Seimo narys Raimundas Martinėlis atvirai: apie reformas, visuomenės lūkesčius ir … baltą chalatą visam gyvenimui (7)

Politinis sezonas buvo karštas – Seimas ėmėsi reikalingų, tačiau ne visuomet populiarių reformų. Apie tai, kokius svarbiausius darbus nuveikė, kokius planuoja ateičiai, „Rokiškio Sirena“ kalbėjosi su Rokiškio rajono žmonių Sėlos vienmandatėje apygardoje išrinktu Seimo nariu Raimundu MARTINĖLIU.

– Politologai teigia, kad šalies politiniame sezone – pertrauka. Ar sutinkate su šia mintimi?
– Nors Seimo sesija pasibaigė, tačiau  parlamentarams darbo nestinga. Lankau rajono bendruomenes, dalyvauju susitikimuose su rajono savivaldybės specialistais, įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovais, daug bendrauju su rajono žmonėmis. O ir mano biure netrūksta interesantų. Taip sužinau apie iškilusias problemas, ieškau jų optimalių sprendimų: kartais užtenka patarimo, tarpininkavimo atitinkamoms institucijoms, o kartais prireikia rengti ir įstatymų pataisas.
Šios kadencijos Seimo veikla labai intensyvi, vykdome reformas, kurioms dešimtmečiais pritrūkdavo dėmesio, o gal ir politinės valios. Taigi, vasaros pertrauka tarp Seimo sesijų man – ne atostogos, o kasdienis darbas rengiantis ateinančiai parlamento sesijai.
– Šios kadencijos Seimas yra labai aktyvus.  Kokius svariausius jo nuveiktus darbus įvardintumėte?
– Svarių pasiekimų netrūko. Turėjome daug darbo, priimdami labai svarbius, valstybės ir visuomenės gyvenimą reglamentuojančius teisės aktus. Šios kadencijos Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, taip palengvindamas kelią nevaisingoms poroms susilaukti vaikų. Taip pat buvo pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas. Pradėta įgyvendinti Aukštojo mokslo reforma, priimtas naujas Darbo kodeksas. Atsižvelgiant į skaudžius įvykius, buvo koreguojamas Vaiko teisių apsaugos įstatymas. Taip pat keitėme ir Alkoholio kontrolės įstatymą. Buvo pakeistas Kompensuojamųjų vaistų kainynas – sergantieji jau pajuto jo naudą: vaistai atpigo. Po ilgų diskusijų Seimas pritarė Miškų reformai.
– Jūs balsavote už šią reformą. Kas lėmė Jūsų apsisprendimą?
– Neslėpsiu: daug gilinausi į Miškų reformos niuansus. Dalyvavau daugelyje diskusijų, ne kartą susitikau su miškininkais, siekiau išgirsti visus argumentus už reformą ir prieš ją. Galbūt Miškų reformos svarstymo pradžioje trūko geresnės valstybinių institucijų komunikacijos su visuomene. Tačiau gilinantis, aiškinantis reformos niuansus, ryškėjo svarbiausios pertvarkos gairės. Jokios urėdijos, girininkijos, medelynai nenaikinami. Pastarieji – atvirkščiai, stiprinami. Kuriama valstybinė įmonė, todėl valstybinių miškų privatizacija faktiškai yra negalima. Mediena, kaip ir anksčiau, taip ir ateityje bus pardavinėjama aukcionuose. Smulkios verslo įmonės, privatūs asmenys baiminosi, kad po reformos jie nebegalės nusipirkti medienos ar malkų. Tačiau įstatymuose įdiegti saugikliai – smulkiesiems pirkėjams bus leidžiama įsigyti iki 7 proc. medienos, nors iki šiol šis rodiklis tebuvo 3-4 proc. Žinoma, urėdijos neteks juridinio asmens statuso, mažės administracijos darbuotojų. Tačiau valstybės institucijos turi veikti efektyviai, valdymo kaštai turi būti optimalūs. Tokias reformas jau patyrė ir sveikatos apsaugos, ir teisėsaugos ir daugelis kitų valstybinių sektorių. Taigi, daugelis argumentų man padėjo priimti sprendimą palaikyti Miškų reformą.
– Kokie svarbūs iššūkiai laukia Seimo rudens sesijoje?
– Žinoma, svarbių darbų  netrūks. Ir toliau bus tęsiamos švietimo sistemos reformos. Ateityje bręsta ir profesinio mokymo reforma. Taip pat bus reformų sveikatos apsaugos srityje bei kituose svarbiausiuose valstybės gyvenimo sektoriuose. Laukia konsolidacija ir valstybės kelių sektoriuje. Labai svarbus žingsnis – planuojama mokesčių reforma.
– Kokias didžiausias rajono žmonių problemas teko spręsti?
– Sulaukiame nemažai prašymų padėti. Bendruomenės prašo asfaltuoti, o žiemą – geriau prižiūrėti kelius. Taip pat opi problema yra bešeimininkiai pastatai: jie kelia grėsmę aplinkiniams. Juodupės bei Obelių žmonės prašė padėti spręsti šią bėdą. Gavome Kriaunų bendruomenės žmonių prašymą dėl kapinių plėtros. Ši problema aktuali ir kitoms rajono gyvenvietėms. Seime jau svarstomos mano parengtos teisės aktų pataisos, susijusios su antrosios pakopos sukauptų pensijų mokėjimu statutiniams pareigūnams. Jie pageidauja (o aš manau, kad toks pageidavimas yra logiškas)  kad II pakopos fonduose sukauptos lėšos būtų mokamos pareigūnams nuo tos dienos, kurią jie išeina į pensiją, o ne sulaukus senatvės pensijai gauti reikalingo amžiaus.
– Esate pastebimas rajono visuomeniniame gyvenime: Jums nesvetimi ir verslo, ir kultūros, ir visuomenės saugumo klausimai. Kokias rajono tendencijas matote?
– Džiaugiuosi puikiais santykiais su rajono Verslo klubu. Atviruose pokalbiuose su jo nariais išgirdau nemažai problemų, svarių, argumentuotų pasiūlymų. Stengiuosi būti kuo arčiau rajono žmonių, pažinti jų rūpesčius, opius klausimus, todėl dažnai susitinku su nevyriausybinių organizacijų atstovais. Lankausi bendruomenių, kaimų, miestelių renginiuose ne tik pasidžiaugti svariais jų žmonių pasiekimais, bet ir atvirame pokalbyje išgirsti jų lūkesčius, tikslus, problemas.
Rajono vadovai akcentuoja Rokiškio rajono, kaip pramoninio rajono, viziją, džiaugiasi į mūsų kraštą ateinančiomis didelių įmonų investicijomis. Iš tiesų, didžiuojamės gausiu būriu sėkmingai veikiančių, Rokiškį visame pasaulyje garsinančių įmonių: AB „Rokiškio sūris“, AB Rokiškio mašinų gamykla, UAB „Ivabaltė“, UAB „Duguva“ ir kitomis bendrovėmis. Džiugina rajono verslininkų socialinės atsakomybės jausmas, modernus požiūris į darbuotoją: Verslo klubo įmonės planuoja statyti šiuolaikišką daugiabutį savo specialistams.
Tačiau, kaip sakė rajone apsilankęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, neturėtume užmiršti ir rekreacijos krypties. Turime nuostabų Rokiškio senamiestį, įspūdingą Krašto muziejų, mūsų rajoną garsinantį Ilzenbergo dvarą, nuostabų ežerų krašto gamtovaizdį. Kodėl neišnaudoti šių privalumų, nepasidžiaugti jais kartu su šalies ir užsienio turistais? Juolab, kad 2019 m. mūsų miestas taps Lietuvos kultūros sostine. Reikia tik džiaugtis vis aktyvesne Rokiškio kultūros centro, Turizmo informacijos centro veikla.
Svarbi ne tik graži aplinka sau ir svečiams, bet ir geri darželiai, mokyklos: visa, kas reikalinga mūsų rajono jaunoms šeimoms. Netrukus duris atvers Rokiškio baseinas.
Manau, kad subalansuotas derinys tarp pramonės ir jos kuriamų darbo vietų, jaukios poilsio bei kultūrinės aplinkos ir yra mūsų rajono privalumas, kurį turime stiprinti ir puoselėti.
– Seimo nario pareigas rinkėjai kartais suvokia kiek keistai: esate įstatymų leidėjas, tačiau į Jus kreipiasi ir dviračių takų tiesimo, ir kelių barstymo, ir knygų leidimo klausimais. Ar sprendžiant kasdienes rajono žmonių problemas, pakanka laiko tiesioginiam darbui – įstatymų leidybai?
– Taip, pavyksta derinti ir rajono žmonių problemų sprendimą, ir įstatymų leidybą. Jūsų išvardintais kelių tiesimo, priežiūros bei kitais opiais klausimais aš esu tarpininkas tarp rajono žmonių ir kompetetingų valdžios institucijų. Mano uždavinys – pranešti šioms institucijoms apie problemas, nuolatos priminti jų aktualumą bei domėtis, kaip jos yra sprendžiamos.
– Esate Ekonomikos komiteto ir Antikorupcijos komisijos narys. Kaip nepriklausomam Seimo nariui pavyko patekti į šias strategiškai svarbias pozicijas?
