galime tikėtis rajono augimo, nes merdintys kaimai menkina rajono patrauklumo. Tikiu, kad verslumo variklis ims veikti didesnėmis apsukomis, nes jau dabar daugėja šeimyninio verslo ir asmeninių iniciatyvų kaimuose.

– Buvote rajono meru, dabar pretenduojate tapti Seimo nariu. Ar nemanote, kad savivaldos funkcijas reguliuojanti įstatymų bazė yra pasenusi ir nebeatitinka šiandienos reikalavimų? Pavyzdžiui, kaip užtikrinama pavėžėjimo paslauga, jei autobusų parko tvarkaraštyje nurodytas į miestelį vienas maršrutas per savaitę?

– Buvau, esu ir būsiu už tai, kad savivaldai būtų perduota daugiau funkcijų ir savarankiškumo. Valdy- mas iš „centro“ dažnai neefektyvus, ypač sprendžiant regionų, kurių sąlygos netapačios, problemas. Jūsų paminėta simbolinė pavežėjimo funkcija, bent jau kol kas reikalinga, nes yra žmonių grupės, kurioms tai yra vienintelis susiekimo būdas. Tačiau ji turi būti adaptuota pagal realią situaciją. Jeigu autobusu per mėnesį į kaimą važiuoja vos keli žmonės, kaip kad buvo vienoje mūsų seniūnijoje, tada taip... Sprendžiant tokius klausimus reikia ir ūkiškumo, ir lankstumo. Juk pavėžėti galima ne tik milžinišku autobusu, bet ir mikroautobusu, galima koreguoti tvarkaraščius, kad žmonės norėtų naudotis viešuoju transportu. Ir tokius pokyčius rajono mastu galima daryti daugelyje sričių.

Rokiškio rajono socialdemokratai – kandidatai į Seimo narius daugiamandatėje apygardoje

Antanas Taparauskas, sąrašo Nr. 139

– Kodėl jauniems žmonėms svarbu dalyvauti Lietuvos politikoje?

– Kandidatuodamas į Seimo narius tikiuosi pakeisti nusistovėjusią tvarką. Dar daug politikų į parlamentą ateina su postsovietiniu mąstymu. Trūksta naujų idėjų, minčių. Reikia kuo daugiau jaunimo įtraukti į sprendimų priėmimą. Dar niekada nebuvo taip ryški takoskyra tarp kartų: ją gilina technologinė pažanga. Supraskime, kad sprendimus, kaip gyvens jaunuoliai po 5-10 ar net 20 metų šiandien priima jų senelių amžiaus žmonės. Nenuostabu, kad jauni žmonės nusivilia politika, nenoriai dalyvauja rinkimuose, politinių partijų veikloje. Manau, kad bent savivaldos rinkimuose tiesiog būtina leisti balsuoti jaunuoliams nuo 16 m. Džiaugiuosi, kad mūsų partijos Rokiškio skyrius yra patrauklus jaunimui.

Dainora Mineikienė, sąrašo Nr. 31

– Kodėl, būdama žinoma rajono pedagogė, ryžotės eiti į didžiąją politiką? Ką ketinate pakeisti, jei Jus išrinktų į Seimą?

– Einu į šiuos Seimo rinkimus iškelta partijos bičiulių. Tai pirmasis bandymas ir gana didelis iššūkis. Tačiau visus gyvenimo iššūkius priimu kaip naują galimybę ir naują patirtį. Didžiausias noras – kad būtų išgirsta visa Lietuvos liaudis, kad priimami įstatymai būtų išdiskutuoti su praktikais, o ne vien tik su ministerijų klerkais. Tikiu, kad galime atkurti žmonių pasitikėjimą valdžia, bet turi ateiti nauji žmonės, kuriems rūpi ne sava nauda, bet Lietuva ir jos žmonių ateitis, kurie tarnaus visiems, o ne kai kurioms visuomenės grupėms. Einu ir todėl, jog matau didžiulę švietimo krizę. Šioje srityje turiu ne tik mokytojos įžvalgas, bet esu mama, vadovė ir švietimo vadybos magistrė.

Vytautas Saulis sąrašo Nr. 128

– Turite ilgalaikę darbo Seime patirtį. Ir progą į parlamento darbą žvelgti eksperto akimis. Ką ketinate keisti Seimo darbe?

– Šioje Seimo kadencijoje matau nemažai trūkumų. Nesikoncentruojama į strateginius, svarbiausius valstybės reikalus. Vietoj to, užsižaista analizuojant senus reikalus, kuriamos komisijos praeities klausimams svarsyti. Pasigendu ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp koalicijos partnerių. Trūksta ir diskusijos dėl priimamų teisės aktų. Per mažai apie juos diskutuojama rajone. Kai dirbau Seime, įstatymų projektus svarstydavome pirmiausia rajone, vėliau – savo frakcijoje, o po to – koalicinėje taryboje. Ginčydavomės, kartais ir labai aštriai, ieškodami geriausių sprendimų. O dabar to pasigendu.

Politinė reklama bus apmokėta iš Vidmanto Kanopos politinės kampanijos sąskaitos. Užs. nr. 12.