Premjero vizitas Rokiškyje: nuo pažadų iki aštrių diskusijų (foto) (0)
Trumpąją, pošventinę darbo savaitę Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius užbaigė vizitu Rokiškyje. Kartu su juo į Rokiškį atvyko itin gausi delegacija: patarėja Jovita Stanevičiūtė, finansų viceministrė Rūta Carik, susisiekimo viceministras Lukas Paškevičius bei AB „Via Lietuva“ direktorius Martynas Gedaminskas, tad ir su rajono vadovais aptarti klausimai buvo iš įvairių sričių. Visgi konkrečių pažadų svečiai dalinti neskubėjo ir kalbėjo itin „atsargiai“, bet išvykdami vieną konkrečią žinią „paliko“.
Rokiškį jau pažįsta
Delegacija Rokiškyje buvo itin anksti – jau 10 val. ryto kartu su Rokiškio rajono meru Ramūnu Godeliauskiu pasveikino Rokiškio Kūno kultūros ir sporto centre (KKSC) tradicines žaidynes surengusius neįgaliuosius. Rajono meras aprodė ir iš pagrindų renovuotą stadioną. Paskui darbotvarkė susidėliojo taip: oficialus susitikimas savivaldybėje su rajono vadovais ir administracija, vizitas Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokykloje bei Juozo Tūbelio progimnazijoje, darbiniai pietūs su vietos verslo atstovais ir susitikimas su rajono gyventojais miesto bibliotekoje.

M. Dambrauskaitės nuotr.
Čia susirinkusiems rokiškėnams M. Sinkevičius trumpai apžvelgė visos dienos įspūdžius. Svečias skaičiavo, kad Rokiškyje lankosi jau trečią kartą: du kartus buvo atvykęs kaip R. Godeliausko kolega – Jonavos meras, o šį kartą lankosi kaip Premjeras.
Tikslas – sklaidyti mitą
Kaip Jonavos meras M. Sinkevičius Rokiškyje buvo balandžio mėn. Paklaustas, kokie šios ir tąkart vykusios viešnagės skirtumai, Premjeras šyptelėjo, kad pirmojo vizito tikslas buvo mokytis Jonavai iš Rokiškio (tąkart vizito tema buvo energetikos parkas – aut. past.), o dabar atvyko išgirsti rajono problemas ir aptarti galimus jų sprendimo variantus.
„Puikiai girdime, kai visuomenė sako, jog politikai žmones prisimena tik prieš rinkimus. Tad bandome paneigti šį mitą lankydamiesi skirtinguose šalies rajonuose, susitikdami ir bendraudami su vietos bendruomenėmis, atsakydami į jiems aktualius, rūpimus klausimus. Ir, žinoma, padėti. Šių vizitų tikslas nėra nuotraukos, nes puikiai suprantu, kad kai kitą kartą atvažiuosiu ar kažkur susitiksime, manęs Rokiškio valdžia paklaus, kas padaryta dėl vienos ar kitos temos, problemos – ar tai būtų jūsų muzikos mokykla, ar probleminis kelias. Atvažiavus kaip Premjerui yra atsakomybė kitą kartą „parvežti“ kažką pozityvaus“, – prieš išvykdamas namo sakė svečias.
Pastatą perleis savivaldybei
Vis tik ir šį kartą delegacija keletą pozityvių žinių Rokiškiui „paliko“. R. Godeliauskas pasidžiaugė, kad vienas iš konkrečių tos dienos sutarimų – dėl Rokiškio geležinkelio stoties pastato: „Kadangi kartu buvo atvykęs ir susisiekimo viceministras, abu kartu su Premjeru pažadėjo, jog pasirašys Vyriausybės nutarimą, kai bus jis paruoštas, dėl minėto pastato perleidimo Rokiškio savivaldybei pagal panaudos sutartį. Kai tai bus padaryta, šiame pastate įsikurs Rokiškio šaulių sąjunga. Jos nariai pastaruoju metu tikrai „atgyja“, tad aktyviai veiklai jiems reikalinga ir būstinė“.
Rokiškio rajono meras pagarsino ir kitą neblogą, ilgai lauktą žinią – finansų viceministrė R. Carik patvirtino, kad yra skirtas finansavimas ir Finansų ministerijos pritarimas naujo Rokiškio priešgaisrinės tarnybos pastato statybai. Anot R. Godeliausko, pastato projektas yra parengtas ir Turto bankas jau vykdys rangos darbų pirkimą. Meras išreiškė viltį, kad jau kitų metų pavasarį prasidės realūs statybos darbai.
Pokyčiai, pasak mero, tikėtini ir kalbant apie porą probleminių Rokiškio rajono sankryžų: „Su „Via Lietuva“ generaliniu direktoriumi spėjome aptarti problemines rajono vietas: įvažiavimą į miestą – sankryžą už viaduko – ir mūsų vadinamąją Kamajų sankryžą. Rekonstrukcijos projektas yra parengtas, vykdomi darbų pirkimai, kurie dėl per didelių šiek tiek „stringa“. Visgi ateinantį pavasarį turėtų įvykti pokyčių“.