– Ekonomikos komitetas bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra lyderiai pagal darbų apimtis ir produktyvumą. Ekonomikos sritis man  nesvetima: daug metų būdamas rajono ligoninės vadovu, turėjau strategiškai formuoti jos veiklos kryptį, kelti tikslus ir uždavinius, ieškoti optimaliausių sprendimų. Ekonomikos komitetas yra svarbus, nes dirbdamas jame galiu matyti globalų šalies ūkio vaizdą. Juk komiteto veikla apima finansų, ūkio, susisiekimo, energetikos kryptis. Ekonomikos komiteto svarbą liudija ir tai, kad jame dirba daugelio parlamentinių partijų lyderiai. Komitete dirbantys kolegos yra autoritetingi savo sričių specialistai, „kieti“, ilgametę patirtį turintys politikai. Todėl atmosfera jame ne politinė – čia nėra politinės priešpriešos, o ginčuose gimsta argumentuoti ir pamatuoti sprendimai. Labai įdomu dalyvauti Europos Sąjungos direktyvų įkėlimo į Lietuvos įstatymus procese, jausti ne tik Lietuvos ūkio, bet ir globalios pasaulinės ekonomikos pulsą.
Patekti į į Ekonomikos komitetą vien tik noro nepakako. Rinkdamasi, kuriuos parlamentarus skirti, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vadovybė pirmiausia atsižvelgė į jų kompetenciją ir galimybes dirbti tame ar kitame komitete. Matyti, kad tikau šiam svarbiam darbui. Juolab, kad man buvo patikėta tapti vienu iš Viešųjų pirkimų įstatymo svarstymo komitete išvadų rengėjų.
Žinoma, jei tik turiu galimybių, būtinai lankausi Sveikatos komiteto posėdžiuose. Netgi žiniasklaidos atsovai manęs klausė, ar neketinu pakeisti komiteto?  Ne, Ekonomikos komitete man dirbti labai patinka, bet ir nuo sveikatos apsaugos sistemos reikalų nenoriu atitolti: juk ši sritis man pažįstama iki menkiausių smulkmenų.
– Kaip sekasi bendrauti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolega Jonu Jaručiu, su kuriuo rinkimuose į Seimą Sėlos vienmandatėje apygardoje buvote konkurentai?    
– Nors su J. Jaručiu buvome konkurentai dėl Seimo nario mandato Sėlos apygardoje, kurioje pirmajame rinkimų ture jis užėmė ketvirtąją vietą, akmens kišenėje nė vienas nelaikome. Politikams konkurencija – natūralūs būvis. Santykiai tarp mūsų yra kolegiški. Apskritai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje nuotaikos darbinės, kolegos yra nuoširdūs ir atviri.
– Esate vienas pareigingiausių Seimo narių:  lyderių gretose pagal Seimo posėdžių lankomumą, nevengiate dalyvauti diskusijose, svarstymuose. Kaip pats vertinate savo darbo Seime statistiką?
– Nesitikėjau tokių rezultatų. Stengiuosi tiesiog gerai dirbti savo darbą, tinkamai atstovauti manimi pasitikėjusiems Rokiškio rajono žmonėms. Seimo nario pareiga sąžiningai lankyti posėdžius, reikšti savo nuomonę svarbiais šaliai ir jos piliečiams klausimais. Nemėgstu pilstyti iš tuščio į kiaurą, kalbėti vien tam, kad  kažkas atkreiptų dėmesį. Kalbu tik tuomet, kai turiu ką svarbaus pasakyti. Mėgstu kruopščiai gilintis į svarstomų teisės aktų  niuansus, dalyvauti diskusijose, priimti argumentuotus sprendimus, tad lankytis Seimo, jo komitetų, komisijų posėdžiuose man yra natūralus darbo procesas.
– Kokia eilinė Jūsų darbo diena Seime?
– Ji prasideda gana anksti, apie 5 val. ryto. Tiesiog esu įpratęs anksti keltis. Ramiai pasiruošiu dienos darbams, analizuoju rengiamus teisės aktus ir kitus svarbius dokumentus. Apie 8 val. aš – jau darbe. Prieš Seimo plenarinius posėdžius vyksta frakcijos posėdžiai, juose – naujausios ir svarbiausios žinios iš Seimo frakcijų seniūnų sueigos, aptariami dienotvarkės klausimai, kiti svarbūs reikalai.
10 val. prasideda Seimo posėdis, jis, su valandos pertrauka, trunka maždaug iki 19-20 val. Kartą per savaitę Seime vyksta Vyriausybės valanda, kurios metu premjeras ir ministrai atsakinėja į parlamentarų klausimus. Visada naudojuosi proga detaliau ir iš pirmų lūpų išgirsti Vyriausybės narių nuomonę rūpimais klausimais.
Tokia mano darbotvarkė antradieniais ir ketvirtadieniais.
