Rajono savivaldybėje komunikacija jau nebebus saviveiklos sritimi – steigiamas ją koordinuosiantis skyrius (0)

Ir išorinė, ir vidinė komunikacija jau seniai tapo neatsiejama bet kokios įmonės ar įstaigos veiklos dalimi. Rajono savivaldybėje įsteigtas naujas – Komunikacijos ir kultūros – skyrius rūpinsis daugybe sričių: nuo informacijos, pateikiamos vaizdo ekranuose, iki Rokiškio reprezentavimo Lietuvoje ir už jos ribų.

Nebus papildomų etatų

Rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Burnickas teigė, kad Rokiškio savivaldybė – viena iš nedaugelio, kurioje dar nėra tokio skyriaus. Pašnekovas neslepia: karantinas, su juo susiję ekonomikos iššūkiai kelia ir savivaldos efektyvumo klausimus: kaip išnaudoti esamus resursus, sustyguoti ir koordinuoti vykstančius procesus taip, kad būtų pasiekta maksimali nauda. To informacijos sklaidos srityje tikimasi iš naujojo skyriaus.

Rajono meras Ramūnas Godeliauskas tikisi, kad naujojo skyriaus atsiradimas duos postūmį didinant Rokiškio žinomumą ir patrauklumą.

Komunikacijos ir kultūros skyrius steigiamas panaudojant jau esamus savivaldybės išteklius. Į jį pereis Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus kultūros specialistai. Todėl pakis ir pastarojo skyriaus pavadinimas: jis bus Švietimo ir sporto. Į Komunikacijos ir kultūros skyrių taip pat bus perkelti ir informacinių technologijų specialistai. Viso jame dirbs penki darbuotojai: du informacinių technologijų, du – kultūros, o skyriaus vedėjo pareigoms užimti bus skelbiamas konkursas.

Šio skyriaus paskirtis – dalyvauti formuojant bei įgyvendinant rajono savivaldybės kultūros ir turizmo politiką, informuoti visuomenę apie savivaldybės veiklą, įtraukti ją į sprendimų priėmimą, formuoti savivaldybės įvaizdį, ją tinkamai reprezentuoti Lietuvoje ir užsienyje, vystyti savivaldybės tarptautinius ryšius, ir dar daug kitų funkcijų, įskaitant ir kultūros bei turizmo viešąjį administravimą, prižiūrėti savivaldybės kultūros įstaigas.

Komunikacijoje trūko koordinuotos veiklos

Tuo, kaip Rokiškio rajonas, jo savivaldybė pristatoma Lietuvoje ir pasaulyje, iki šiol rūpinosi nemažai specialistų. Iš tiesų gi trūko vieningos krypties, veiksmų koordinavimo. O kai kiekvienas savivaldybės skyrius, specialistas rajoną reprezentavo, kaip sakoma, pagal savo paties skonį ir išsilavinimą, tai ir eklektikos nebuvo išvengta. Pirmieji savivaldybės bandymai tvarkyti ir sisteminti komunikacijos procesą buvo prieš keletą metų. Tuomet buvo įsteigta viešųjų ryšių specialisto pareigybė, bet ji dėl plačios veiklos ir nedidelio atlyginimo buvo nepatraukli. Dabar gi imtasi detalaus problemos sprendimo. Ir čia rokiškėnai nėra pirmeiviai – panašūs skyriai jau keletą metų veikia kitose šalies savivaldybėse, pavyzdžiui, Anykščių. Taigi ir pasisemti patirties yra iš ko.

Kodėl jungiamos komunikacijos ir kultūros sritys? Dėl kelių priežasčių. Pirmiausai, tai ir iki tol Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai, kuruojantys kultūrą, atliko dalį komunikacijos specialistų darbo. Jie ir svečių delegacijų vizitus padėjo rengti, ir svečius sutikti, ir miestą reprezentuojančius renginius talkino organizuoti.

