Kovo 17-ąją Solo teatro spektaklis "Lietuviškoji Nora" (0)

Teatrologė Audronė Girdzijauskaitė rašė: „Monika niekada nedarė to, ko nenori. Matyt, tai ir skiria talentingą žmogų nuo netalentingo. Jai nereikia prisiversti imtis veiklos. Ji dirba be perstojo. Jai reikia prisiversti ilsėtis, miegoti, valgyti, užsimiršti. Užvis sunkiausia – atsikratyti minčių, susijusių su kuriamu vaidmeniu ir trukdančių atsipalaiduoti. Tačiau be šitos dvasinės įtampos ji negalėtų vaidinti.

1985 m. pirmajame Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ Monika Mironaitė gavo prizą už geriausią moters vaidmenį spektaklyje H. Miulerio „Tyli naktis“ (rež. R. Steponavičiūtė). Po 35 m. Monika Mironaitė vėl scenoje, tik šį kartą Birutės Mar režisuotame spektaklyje „Lietuviškoji Nora“. Spektaklis pagal aktorės, mūsų kraštietės Monikos Mironaitės (1913-2000)  gyvenimo ir kūrybos motyvais kovo 17 d. 18 val. Rokiškio kultūros centro scenoje.

M. Mironaitės sukurtas Noros vaidmuo klasikinėje Henriko Ibseno pjesėje „Lėlių namai“ (pirmąsyk – Vilniaus miesto teatre 1942 m., režisierius Romualdas Juknevičius; antrą kartą – Vilniaus rusų dramos teatre 1959 m., režisierius Leonidas Lurjė) įėjo į Lietuvos teatro istoriją kaip vienas įdomiausių ir ryškiausių aktorės kūrybos darbų. „XX amžiaus pradžioje ir tarpukariu Nora buvo bene garsiausias moters vaidmuo. Juo matuotas talentas – teigia Birutė Mar. Monika Mironaitė - aktorė, primadona, kurios gyvenimas ir kūryba aprėpia Lietuvos teatro šimtmetį. Dirbo su tokiais profesionalaus lietuvių teatro režisieriais, kaip Algirdas Jakševičius, Romualdas Juknevičius, Stasys Ušinskis, sovietmečiu jai suteiktas LTSR liaudies artistės vardas. Jos charizmą ir išskirtinį talentą liudija daugelis amžininkų - teatralų ir žiūrovų, o jos dramatiško asmeninio gyvenimo istorija apipinta daugybe gandų ir legendų. Birutės Mar teigimu, ji M. Mironaitei skirtą spektaklį norėjusi sukurti kaip H. Ibseno dramos „Lėlių namai“ interpretaciją, tačiau kuo daugiau skaičiusi pačios aktorės ir jos amžininkų prisiminimų, tuo ryškesnis, gyvesnis ir įdomesnis jai vėrėsi pačios Monikos gyvenimas. Spektaklis kuriamas kaip dokumentinė mozaika iš Mironaitės laiškų, prisiminimų, dienoraščių, interviu, jos kūrybos vakaruose skaitytų eilėraščių ir pasisakymų, H. Ibseno dramos ištraukų, taip pat Mironaitės amžininkų – dukters Dagnės Jakševičiūtės, Laimono Noreikos, Juozo Baltušio, Prano Treinio, Rūtos Staliliūnaitės, Audronės Girdzijauskaitės ir kitų prisiminimų fragmentų. Spektaklis „Lietuviškoji Nora“ ieško paralelių tarp H. Ibseno Noros ir ją vaidinusios M. Mironaitės gyvenimo. Kūrėjai siekia atskleisti universalius dalykus, kurie galėtų sudominti ne tik aktorę prisimenančius, bet ir scenoje jos visiškai nemačiusius. Spektaklyje naudojami dokumentiniai kadrai, skambės M. Mironaitės balso įrašai. Pasak B. Mar, Monikos Mironaitės ji nevaidinsianti, tai bus labiau pasakojimas apie Aktorę, nes pati lėtai artėjo prie šios asmenybės: „Nesu mačiusi Monikos legendinių jaunystės spektaklių – tik jos paskutinius darbus, esu sutikusi ją kelis syk teatre, kai grįžau po studijų Sankt Peterburge 1993 metais. Teatro legenda tada pasirodė piktoka, baisu buvo prie jos prieiti. Sveikindavausi, neatsakydavo. Neprisileisdavo. Bet iš tiesų tai buvo labai gilus žmogus, tik dėvėjo įvairiausias kaukes, taip stengėsi apginti savo jautrumą.“

Monikos Mironaitės santykiai su kolegomis aktoriais, jos meilės istorijos, spindėjimas scenoje ir visiškas nusivylimas teatru, intrigos ir liga, gerbėjai ir teisėjai – tai tik dalis primadonos gyvenimo epizodų, kuriuos aktoriai paverčia subtilia ištarme apie moters kūrėjos efektingą švystelėjimą Lietuvos teatro padangėje. Kadangi liestis prie žmogaus, kurio kai kurie amžininkai tebėra gyvi, nėra paprasta, spektaklio kūrėjai itin jautriai interpretuoja surinktą medžiagą. Kūrybinių impulsų jiems suteikia ne tik tekstinis ar vaizdinis palikimas, bet ir, pavyzdžiui, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomas tamburinas, su kuriuo M. Mironaitė-Nora šoko spektaklyje, ar jos legendiniai bateliai, kuriais taip žavėjosi Rūta Staliliūnaitė.

SOLO TEATRAS - 2018m. aktorės ir režisierės Birutės Mar bei jos kūrybos bendražygių iniciatyva susikūręs teatras, kurio centre – aktorius kaip svarbiausias balsas spektaklio „orkestre“.     „Lietuviškoji Nora“ - pirmoji Solo teatro premjera.

Solo teatro spektaklį "Lietuviškoji Nora" galėsite pamatyti jau Kovo 17 d. 18 val. Rokiškio kultūros centre. Maloniai kviečiame.