Vyriausybės Šeimos paketas: nemokami pietūs mokiniams, parama būstui ir grįžtantiems emigrantams (0)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) naujajame Šeimos priemonių pakete siūlo nemokamus pietus visiems mokiniams nuo penktos iki dešimtos klasės, numato būsto finansavimo programą regionuose, skirti išmokas po emigracijos į šalį nuolat gyventi grįžusioms šeimoms.

Viso demografijos iššūkiams spręsti skirto paketo, kai kurių jame numatytų priemonių įsigaliojimą nustatant nuo 2029-ųjų, vertė sudaro beveik 770 mln. eurų.

Paketą iš viso sudaro devynios priemonės.

Kaip anksčiau sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius, šeimos paketui per pirmus dvejus metus preliminariai reikėtų apie 700 mln. eurų.

„Pagrindinė žinia – beveik 800 mln. eurų metama į šeimos stiprinimą, (…) tikimės, kad tai paskatins mūsų šeimas didėti ir gausėti“, – žurnalistams pirmadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Pasak jos, siekiant atliepti šeimų poreikius, buvo padaryta apklausa, vertinti jų lūkesčiai, kuriuos šiuo paketu stengtasi atliepti.

Ministrė pažymėjo, kad greitu metu gausus įstatymų paketas pasieks Vyriausybę, o vėliau sulauks visų frakcijų pritarimo Seime.

„Norime, kad šeimos gausėtų – šiandien statistiką matome labai liūdną, kad vis mažėja vaikų – bet mes koncentruojamės (…) ir į saugumo jausmo sukūrimą kiekvienai šeimai. Dėl to mūsų paketas atrodo nesukoncentruotas tik į vaiko gimimą, bet ir į jo augimą“, – tikino I. Ruginienė.

„Mūsų projekto tikslas – užtikrinti stabilumą, užtikrinti socialinį saugumą ir nuimti nerimą nuo mūsų šeimų dėl rytojaus. Koks bus tas geras rezultatas? Jeigu turėsime didėjantį gimstamumą, tada sakysime, priemonės suveikė“, – aiškino ji.

Pakete – nemokami pietūs mokiniams, nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka

Brangiausia paketo priemonė – nemokami pietūs kiekvienam mokiniui, tam iš viso numatoma etapais skirti 375,9 mln. eurų, tai iš viso paliestų 160 tūkst. vaikų

Dabar tokia pagalba skiriama tik nepasiturinčioms šeimoms, bet nuo 2029 m. iki 2034 m. pietūs mokyklose būtų finansuojami visiems 5–10 klasės vaikams, nevertinant šeimos pajamų.

Siūlomos didesnės vaiko priežiūros išmokos, lankstesnė jų tvarka – tam numatytas 123,6 mln. eurų finansavimas, dar 11,3 mln. eurų – didesnėms išmokoms tėvams, kurie prižiūri sergančius vaikus.

Dabar vaiko priežiūros išmoka 18 mėnesių jį prižiūrintiems tėvams siekia 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio – pakete siūloma ją didinti iki 100 proc. („į rankas“)

24 mėnesius vaikus prižiūrintiems tėvams išmoka pirmais metais sudaro 45 proc., antrais – 30 proc., pakete siūloma jas didinti atitinkamai iki 77 ir 58 proc. („į rankas“).

Išmokos lubas numatoma didinti iki 4 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio, kai dabar jos siekia dviejų VDU dydį.

„Tai reiškia, kad mes visomis priemonėmis ne tik nepasiturinčius, bet ir vidurinę klasę norime įtraukti į šeimos stiprinimo sistemą“, – aiškino ministrė.

Pasak I. Ruginienės, tai yra Vyriausybės siūlymas, tačiau koalicijos partneriai yra išsakę idėją, kad lubų galima būtų išvis atsisakyti.

Taip pat siūloma suteikti daugiau lankstumo – išmokas mokėti dienomis, iš viso 495 arba 675 dienų. Jos būtų nesiejamos su vaiko amžiumi – išmokas būtų galima išnaudoti iki vaikui sueis 3 metai.

Tuo metu ligos išmoką tėvams, prižiūrintiems sergantį vaiką, siūloma didinti iki 100,54 proc. tėvų buvusių pajamų „į rankas“. Tai per mėnesį paliestų apie 82 tūkst. tėvų.

„Skatiname tėvus slaugyti vaiką ir nebijoti, kad dėl to jų pajamos gali sumažėti“, – akcentavo I. Ruginienė.

Numatomas vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelis – jis vaikui sudarytų 384,8 eurus per metus (5,2 BSI dydį).

Pinigai būtų skirti vaikams nuo darželio iki 12 metų, numatoma kompensuoti auklės paslaugas, prailgintas grupes, stovyklas. Ši parama biudžetui kainuotų apie 110 mln. eurų.

Pirmojo būsto programai šeimoms pakete iš viso numatoma skirti 67 mln. eurų, iš jų papildomai 50 mln. eurų per metus – regionų būsto programai.

17 mln. eurų būtų skirta nepasiturinčioms šeimoms, norinčioms įsigyti pirmąjį būstą bet kur visoje Lietuvoje.

Ministrės teigimu, Seimui greitu metu bus teikiamas patobulintas paramos būstui įstatymas, taip siekiama didinti būsto prieinamumą.

„Istorijoje tokių sumų būsto paramai nebuvo skirta“, – tikino I. Ruginienė.

Anot SADM, siekiama, kad paramą realiai gautų daugiau teisę į ją turinčių šeimų, tam numatoma peržiūrėti kreditų, pajamų ir turto dydžius, didinant paramos taiklumą.

Nevertinant šeimos pajamų numatoma skirti vienkartines 148 eurų (2 BSI dydžio) išmokas priešmokyklinukams ir pradinukams, įsigyjant mokiniui reikalingas priemones.

Dabar tokią paramą gauna tik nepasiturinčios šeimos. Šis platesnis finansavimas kainuotų 18 mln. eurų, iš viso paliestų 120 tūkst. vaikų.

Taip pat suplanuota didinti pensijos kaupimo taškų skaičių tėvams, auginantiems vaikus, taip suteikiant daugiau garantijų.

Tam numatoma vaiko priežiūros ir slaugos laikotarpiu pensijų socialiniu draudimu drausti iki VDU, o ne minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio, kad asmuo sukauptų daugiau pensijos apskaitos vienetų.

Pasak ministrės, tai reiškia, kad, jeigu per vaiko priežiūros atostogas tėvai užsidirba 1,5 pensijinio „Sodros“ taško, jie bus dvigubinami.

Pavyzdžiui, jeigu asmuo vaiką prižiūrės trejus metus, pensijų apskaitos vienetų gaus dvigubai daugiau – nebe 1,5, o 3. Vidutiniškai pensija mokama 18 metų nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties.

Ši paketo priemonė biudžetui kainuotų 50 mln. eurų, paliestų 56 tūkst. asmenų

Didžioji dalis išlaidų – kitų metų biudžete, vaiko priežiūros išmokos – nuo 2028 m.

Pasak I. Ruginienės, didžioji dalis paketui reikalingų išlaidų bus numatyti kitų metų biudžete, tačiau didesnis vaiko išmokų finansavimas – nuo 2028-ųjų.

„Didžioji dalis tikrai bus kitų metų projekte, bet tam tikri dalykai, kaip, pavyzdžiui, vaiko priežiūra, gali būti nuo 2028 metų, nes supraskime, kad ir informacinės sistemos, pati „Sodros“ sistema, irgi turi prisitaikyti prie naujų pokyčių“, – kalbėjo ministrė.

Pasak jos, prie naujos tvarkos per dvejus metus bus pritaikytos naujos informacinės sistemos.

„Nes mes ne banaliai tiktai didiname išmokas, bet ir iš esmės keičiame modelį ir jį pritaikome labiau prie šeimos poreikių bei labiau tikslingai nukreipiame. Tai tam po įstatymo priėmimo dar turėsime turėti tam tikrą pasirengimo periodą, bet mūsų tikslas tą padaryti kaip įmanoma trumpiausiais terminais“, – tikino I. Ruginienė.

„Jeigu mes suskubsime, o mes tai tikrai padarysime, tikimės, kad visi įstatymo projektai bus priimti dar šitą rudenį, (…) tada „Sodra“ turės nurodyti pereinamąjį laikotarpį, kada jie prisitaikys – tokiais greičiausiais terminais, turbūt ne mažiau nei pusę metų“, – pridūrė ministrė.

Pasak jos, 67 mln. eurų vertės būsto programos finansavimas taip pat, kaip planuojama, bus numatytas 2027-ųjų biudžete.