Kaip sakė naujojo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Matelienė, tradicija kultūros ir švietimo sritis jungti buvo susiklosčiusi tradiciškai. Buvo ir tarpusavio ryšių, antai kultūros specialistai domėjosi neformalaus švietimo įstaigų veikla, ir pan. Tačiau komunikacija yra kur kas platesnė sąvoka. Ir kultūrai ji dar artimesnė. „Pati savaime kultūra yra komunikacija. Juk kiekvienam kultūros žmogui reikia scenos ir garsiakalbio“, – juokavo specialistė. Iš tiesų gi komunikacija ir kultūra neįmanomos be viena kitos, ir viena kitą papildančios. Komunikacija, kaip žinios pernešimo iš siuntėjo gavėjui, procesas yra įtakojamas daugybės veiksnių: mentaliteto, bendrosios kultūros, tradicjų ir kitų niuansų. Tai, kas mums įprasta, gražu ir priimtina, kitos kultūros žmogui gali būti keista, nesuprantama. „Komunikacija – tai vartai į visuomenę“, – kalbėjo I. Matelienė. Ji atvira: klaidos šioje srityje labai matomos ir labai skaudžios. „Kaip sakoma, žodis, veiksmas – ne žvirblis, paleidęs, pražiopsojęs nei už sparnų, nei už uodegos nebepagausi“, – akcentavo ji.

Vidinė ir išorinė komunikacija

Vienas esminių naujojo skyriaus uždavinių – išorinė ir vidinė komunikacija. Nors komunikacija dažniausiai suprantama kaip pranešimai žiniasklaidai, žinutės socialiniuose tinkluose, iš tiesų tai daug platesnė sąvoka. Tą akcentavo ir rajono savivaldybės administracijos direktorius A. Burnickas. Jo teigimu, neužtenka tik tiesiog „raportuoti“ visuomenei, ką savivaldybė yra atlikusi, veikia, ar planuoja. Reikia kryptingos, kokybiškos, įtraukiančio turinio informacijos sklaidos.

Skyrius koordinuos ir informacijos „vaikščiojimą“ tarp savivaldybės skyrių, savivaldybei pavaldžių įstaigų. Tai ir profesionali pagalba specialistams, kaip geriausiai, tinkamiausiai pateikti žinias visuomenei apie vykdomus projektus, idėjas, sumanymus. „Negalima spręsti apie visuomenės reakciją į vienokį ar kitokį darbą tik pagal komentarus socialiniuose tinkluose, ar retokas gyventojų apklausas. Turime ir efektyviai pristatyti darbus bei planus, ir užtikrinti grįžtamąjį ryšį iš visuomenės“, – sakė A. Burnickas. Jis akcentavo, kad koordinacija būtina ir tarp savivaldybei pavaldžių įstaigų. „Rengiant, svarstant projektus matoma, kiek daug laiko ir žmogiškųjų resursų išeikvojama daryti tai, ką kitos įstaigos daro geriau, efektyviau. Tikslas – pasiekti, kad bendrus darbus įstaigos darytų ne skyrium, o sutelkę savo jėgas“, – komentavo administracijos direktorius.

Tai ir rajono savivaldybės komunikacijos kanalų – nuo švieslentės iki svetainės, paskyrų socialiniuose tinkluose vystymas taip, kad jie būtų efektyvūs, teiktų naudą rajono gyventojams.

Svarbu ir tai, kaip aktualūs klausimai pateikiami visuomenei, ar ji tik formaliai, ar iš tiesų įsitraukia į siūlomas diskusijas. Ar tokios diskusijos pasiekia tikslines grupes, ar užtikrinamas grįžtamasis ryšys. Visa tai ir bus naujojo skyriaus darbai.

Skyrius koordinuos ir svarbios informacijos investuotojams, grįžtantiems emigrantams ir kitoms tikslinėms grupėms pateikimą.

Palaikys ryšius

Nors šiandieninė komunikacija dažniausiai suprantama kaip komunikacija elektroninėje erdvėje, skyrius dėmesio skirs ir kitiems ne mažiau svarbiems dalykams.

