Kovo 3–23 d. Rokiškyje – XXXIX Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ (0)

XXXIX Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ kovo 3–23 d. kviečia BŪTI TEATRE: sekti festivalio įvykius, diskutuoti, reaguoti, gyventi festivaliu.

Tegul šis teatrinis įvykis įtraukia kiekvieną jame atsidūrusį. Tegul šis festivalis Jums dovanoja pozityvių akimirkų, netikėtų atradimų, tebūna jis pavasario nuotykiu...

Kovo 3 d. 18 val. Didžioji salė

FESTIVALIO ATIDARYMAS

MENO FORTAS

Ingmar Bergman RUDENS SONATA

Režisierius Vytautas Rumšas

Iš švedų kalbos vertė Zita Mažeikaitė

Scenografė ir kostiumų dailininkė Virginija Idzelytė

Kompozitorius ir garso režisierius Arvydas Dūkšta

Šviesų dailininkas Audrius Jankauskas

Rekvizitininkas Genadij Virkovskij

Vaidina Dalia Zykuviernė-Storyk, Adrija Čepaitė, Saulius Balandis / Tauras Čižas, Monika Palšauskaitė

Tai dar vienas režisieriaus Vytauto Rumšo ir jo bendraminčių – didelę scenos patirtį turinčių aktorių Dalios Storyk, Adrijos Čepaitės ir Sauliaus Balandžio bei pianistės Monikos Palšauskaitės spektaklis pagal Ingmaro Bergmano kūrybą. Šis pastatymas – trečioji spektaklių trilogijos dalis: pirmosios dvi dalys „Intymūs pokalbiai“ ir „Scenos iš vedybinio gyvenimo“  itin palankiai įvertintos festivalio žiūrovų.

Spektaklis „Rudens sonata“ nukelia į sudėtingą motinos ir dukros susitikimą po daugelio metų, jų išgyvenimų pasaulį, senas nuoskaudas, neišsakytas mintis, emocijas. Čia meilė ir švelnumas susipina su skausmu ir išdavyste.

Šis spektaklis tai taip pat ir vyro bei žmonos istorija, kelianti daugelį klausimų: kas aš esu, ko siekiu, ką duodu kitam.

Trukmė – 1 val. 20 min.

Premjera –  2021 m. gruodžio 28 d.

Kovo 3 d. 11 val. Mažoji salė

KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS

DIDYSIS SPROGIMAS

Idėjos autorius ir režisierius Zvi Sahar, „PuppetCinema“ (Izraelis)

Scenografė, režisieriaus asistentė, spektaklio bendraautorė  Aušra Bakanaitė
Lėlių autoriai Aušra Bakanaitė, „Marbeyad Studio“
Muzikos autorius Kobe Shmueli
Šviesų dailininkai Scahar Peggy Montlake, Paulius Vendelis
Lėlininkai, spektaklio bendraautoriai Monika Mikalauskaitė-Baužienė, Vytautas Kairys, Kęstutis Bručkus

Zvi Sahar kuriamo teatro misija – lėlių teatro ir kinematografijos sinergija: spektaklių metu miniatiūrinės lėlės yra filmuojamos, o vaizdas tiesiogiai projektuojamas ekrane. Spektaklyje „Didysis sprogimas“ pasaulis kuriamas pasitelkiant įvairias elektroninių prietaisų detales.

Žiūrovai sugrąžinami į pradžių pradžią, kai, įvykus Didžiajam sprogimui, susikūrė Visata. O toje Visatoje atsirado daug planetų – vienoje iš jų ir vyksta spektaklio „Didysis sprogimas“ veiksmas. Šiame klestinčios visuomenės, miestų ir kultūrų pasaulyje mes stebime mažo roboto ir jo šuns gyvenimą, kol vieną dieną iškyla pavojus: pradeda lyti.

Kaip šis metalo ir įvairių elektros prietaisų pasaulis reaguos į vandenį? Ar vanduo jį sunaikins? Kas nutiks robotui ir jo šuniui per šią klimato kaitos tragediją? Šiuo konkrečiu momentu žmonijai reikia užduoti sau klausimą ne tik apie tai, kaip atsirado gyvybė, bet ir kaip ji pasibaigs.

2021 m. Klaipėdos lėlių teatro spektaklis „Didysis sprogimas“ laimėjo „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimą spektaklio vaikams ir jaunimui kategorijoje.

Vaikams nuo 5 metų

Trukmė – 45 min.
Premjera – 2020 m. rugsėjo 17 d.

Kovo 4 d. 18 val. Didžioji salė

Kauno šokio teatras AURA ir Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO

Šokio spektaklis (M)EILĖS (M)EILĖSE  

Režisierė ir choreografė Birutė Letukaitė

Kompozitorius Gediminas Gelgotas
Kostiumų dailininkė Olesė Kekienė
Videografijos dailininkas Tadas Stalyga
Prodiuseris Zigmas Kalesinskas

Atlikėjai Ester Bega, Heung Won Lee, Julija Strupaitė, Ludovico Murgia, Marine Fernandez, Natsuho Matsumoto, Pepe Jaimes, Susanna Maggio (meno vadovė Birutė Letukaitė)

Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO (meno vadovas Gediminas Gelgotas)

(M)eilės (m)eilėse – ilgai lauktas šokio teatro AURA ir Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO pasirodymas, įkvėptas žinomos išeivių menininkės Aldonos Gustas kūrybos ir eilių. Tai jungtinis projektas pasakojantis apie tapatybės paieškas, santykių paslaptis ir amžinybę.

„(M)eilės (m)eilėse“ persipynusi gyvai atliekama kompozitoriaus Gedimino Gelgoto muzika ir režisierės Birutės Letukaitės vadovaujamų šokėjų judesys.

Kauno šokio teatras AURA – profesionalus šokio teatras, per 40 kūrybinės veiklos metų sukaupęs didžiulę šokio patirtį ir pasiekęs tarptautinį pripažinimą. 1980 m. teatrą įkūrė buvusi šokėja, dabar – žinoma choreografė ir šokio pedagogė Birutė Letukaitė.

Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO yra kompozitoriaus G. Gelgoto kūrybinių vizijų atspindys. Kūrybinis procesas nesibaigia muzikos užrašymu, o toliau tęsiasi kompozitoriaus, kaip atlikėjo, rankose. NIKO koncepcija – muzikinė kalba, kurioje klasikinės muzikos stilius susimaišo su populiariosios muzikos įtaka – taip NIKO balansuoja tarp eksperimentinio, minimalistinio, šiuolaikinio meno ir įprastesnių, populiarių muzikos formų.

N-10

Trukmė – 50 min.

Premjera –  2022 m. birželio 29 d.

Kovo 8 d. 11 val. Didžioji salė

KEISTUOLIŲ TEATRAS

DETEKTYVO D. LAPINO BYLA

Režisierius ir kompozitorius Aidas Giniotis

Scenografė ir kostiumų dalininkė Ramunė Skrebūnaitė

Vaidina Eimantas Bareikis, Marija Korenkaitė, Justina Smieliauskaitė, Benita Vasauskaitė, Danas Kamarauskas, Diana Kamarauskaitė, Jonas Šarkus, Aurimas Bačinskas, Matas Pranskevičius

Udrių miške gyvenimas teka sava vaga. Čia, kaip ir bet kuriame kitame miške, žvėreliai kiekvieną dieną mokosi ir dirba, išgyvena savus džiaugsmus ir rūpesčius. Tik įprastą miško ramybę staiga nutraukia paslaptingas skambutis – dingo naujokė Meškutė. Šios bylos imasi detektyvas Lapinas. Atidžiai sekant įkalčių pėdsakais, apklausinėjant miško gyventojus, Lapinui po truputį ima aiškėti paslaptingos istorijos kontūrai.

Kokius įkalčius detektyvui pavyko rasti? Ką Lapinas sužinos, apklausęs miško žvėrelius? Ir svarbiausia – ar jam pavyks išpinti šią mįslių kupiną istoriją ir rasti Meškutę? O mes vieną užuominą paliekame čia – ši istorija visus žiūrėjusius išmokys, kad patekus į bėdą – visada yra išeitis...

Vaikams nuo 6 metų 

Trukmė – 45 min.

Premjera – 2022 m. gruodžio 3 d.

Kovo 8 d. 18 val. Didžioji salė

KEISTUOLIŲ TEATRAS

Marguerite Duras MUZIKA 2

Režisierius Justas Tertelis

Pjesės vertėja Akvilė Melkūnaitė

Scenografė ir kostiumų dailininkė Laura Luišaitytė

Kompozitorius Gabrielius Zapalskis

Vaidina Vesta Šumilovaitė ir Dalius Skamarakas

Spektaklis „Muzika 2“ – tai patyrusių teatro kūrėjų – aktorių Vestos Šumilovaitės ir Daliaus Skamarako bei režisieriaus Justo Tertelio – kūrybinis atsakymas, siekiant atskleisti dviejų žmonių santykių stiprybę ir trapumą, tvyrančią Marguerite Duras pjesėje.

Šiame spektaklyje vaizduojamas poros, kurios keliai išsiskyrė, susitikimas po trejų metų. Jų intymus pokalbis panardina tiek žiūrovus, tiek veikėjus į bendro gyvenimo prisiminimus, tebetvyrančias aistras ir beribį ilgesį bei sukuria naują perspektyvą, leidžiančią nuoširdžiau ir atviriau kalbėti apie jų buvusius santykius.

Spektaklis priartės prie atvirų klausimų apie mus pačius, kuriamus meilės santykius, kalnus ir nuokalnes, kurių šiandieninėje visuomenėje neatlaiko kas antra susituokusi pora. Žiūrovams leidžiama įsiklausyti ir iš arti stebėti, kaip pjesės veikėjams sekasi girdėti vienas kitą dabar, kviečia įsiklausyti į dviejų žmonių, dviejų artimų, bet tuo pačiu labai skirtingų vidinių pasaulių santykių muziką. Muziką, kuri skamba dviems.

N-14

Trukmė – 1 val. 20 min.

Premjera –  2022 m. spalio 28 d.

Kovo 10 d. 11 ir 15 val. Mažoji salė

Šokio teatras DANSEMA

Interaktyvus šokio spektaklis SPALVOTI ŽAIDIMAI

Choreografė Birutė Banevičiūtė

Šokėja Giedrė Subotinaitė / Agnė Ramanauskaitė / Indrė Bacevičiūtė

Kostiumų dailininkė Rūta Biliūnaitė

Šviesų dailininkas Aurelijus Davidavičius

Muzika Rene Audbry, Henry Torgue, Serge Houppin, Klimperei, Marc Jungermann, Kenji Eno

Žaidimas – ne vien tik smagus kūdikių ir mažų vaikų užsiėmimas, užimantis didžiausią jų pirmųjų gyvenimo metų laiką. Žaisdami vaikai pažįsta save ir aplinkinį pasaulį, jį tyrinėja ir daug ko išmoksta – šliaužti ir sėdėti, lipti ir šokinėti, paimti ir numesti, pagauti ir paspirti, šypsotis ir susiraukti, dalintis ir draugauti, mąstyti ir džiaugtis.

Šokio spektaklis pilnas netikėtų, spalvotų daiktų, kurie skatina mažuosius žiūrovus kartu su šokėja tyrinėti ir atrasti daug naujo apie save ir aplinką.

2015 m. „Spalvoti žaidimai“ laimėjo „Auksinių scenos kryžių“ geriausio vaikų spektaklio apdovanojimą.

6–36 mėn. vaikams

Trukmė – 45 min.

Premjera –  2015 m. lapkričio 15 d.

Kovo 10 d. 18 val. Didžioji salė

NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS

KAUNO PAVASARIS’72

Režisierius Jonas Tertelis

Dramaturgai Andrius Jevsejevas ir Jonas Tertelis

Scenografijos ir kostiumų dailininkė Renata Valčik

Kompozitorius Martynas Bialobžeskis

Šviesų dailininkas Julius Kuršis

Vaidina Saulė Sakalauskaitė, Marius Karolis Gotbergas, Martyna Gedvilaitė, Goda Petkutė, Motiejus Ivanauskas

„Kauno pavasaris’72“ – tai spektaklis įkvėptas 1972 m. gegužės vidurio įvykių Kaune, kuomet protesto prieš sovietinę santvarką vardan Miesto sode susidegino 19-metis jaunuolis, o šiam jo pasiaukojimo aktui pavymui nuvilnijo jaunimo pasipriešinimo sovietų valdžios ir jėgos struktūroms banga.

Tačiau spektaklio kūrybinė komanda nesikelia į sovietmetį, nebando atkurti praeities įvykių ir nepasakoja Romo Kalantos istorijos. „Kauno pavasaryje’72“ persipina faktinė medžiaga, išmonė ir šiandieninis žvilgsnis į 1972 metų įvykius Kaune. Spektaklyje keliamas klausimas, kaip šiandieninėje visuomenėje rezonuoja 19-mečio Romo Kalantos aktas, bandoma nutiesti savotišką sąmoningumo tiltą tarp to, kaip pasaulį suvokia dabartinės Lietuvos jaunimas, ir to, kaip priespaudos, įtarumo ir primestos socialinės sanklodos suformuotoje atmosferoje galėjo jaustis ano meto devyniolikametis.

„Kauno pavasaris’72“ kelia klausimą: ar tikrai R. Kalantos pasiaukojimo aktas ir jo išprovokuoti įvykiai yra vien tik praeitis, ar tikrai istorija kartojasi, ir kokiuose spąstuose sėdi Tu?

Trukmė – 2 val. 

Premjera –  2022 m.  gegužės 13 d.

Kovo 15 d. 10 ir 12 val. