40-asis Lietuvos profesionalių teatrų festivalis VAIDINAME ŽEMDIRBIAMS (0)

2024 m. kovo 24 d. – balandžio 16 d. Rokiškio kultūros centre – 40-asis Lietuvos profesionalių teatrų festivalis VAIDINAME ŽEMDIRBIAMS. 

Festivalio atidaryme – teatrinio geno paieškos 

Jubiliejiniais metais festivalio komanda išsikėlė iššūkį – Rokiškio krašte surasti užkoduotą teatrinį geną ir festivalio metu pradėti festivalio virsmo motyvą į teatrą atvedant jauną žmogų, kad festivalis sujungtų praėjusį ir ateinantį laiką.

Festivalio atidarymo spektaklyje „Rokiškio genas“ – intriguojantis kūrybinis duetas – Rokiškio krašto režisierė Neringa Danienė ir dramaturgas, režisierius, aktorius Aleksandr Špilevoj atskleis teatrinio geno kodą. Kodėl Rokiškyje išplito būtent teatro genas? Kas lėmė ir lemia jo dauginimąsi? Kuo jis svarbus miestui ir atskiram individui? Spektaklyje dalyvauja profesionalūs ir mėgėjai aktoriai, šokėjai, specialiai kuriama muzika, apšvietimas, scenoje persipina istorinė medžiaga ir šiuolaikinės technologijos. Tai tarytum žingsnis į naują profesionalių teatrų festivalio dešimtmetį.

Atidarymo vakarą – ir leidinio apie festivalio istoriją pristatymas: nors šis unikalus reiškinys  apima ypatingai platų kultūrinį lauką, tačiau nėra apžvelgtas bendrai istoriniais, kultūriniais ir meniniais aspektais. Festivalio gyvavimui pasiekus keturias dešimtis metų, jo istorija tapo fragmentiška, atsiremianti į atgarsius, publikacijų nuotrupas, prisiminimus… Plačiu rakursu apžvelgti festivalį suteikiant erdvės skirtingiems balsams ir požiūriams – ši idėja tapo pirminiu šaukiniu leidiniui „Teatrinis Rokiškio genas“ atsirasti.

Rokiškio kultūros centro Parodų erdvėje jubiliejinio festivalio metu – fotografo Sigito Daščioro paroda „Moteriškumo genas“. Įprastai atskiros meno formos – fotografija tapyba ir teatras – susilieja ir tampa vientisa išraiškos forma – aktorės portretu, kuris įkūnija moteriškumo pradą. „Man svarbiausia, kad į parodą ateitų tas, kuris myli teatrą – būtent jam skirta šį paroda“-, sako Sigitas.

Jubiliejinis festivalis nebijo rizikos ir plečia ribas: jame ne tik pristatomi garsiausi teatro vardai ir veidai, bet ir bandoma aptikti tai, kas taps svarbu rytoj, kad festivalis sujungtų praėjusį ir ateinantį laiką... 

Lėlių opera, interaktyvus šokio spektaklis, istorijos apie tamsą ir šviesą – jaunajam žiūrovui

Festivalyje – šeši spektakliai mažajam žiūrovui. „Taško teatro“ spektaklis vyresniems vaikams ir paaugliams „Pirštinė“ – įkvėptas to paties pavadinimo vaikiškos ukrainiečių liaudies pasakos siužeto. Komedijos veiksmo ašis – penki gyvūnai, kurie miške randa žmogaus pamestą pirštinę. Ima aiškėti, jog kiekvienas svajoja ją pasisavinti. Ši komedija – apie žmonių susvetimėjimą, veidmainystę, abejingumą, empatijos trūkumą ir godumą.

Klaipėdos lėlių teatras vilioja į „tamsos žaidimų aikštelę“, kurioje asociatyvūs vaizdo ir garso paveikslai, žaismingai keliantys klausimus apie baimę ir drąsą. 2023 m. šviesos ir materijų spektaklis „Tunelis“ pelnė „Auksinį scenos kryžių“ spektaklio vaikams ir jaunimui kategorijoje. Tai koprodukcija su Liublianos lėlių teatru (Slovėnija).

Panevėžio lėlių vežimo teatras kviečia į spektaklį „Liūdna linksma pasaka“, kuriame vyrauja amžina gėrio ir blogio kova, pabrėžiama santykių tarp žmonių svarba. Nes tam, kad galėtume kažką sukurti, reikia mokėti susitarti. Nuotaikingos muzikos pilna istorija privers nusišypsoti visus spektaklyje apsilankiusius žiūrovus!

Žiūrovų širdis pavergęs, ne vieną apdovanojimą „Vaidiname žemdirbiams“ festivalyje pelnęs ir legenda tapęs spektaklis „Jonas Kareivis“ (1993 m.) sugrįžta į Keistuolių teatrą naujame pastatyme! Jono Kareivio pasaulyje atsitinka keisčiausi dalykai: arkliai virsta žmonėmis, kalnai – kalniečiais, iš džiaugsmo byra ašaros, o nelaimėje padeda daina. 