Trečiadienį 9 val. rengiamas frakcijos posėdis, 10 val. – Ekonomikos komiteto posėdis, 13 val. – renkasi posėdžiauti Antikorupcijos komisija. Jei spėju, dar taikau patekti į Energetikos komisijos posėdį, nes ten svarstoma labai daug klausimų, susijusių su Ekonomikos komiteto veikla. Komitetų, komisijų posėdžiai taip pat baigiasi apie 19-20 val. Pirmadienį, jei nėra skubių ir svarbių reikalų Seime, dirbu Rokiškyje ir Kupiškyje, susitinku su šių rajonų žmonėmis. Penktadienį paprastai rengiami neeiliniai Seimo komitetų, komisijų posėdžiai, taip pat įvairūs susitikimai ministerijose, kitose institucijose. Savaitgalį dalyvauju bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų susitikimuose, kituose svarbiuose renginiuose.
– O Seimo narys tarp darbų bent papietauti turi laiko?
– Nesu iš tų, kurie sureikšmina maistą. Pietauju Seimo valgykloje, ten maloni aplinka ir skamus maistas. Be to, yra proga ir su kolegomis šnektelėti.
Vakarienei maisto produktų nusiperku pakeliui į Seimo viešbutį, vieno prekybos centro nedidelėje krautuvėlėje.
– Ar užimtoje politiko dienotvarkėje randate laiko laisvalaikiui, pomėgiams?
– Mano mėgstamiausias laisvalaikis – šachmatai. Mano šeima labai mėgo šį žaidimą, tad nuo vaikystės mėgstu laisvą laiką leisti prie šachmatų lentos.
– Šachmatai ne veltui vadinami valdovų žaidimu: geram žaidėjui reikalingas strateginis mąstymas, gebėjimas prognozuoti kelis varžovo ėjimus. Seime tikriausiai netrūksta šio žaidimo mėgėjų. Ar dažnai varžotės su kolegomis?
– Žinau, kad keli kolegos puikiai žaidžia. Bet susėsti prie šachmatų lentos dar neteko. Gal koks turnyras Seime bus surengtas? Dažniausiai tenka varžytis su kompiuteriu.
Kitas mano laisvalaikio pomėgis, kuriam vis sunkiau rasti laiko, – žvejyba. Anksčiau labai mėgau orientacinį sportą: jame fizinis aktyvumas puikiai dera su mąstymu.
– Atidžiau stebint Seimo posėdžius kartais matyti, kad parlamentarai įnikę ne į diskusijas, o į kompiuterių ar mobiliųjų telefonų ekranus?
– Na, kompiuterinių žaidimų Seimo posėdžiuose niekas nežaidžia. Kompiuterio monitoriuje dažniausiai būna svarstomo įstatymo aiškinamieji raštai ar kiti svarbūs dokumentai. Arba ieškome svarbios informacijos. Netgi jei skambinu Seimo posėdžio metu, tai savo padėjėjams, prašydamas surasti ir perduoti reikalingus duomenis.
– Kokia pati smagiausia politiko karjeros akimirka? O koks didžiausias nusivylimas?
– Svarbiausia karjeros akimirka, be abejo, buvo praėjusieji Seimo rinkimai. Nustebino ir nudžiugino didžiulis Rokiškio ir Kupiškio rajono žmonių pasitikėjimas manimi. Esu labai dėkingas visiems už mane balsavusiems, visiems, padėjusiems rinkiminės kampanijos metu. Ypatingas jausmas matyti, kaip už mane balsavo net 80 proc. rinkimuose dalyvavusių gimtųjų Kamajų ar Panemunėlio, kuriame praleidau savo jaunystę, žmonių. O nusivilti dar neteko: man patinka dirbti rajono žmonių labui.
– Ar dažnai rokiškėnai, kreipdamiesi į Jus, pavadina gydytoju?
– Labai dažnai. Ir aš tuo patenkintas. Juk baltas chalatas, kaip mes – medikai – sakome, yra visam gyvenimui. Mano draugas ekonomistas kartą pašmaikštavo, kad gydytojo profesinis gyvenimas neįdomus: esą visą gyvenimą reikia darbuotis toje ar panašioje įstaigoje. Juk kitų profesijų žmonės siekdami karjeros, iššūkių, migruoja po įvairias įstaigas, įmones. Niekada nesusimąsčiau apie tai.
Dar ir dabar susitikimų, pokalbių metu žmonės dažnai klausia mano patarimo sveikatos klausimais. O ir aš, pamatęs buvusį pacientą, visuomet pasiteirauju, kokia jo sveikata. Taigi, kaip sakiau, baltas chalatas, net ir pakeitus veiklos sritį, lieka visam gyvenimui.
– Labai ačiū Jums už pokalbį.