Filmo ,,Prisikėlimas“ premjera balandžio 8 d. (0)

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis visoje šalyje buvo paminėtas labai išradingai: šokome, piešėme, siuvome, mezgėme, skridome, statėme, važiavome, lipdėme, dainavome, bėgome, kūrėme. Visko tikrai nesuminėti. Esame pilietiška tauta ir tai labai džiugina. Langai, veidai, mašinos, pastatai ir žmonės pražydo tautinės vėliavos spalvomis.

Kūrybinė grupė susikūrusi prieš keletą metų (Laima Bieliūnienė, Darius Baltakys ir Indrė Baltakytė) taip pat neatsiliko nuo šio tautos šventės minėjimo. Bandė atkartoti šimtmečio senumo Lietuvos Šv. Velykų tradicijas Aukštaitijoje. Prisidėjo Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai, šv. Mato bažnyčios dekanas E. Novikas, Bajorų, Kavoliškio, Rokiškio bendruomenės, folkloro ansambliai ,,Bitula“ ir ,,Gastauta“, Tremtinių choro dalyviai, gyventojai, rėmėjai. Traukė iš spintų senus rakandus, maldaknyges, močiučių ir promočiučių paltus, raštuotas pirštines, krepšelius, rankines ir džiaugėsi, kad seniai nenaudojami brangūs širdžiai daiktai bus įamžinti ir įprasminti. Kiti net pasisiuvo ilgus sijonus, baltas skareles. Sunkiausia buvo rasti aprangos vaikams. Tai vyko prieš pora metų. Tada per Atvelykį susirinkę į šv. Mišias žmonės atrodė ir jautėsi pakylėti, prisilietę prie istorijos išsaugojimo. Tai buvo tik pirmoji filmavimo diena. Vėliau filmavimai vyko kitose Rokiškio rajono vietoje.

Kadangi pavasario gamta greitai bunda ir žaliuoja, todėl nufilmuoti velykinės gamtos prireikė trejų metų. Praėjusiais metais pavasarį braidė po purvą, prausėsi šaltame vandenyje, laukė danguje debesų ir paukščių, o šiais - dar prieš pora savaičių nesulaukę ištirpstančio sniego, barstė jį su druska, kentė žvarbų vėją. Nors atrodo ir primityvu, bet šiais laikais ir vištas nufilmuoti natūralioje aplinkoje sudėtinga. Reikėjo visada labai apgalvoti, kad į kadrą nepatektų šiuolaikinės civilizacijos vaizdai ir garsai (mašinų ūžesys, elektros stulpai, nauji statiniai, literatūrinės kalbos žodžiai). Net žaidimo šaškių kauliukus teko pasidaryti iš kiaulės kojų sąnarėlių. Drabužiai ir batai ne visiems idealiai tiko, spaudė, trynė kojas, bet niekas nesiskundė ir kartojo dublį po dublio daugelį kartų. Pavyko užfiksuoti jau seniai pamirštus vaikų žaidimus, gavėnios išvarymo, žvejojimo, velykinio būgno ant bažnyčios bokštų mušimo, velykavimo, rankų plovimo, prausimosi, pilstymosi vandeniu, bėgimo prie beržų prisiglausti tradicijas. Žmonės keitėsi darbo tvarkaraščius, vežiojo vaikus, kepė duoną ir pyragus, dažė kiaušinius ir tai darė nemokamai.

Garso takelyje be liaudies instrumentų, skamba Vilijos Urbonienės specialiai šiam filmui sukurta daina ,,Pašauktas vardu“, kurią autorė  atlieka kartu su smuikininke Oksana Sadauskiene. Už visą begalinį darbą kūrybinė grupė dėkinga visiems prisidėjusiems.

Per šį Atvelykį, balandžio 8d. 15 val., kviečiame į Kultūros centro didžiąją salę prisikelti kartu su gamta, dvasia ir tauta...