Festivalyje išvysime net Lėlių operą vaikams ir visai šeimai „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ Spektaklis itin įdomus ir unikalus savo forma, tikrai pakerėsiančia net ir didžiausią teatro gurmaną. Šio spektaklio kompozitorius ir libreto autorius – perspektyvus amerikiečių ir anglų kilmės kūrėjas Aubrey Lavender, kūrė originalią muziką ir tekstą specialiai šiam pastatymui Kauno valstybiniame lėlių teatre.

Naujausias šokio teatro „Dansema“ interaktyvus šokio spektaklis „Neregėtas pasaulis“ yra kupinas įvairiausių judesių, spalvų ir paviršių, žadinančių mažylių pojūčius ir ugdančių jų gebėjimą pastebėti detales, iš detalių jungti visumą ir kūrybiškai reaguoti į šokėjų siūlomas idėjas.

Šio spektaklio idėjos autorę ir choreografę Birutę Banevičiūtę kūrybinės paieškos atvedė prie pačiai choreografei netikėto atsakymo: šokis gali egzistuoti ir be vaizdo, bet jam būtinai reikalinga erdvė, laikas ir energija. Ir visai nereikia žmogui duoti pačiupinėti šokėją, kad jis atpažintų ir suprastų judesį. Gali užtekti ir judančio kūno keliamų oro bei grindų vibracijų. Tad šis spektaklis festivalyje bus rodomas ir antrą kartą – silpnaregiams ir su kitomis negaliomis vaikams, leidžiantis jiems patirti šokį per judesį, lytėjimą ir muziką. 

Kuria kryptimi juda laikas, arba beveik mitiniai laikai

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis „Kai mes būsim jauni“ (režisierius Aleksandr Špilevoj) gimė galvojant, kuria kryptimi juda laikas. „Visi žinome, kad laikas nuo gimimo iki mirties juda tiesiąja pirmyn. Kartais, kai prisimename vaizdus, praeities įvykius, laikas gali judėti atgal. Pagalvoju, kad yra teorija, jog pasaulis, laikas vystosi spirale ir senatve viskas nesibaigia, nes ratas apsisuks ir mes vėl būsime jauni. Aišku, tai vaizduotės žaidimas...“ – filosofuoja pjesės autorė Daiva Čepauskaitė.

Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į spektaklį pagal šiuolaikinę latvių autoriaus Artūro Dīcio pjesę „Skraidantis Travolta“, režisierius iš Latvijos Tomas Treinis: „Visi pjesės veikėjai nori būti laimingi ir mylimi, bet vadovaujasi, švelniai tariant, keistokais įsitikinimais apie tai, kaip to siekti. Jie nesupranta, kaip veikia šiuolaikinio gyvenimo taisyklės. Tai išstumia juos į gyvenimo užribį, kur jų iliuzijos neišvengiamai pasmerktos žlugti...“.

„Taško“ teatro spektaklyje „Amerika pirtyje“ režisierius Valentinas Masalskis aktoriams leidžia ne tik būti ryškiems savo grimu ar kostiumais, bet ir meistriškai atlikti vokalines partijas bet ir prireikus improvizuoti. Komedija nukelia žiūrovą į jaunystės šėlsmą, kupiną lengvumo, nuotaikingų žaidimų ir laisvės. Tačiau pagrindinė idėja, kaip ir Keturakio laikais išlieka ta pati – visada gerai tik ten, kur mūsų nėra!

„Keistuolių teatro“ spektaklis „Šekspyro raštai sutrumpintai“ pagal pasaulyje itin garsią „Reduced Shakespeare Company“ pjesę atskleidžia vyraujančius minimo autoriaus interpretavimo kanonus, leidžia suabejoti turimomis žiniomis ir į visa tai pasižiūrėti su humoru. Improvizacinę komediją pirmą sykį Lietuvos teatro scenoje pristato absurdo humoro ir meno šaržo meistrai – režisierius Linas Jurkštas ir aktoriai Danas Kamarauskas, Jurgis Marčėnas, Gabrielius Zapalskis.

Jeigu jums visada buvo smalsu, kaip aktoriai išmoksta tiek daug teksto, kaip aktoriai ne tik “įeina”, bet ir “išeina” iš vaidmens, koks jausmas yra vaidinti „gerą“ spektaklį – aktorius, dramaturgas,  režisierius Justas Tertelis (teatras „Atviras ratas“)savo monospektaklyje „PRAeis“ įtraukiančiai ir lengvai praskleidžia šiandieninio teatro pasaulio užkulisius.

Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Tinder Dates“ pagal Gabrielės Labanauskaitės to paties pavadinimo pjesę – tai savotiškas socialinis tyrimas, kuriame dėmesys sutelkiamas į šiuolaikinių jaunų žmonių – vadinamosios millenium kartos – santykių problemas ir vingrybes, konkrečiai – į itin populiarią „Tinder“ pažinčių programėlę kaip reiškinį. Pagrindinė spektaklio tema, žinoma, yra meilė: kaip ją rasti ir ką mes apskritai vadiname meile šiais laikais; kaip ir kada mylėti, kai visi esame tokie užimti, skubam, lekiam, daugybę laiko skiriame savirealizacijai, karjerai, darbui, o jausmus paliekame nuošalyje, atidėliojam?