„Ir Vilniuje didiname paramą (šeimų būstui – ELTA). Šiais metais 8 mln. eurų buvo skirti didiesiems miestams, kad būtų nukreipta į pažeidžiamiausias (šeimas – ELTA). Tai tą priemonę mes turime – dvi priemones: pažeidžiamiausiems ir visai Lietuvai“, – akcentavo I. Ruginienė.

50 mln. eurų skirta būsto paramai regionuose, 17 mln. eurų – pažeidžiamoms šeimoms visoje šalyje. Anot ministrės, pastarosios priemonės finansavimas – beveik dvigubas šuolis, lyginant su praėjusiais metais.

„Visi, nepaisant išlaidų perkamam pirmajam būstui, turi tam tikrus kriterijus. (…) Mūsų tikslas – stiprinti regionus. Mūsų tikslas, kad šeimos kurtųsi ir stiprėtų būtent regionuose, regionuose atsiranda naujos darbo vietos. Dėl to, kalbant apie paramą, nenuneigėme ir visos Lietuvos, ir pirmosios priemonės“, – aiškino ministrė.

„Regionų stiprinimas irgi yra vienas iš mūsų programos tikslų. Negalime koncentruotis tik į vieną dalį, tai čia galėtų būti ženklesnė suma“, – sakė ji.

Ministrė taip pat pažymėjo, kad visi biudžeto poreikiai Šeimos paketui yra aptarti su finansų ministru, kuris ras reikiamą finansavimą.

„Manau, kad finansų ministras tikrai turi labai stiprią komandą ir tai tikrai nebuvo daroma už jo nugaros. Tai yra bendras visų sprendimas. Nepamirškime, kai mes paruošime įstatymus, klausys visa Vyriausybė, vėliau – Seimas. Mūsų bendra atsakomybė surasti pinigus – nes tai nėra išlaidos, tai yra investicija į žmogų, o investicija į žmogų visada atsiperka“, – tikino ministrė.

Naujos 12 mln. eurų vertės reemigracijos priemonės 

Šeimos pakete – ir parama į Lietuvą iš užsienio grįžtančioms šeimoms.

„Grįžtančių turime daugiau negu išvykstančių, bet manome, kad šį procesą galėtume paskatinti“, – kalbėjo I. Ruginienė.

„Išvažiavusios šeimos, ilgą laiką pragyvenusios užsienyje, ten pagimdžiusios netgi ir vaikus, atsiveža vaikus čionai. Dažnai vaikams reikia lietuvių kalbos mokymo, dažnai mišrios šeimos grįžta, arba vyras, arba žmona yra užsieniečiai – lygiai taip pat lengvesnei integracijai reikia lietuvių kalbos mokymo, taip pat ersikvalifikavimo, kvalifikacijos patvirtinimo – ir tam reikia pinigų“, – tikino ministrė.

Vidutinė grįžimo išmoka šeimai sudarytų 4 tūkst. eurų, iš viso tai paliestų apie 2 tūkst. šeimų, ši parama bendrai kainuotų apie 8 mln. eurų.

Šeimai be vaikų, kuri į Lietuvą grįžtų nuolat gyventi po ne trumpesnio kaip 5 metų gyvenimo užsienyje, būtų skiriama 2 tūkst. eurų išmoka, 4 tūkst. eurų – auginančiai vieną vaiką ir 5 tūkst. eurų – du ar daugiau vaikų.

Išmoka galėtų būti mokama dviem dalimis – 50 proc. grįžus ir 50 proc. po vienerių metų, jeigu šeima Lietuvoje faktiškai gyvena.

Numatomas ir 4 mln. eurų vertės šeimos integracijos krepšelis, kuris paliestų apie 4 tūkst. šeimų.

Grįžusiai šeimai, kuri gyveno užsienyje du ir daugiau metų, būtų skiriamas iki 1 tūkst. eurų integracijos krepšelis, kurį būtų galima panaudoti lietuvių kalbos kursams, profesinei kvalifikacijai, vaikų privataus darželio kompensacijai, psichologinėms konsultacijoms. 

Pasak SADM, šis krepšelis padėtų šeimai sklandžiau įsitvirtinti Lietuvoje pirmaisiais metais po grįžimo.

Kaip skelbė ELTA, premjeras Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad šeimos politikos finansavimas bus ne tik kitų metų valstybės biudžeto, bet ir vienas svarbiausių likusios kadencijos prioritetų. 

I. Ruginienės vadovaujama Vyriausybė 2027–2028 m. taip pat paskelbė Šeimos metais.