Pasienyje su Baltarusija baigia galioti nepaprastosios padėties režimas (0)
Penktadienį, 24 val., Lietuvos pasienyje su Baltarusija baigia galioti nepaprastosios padėties režimas.
Stabilizavusis padėčiai dėl neteisėtos migracijos Vyriausybė nutarė nebetęsti nuo lapkričio 10-osios galiojusio režimo.
„Yra sutarimas, kad pasikeitus situacijai, operatyviai susirinksime ir vėl įjungsime nepaprastosios padėties mechanizmą“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Agnė Bilotaitė.
Nuo šeštadienio nebeliks ribojimo patekti į pasienio ruožą.
„Pasienio ruožas tampa prieinamas visiems, reikia tik turėti asmens dokumentą. Taip pat grįžta buvusi leidimų tvarka norint patekti į valstybės sienos apsaugos zoną“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.
Baigus galioti nepaprastosios padėties režimui liks anksčiau paskelbta ekstremalioji situacija.
Pernai lapkritį Seimas nepaprastąją padėtį įvedė pasienio su Baltarusija ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Įvedus nepaprastąją padėtį apribotas transporto priemonių judėjimas pasienio ruože be pasieniečių leidimo, drausta atvykti į šią teritoriją, išskyrus vietos gyventojus, taip pat turinčiuosius ten nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.
Teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, tarnybos galėjo tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus, taip pat čia drausti susirinkimai.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams ribota teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Nepaprastąją padėtį Vyriausybė tuomet pasiūlė įvesti dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų.
Į Lietuvą pernai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.