„2000-ieji buvo pirmas mano gyvenimo etapas, kurį aš aiškiai atsimenu. Pirmą kartą gyvenime patyriau tam tikrą pokytį. 2000-aisiais pradėjo geriau sektis mano tėvams: su jais daug keliavome, jie įsigijo butą netoliese to paties „Akropolio“. Buvau „Akropolio“ vaikas tiesiogine to žodžio prasme, tris kartus eidavau į tą patį pigiausią filmą, nes žinojau, kada pigiausi bilietai, žaisdavau boulingą“, – Oskaro Koršunovo spektaklio „Liučė čiuožia“ epicentre esantį laukinių 2000-ųjų laiką prisimena pagrindinį Felikso vaidmenį sukūręs aktorius Lukas Malinauskas. Tai spektaklis apie mūsų visų beveik mitinius laikus.

Juozo Miltinio dramos teatro „Feromonai“ – tai kvazi-filosofinė melodrama apie meilę, pasižyminti jaudinančia pradžia, nuostabiu viduriu ir stulbinančia pabaiga. Kam sėdėti namie ir skaityti enciklopediją, jei visus atsakymus į turimus klausimus galite gauti iš vieno vienintelio spektaklio?

Jo Strømgren (g. 1970) yra norvegų kilmės choreografas, režisierius ir dramaturgas. Jo kūrybai būdingi tarpdiscipliniškumas, fizinis humoras ir nonsensinė kalba.

Festivalyje – ir pati naujausia Klaipėdos jaunimo teatro premjera „Alisa“. Šiuo metu spektaklio režisierius Didier Girauldon (Prancūzija) dar tik atvyksta į Lietuvą. 

Šiuolaikinio šokio profesionalai, miuziklas ir išskirtinė premjera

Vilniaus miesto šokio teatro Low Air spektaklis „Me two / Savoj Krūvoj“ gimė iš Low Air mokyklos mokinių ir trupės choreografų noro sukurti spektaklį ir kalbėti apie jų (paauglių) pasaulį – ne suaugusiojo, o paauglių kalba. Kūrybiniame procese tarp paauglių ir šokio teatro profesionalų išryškėjo intymios ir dažnu atveju „nepatogios” istorijos, skirtingi požiūriai į jas, keliantys klausimus, o kur yra ribos tarp dviejų kartų pasaulių, kodėl jautrūs pasakojimai dažnai lieka nutylėti ar neišgirsti. Ir kodėl, dažnu atveju pradėjus pasakoti istoriją ir išgirdus tylų „man irgi taip buvo“, mes retai norime vienas kitą palaikyti.

Choreografė Birutė Letukaitė, inspiruota vaizdo ir garso menininko iš Japonijos Tatsuru Arai, sukūrė šokio spektaklį „Sodas 4.12°“. Šiame Kauno šokio teatro „Aura“ pasirodyme per gėlių ornamentiką skleidžiasi žmonijos išgyvenimai ir patirtys. Ūkų dariniai virsta planetomis, scena – kosmoso platybėmis, o sodas pražysta šokėjų kūnais ir vizualizacijomis.

Miuziklas „Aida“ pagrįstas ta pačia garsia klasikine istorija kaip ir G.Verdi opera „Aida“ - apie amžiną, laikui nepaklūstantį ryšį tarp vergijon paimtos Nubijos princesės Aidos ir Egipto kareivio Radameso, kurį yra pamilusi Egipto princesė Amneris. Aida ir Radamesas yra iš skirtingų ir tarpusavio nuožmiuose karuose paskendusių kraštų, tad įsiplieskus meilei priversti išsiskirti amžiams arba stoti akistaton su mirtimi.

Anželikos Cholinos šokio teatro premjeriniame spektaklyje „Jaunystė“ centrinė teminė ašis – ne visada paprasti tėvų ir vaikų santykiai, pirmą kartą susipynė net trys šokio žanrai: klasikinis baletas, šiuolaikinis-modernus šokis ir gatvės šokiai. Taip pat, pirmą kartą A|CH teatro istorijoje vienoje scenoje vaidmenis kuria žinomi, patyrę scenos meno meistrai, baleto solistai, aktoriai, šokėjai ir 13-16 metų vaikai, gabiausieji baleto, šokio ir vaidybos meno mokyklų mokiniai. 

Jubiliejinis festivalis žada įkvėpimą, atradimus ir aktyvų dialogą su žiūrovais. Ar festivaliui pakanka pristatyti įdomiausius šiuolaikinius kūrinius, ar jo genetiniame kode vis dėlto būtina transformacija – tai festivalio uždarymo intriga. 

Daugiau informacijos: https://www.rokiskiokc.lt/produktas/renginiai/artimiausi-renginiai/40-asis-Lietuvos-profesionaliu-teatru-festivalis-VAIDINAME-ZEMDIRBIAMS/