Štai Rokiškis bičiuliaujasi su daugybe užsienio miestų. I. Matelienė neslėpė: daugelyje išvykų mūsų meno, kultūros žmonės yra sublizgėję. Bet ar visuomet geras įspūdis, beprasidedanti partnerystė, bičiulystė išugdoma į abipusiai naudingus draugiškus santykius? Galbūt juose galima ieškoti ir platesnių, ne tik kultūros, ar verslo galimybių. Galbūt tokie santykiai yra pirmasis atvertas langas užsienio investicijoms mūsų rajone. Tačiau, kad geri norai virstų konkrečiais darbais, reikalingas kryptingas, nuoseklus darbas.

Štai dabar netgi svečių delegacijų priėmimas – įvairių specialistų darbas. Nors stengiamasi nuoširdžiai, svarbu, kad tokia veikla būtų koordinuojama, būtų vienose rankose: nuo stalo kortelių gamybos, iki reprezentacinių dovanų. Ir tos dovanos taip pat turi būti vieningo stiliaus, teminės, reprezentuojančios mūsų rajoną, jo žmonių kūrybiškumą ir gebėjimus.

Rajono meras R. Godeliauskas ne kartą akcentavo, kad svarbu ir ryšiai su kraštiečiais, gyvenančiais didmiesčiuose, užsienyje. Nors populiaru sakyti, kad emigrantai laukiami, tačiau jų grįžimui reikia padaryti daug namų darbų: pasirūpinti aiškia, vieninga, jų interesus atitinkančia informavimo sistema, megzti ryšius su užsienio lietuvių organizacijomis, kraštiečių diaspora.

Kaip „parduoti“ Rokiškį?

Viena svarbiausių sričių, kuriose proveržis labai laukiamas – žinoma, verslo skatinimas, užsienio investicijos. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valerijus Rancevas kalbėjo apie tai, kad dėl investicijų, dėl idėjų konkuruoja ne tik atskiros šalys, bet ir mūsų šalies miestai. Prekės ženklo rinkodara dabar jau būdinga ne tik įmonėms, bet taikoma ir miestams, net valstybėms. Todėl reikia kurti matomą, atpažįstamą Rokiškio, kaip patrauklaus miesto, ženklą. Jį deramai įvairiausiais kanalais pristatyti užsienio ir vietos investuotojams. Taip pat vieningas, aiškiai suprantamas ir identifikuojamas Rokiškio vardas leis vystyti stipriąsias jo ekonominės, kultūrinės veiklos puses. Tokias kaip teatrų festivalis, turtinga architektūra ir paveldas, kraštovaizdžio turtai. Tereikia visa tai jungti į vientisą strategiją ir reklamuoti ne kiekvienai įstaigai skyrium, pagal turimas galimybes ir išteklius, o bendrai, viena kitą papildant, taikant į tikslines auditorijas. Kitaip sakant, aštrioje ir įtemptoje konkurencijoje bandyti šalies ir užsienio visuomenėms bandyti kuo efektyviau „parduoti“ Rokiškį: vystyti jo, kaip prekės ženklo, idėją, kurti jo vertę, didinti atpažįstamumą.

Komunikacijos kanalai, pasak V. Rancevo, skirti ne tik skleisti žinią apie Rokiškį, bet ir jo žmonėms palengvinti prieigą prie kitų miestų, kitų šalių teikiamų galimybių. Pavyzdžiui, ar rajono verslininkams nebūtų įdomi galimybė dalyvauti mokymų, seminarų platformose? Ar jie patys turi laiko ieškoti tokių mokymų? O koordinuojant veiksmus, mezgant ryšius su kitų miestų savivaldybėmis, įstaigomis, galima pasiekti, kad, pavyzdžiui, rajono savivaldybės tinklalapis taptų ne tik nuveiktų darbų ataskaitų talpinimo priemone, bet ir platforma, kurioje būtų aibė įvairiapusės vertingos informacijos.

Ir tokių informacijos kanalų, kuriuos galės išnaudoti naujasis skyrius – gausybė.