Kalba atsargiai
Vienas svarbiausių svečių vizito „punktų“ buvo naujojo R. Lymano muzikos mokyklos pastato poreikis. Suprasti, kad dabartinė bendruomenės situacija yra nepavydėtina, M. Sinkevičiui užteko vos 15 min., visgi nors dar mokyklos kieme su Rokiškio rajono meru „sukirto rankomis“, išvykdamas iš Rokiškio su šiuo pažadu premjeras buvo atsargesnis: „Laukiame architektūrinio konkurso rezultatų, kada pasidarysite projektą, jau turite nusimatę vietą, o tada Valstybė žiūrės, kaip gali šiuo klausimu padėti. Apžiūrėjęs mokyklą mačiau, kaip kukliai ji atrodo, kai kurios klasės įsikūrusios garaže, akivaizdu, kad naujos vietos jiems reikia. Kaip ir akivaizdu, kodėl to reikia – ne dėl „tuščios“ užmačios, o įvertinant, kad kasmet būna tiek norinčių, jog tenka net stabdyti priėmimą. Džiaugiuosi, kad mokyklos bendruomenė, kolektyvas išradingai sukasi iš padėties, bet suprantu, kad savivaldybei vienai tą pakeisti būtų iššūkis“.
Pasak Premjero, susitikimo metu išgirdo ir klausimų, kurių, deja, atliepti jiems tikrai nepavyks.
Nedirbančiųjų klausimas
Dalindamasis susitikimo su verslo atstovais ištraukomis, M. Sinkevičius pabrėžė, kad beveik visuose rajonuose, kuriuose jis jau yra apsilankęs, verslininkai dalijasi ta pačia problema – darbo jėgos trūkumu.
Tą paliudijo ir bibliotekoje vykusiame susitikime dalyvavusi Juodupės gimnazijos direktorė Dainora Mineikienė, kuri išsakė neviltį dėl darbuotojų trūkumo ir smalsavo, kiek Valstybės biudžetui kainuoja nedarbo išmokos bedarbiams.
„Suprantu atvejus, kai žmogus yra atleidžiamas darbdavio iniciatyva. Gal dėl įmonės bankroto, gal dėl kitų priežasčių. Bet kai žmogus sugalvoja pats išeiti iš darbo: gal pavargo, gal jam atsibodo, ir išėjęs mažiausiai pusę metų ramiai gyvena, o tada pradeda kažko ieškoti. Man, kaip darbdaviui, trūksta mokytojų, bet yra tokių, kurie neina dirbti, nes gauna geras išmokas“, – be užuolankų situaciją dėstė D. Mineikienė.

M. Dambrauskaitės nuotr.
Premjeras šiuo klausimu pasisakė griežtai teigdamas, kad Valstybei tai kainuoja per daug – šimtus milijonų: „Bandysime situaciją keisti. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė labai globėjiškai žiūri į visus bedarbius, bet reikia atskirti darbo netekusius ne savo noru, nuo tų, kurie patys išėjo. Matom situacijas, kad artėjant šiltajam sezonui piliečiai išeina iš darbo, o tada grybauja, uogauja, gauna išmoką ir garantuotai užsiiminėja papildoma, šešėline veikla. Yra pamąstymų, kad jei savo valia išėjai, gal pirmą mėnesį išmokos tau nereikia. Nes kur benuvažiuočiau, visi išsako tą pačią problemą: „Užimtumo tarnybos“ klientų daug, o norinčių dirbti – nėra. Bendras pojūtis yra toks, kad mūsų sistema yra per dosni, ji nemotyvuoja ieškotis ir norėti dirbti. Akivaizdu, kad reikia ją transformuoti“.
Kaip tą mato?
Visgi M. Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad įgyvendinti reformas šiuo klausimu bus sudėtinga, nes už visų permainų yra žmonės. Premjeras šyptelėjo, kad pakeisti aplinką – parką, gatvę – yra lengva, bet pakeisti žmogaus sąmonę ir elgseną – sudėtinga.
„O kadangi kiekvienas tas, kurio sąmonę ir elgseną reikia keisti yra ir rinkėjas, politikams priimti pokyčius yra dvigubai sunkiau (šypteli – aut. past.). Visgi manau, kad laikas mus įpareigoja – turime taupyti, ir kai visur, kur benuvažiuotum, išgirsti analogišką problemą, kad nėra kam dirbti, tai jau yra rimtas signalas. Nes verslas tada prašo leisti atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių. Bet gi visi nenori imigrantų. Tai ką darom tada su mūsų piliečiais, kurie nenori dirbti, tik nori parašo? Užburtas ratas, bet reikia kažką daryti“, – savo poziciją išsakė svečias.
Nors pirmąsias eiles bibliotekoje susitikimų salėje užėmė premjero bičiuliai – socialdemokratai, visgi „sunkių“ klausimų svečiui jie pažėrė ir daugiau.
Sieks mažinti perteklių
Grėta Žilėnienė domėjosi, kaip, formuojant Valstybės biudžetą, vyks taupymas per ministerijas ar kitas valstybines įmones.
Čia Ministras Pirmininkas prakalbo pavyzdžiais: „Visi jau labai gerai žino Augalininkystės tarnybą. Taip pat žinom Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Žemės ūkio ministras siūlo sujungti įstaigas ir man tai atrodo logiška. Kitas variantas: dauguma įstaigų turi savo atskirus duomenų centrus. Bet tuos serverius galime sukelti į vieną vietą. Kai kur ir iš savivaldos girdime apie perteklinius etatus, kai keletą panašių ar susijusių funkcijų atlikti galėtų vienas asmuo vietoj kelių. Nes pradedame pūstis ir pučiamės per ne lyg greitai. Tad žiūrėsime per etatus, duomenų centrus, įstaigų sujungimą, optimizavimą. Tai gal ne tiek vertinga dėl biudžeto, bet kiek dėl požiūrio“.
Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) direktorei Danguolei Kondrantenkienei aktualu buvo Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto skirstymo naujovės ir statutinių pareigūnų pensijų indeksavimas. Anot jos, nuolat peržiūrint senatvės pensijas ir jas didinant, vertėtų peržiūrėti ir taip pat indeksuoti statutinių pareigūnų pensijas.
Pinigai
Klausimų apie pinigus M. Sinkevičiui buvo užduota ir daugiau. Stasys Mekšėnas prakalbo apie itin mažus policijos pareigūnų atlyginimus ir tai, kad rajonuose trūksta „rimtų“ pareigūnų: „Gydytojai gauna nežmoniškai didelius atlyginimus, o naujai dirbti atėję policijos pareigūnai – vos 900 eurų. Dėl to jų trūksta. Trūksta rimtų pareigūnų. Su visa pagarba, bet šalies komisariatuose dabar dirba daugiau moterų, jaunų merginų, kurios nuvykusios į kokį įvykį ar ir būna „pasiunčiamos“. Kyla klausimas, ką vyriausybė daro šiuo klausimu“.
Premjeras sutiko ir net paskaičiavo, kad apie 60 proc. policijos pareigūnų dabar yra moterys.
„Taip, atlyginimai yra maži. Taip, iš sistemos dėl to išeina dalis atstovų, ypač – pirmoji grandis, kurie dar neturi stažo ir uždirba mažiau, nei kurjeriai ar „Barboros“ vairuotojai... Čia turime nemažai iššūkių, nes norėdami pakelti pirmos grandies pareigūnams algą, prieštaravimus išgirstame iš vyresniųjų. Jiems atrodo nesąžininga, kad atėjęs „žalias pyplys“ gaus keliais šimtais mažesnį atlyginimą, nei tas, kuris turi sukaupęs didelį darbo stažą. Mėginame „sukalibruoti“ šį klausimą ir padidinsime šiek tiek algas, bet klausimas išlieka: ar tai padarys sistemą patrauklesne? Deja, įprastai jaunuoliai, norintys tokio pobūdžio darbo, renkasi dirbti ugniagesiais: atbudėjo parą ir keturias gali užsiimti kitais reikalais. Tą keisti reikia, ir bandysime ieškoti galimybių padidinti algas gal net daugiau, nei esame dabar suplanavę“, – atsakymą pateikė Ministras Pirmininkas.
Nuo asmeninių situacijų iki gynybos
Praėjusią savaitę, dar laukiant delegacijos vizito, Rokiškio rajono savivaldybė kvietė rokiškėnus pateikti klausimus Ministrui Pirmininkui raštu. Jų sulaukta nedaug: apie eiles pas medikus, apie tėvus, nemokančius vaikams alimentų, domėtasi ir šalies gynybos biudžetu – aš šis nėra per mažas.
Atsakydamas į šį klausimą, M. Sinkevičius pabrėžė, kad suma – tikrai didelė, nes esminiu klausimu šioje situacijoje tampa ne pinigai, o laikas: „Aš manau, kad 5 proc. yra tikrai daug, nes tas lėšas reikia įsisavinti. O čia susiduriame su iššūkiais, nes perkamos prekės yra ne iš prekybos centro, kai nuėjai ir nusipirkai. Deja, bet šį kartą turėjimas pinigų nereiškia, kad iš karto gausime prekę. Kartais užsakymų reikia laukti kelis mėnesius ar metus. Turėjo gruodį mums pristatyti laivą, bet prieš keletą dienų sulaukėme gamyklos laiško: „sorry“, laivas bus po 8 mėn. Užsakymai šioje srityje daromi pagal šalis: kas perka daugiau, tam ir prioritetas. Pinigiai šiandien nereiškia, kad saugumas – rytoj. Suprantu, kad visuomenę erzina, bet tokia realybė. Ir ne todėl, kad ministras prastas ar vyriausybė neveikia“.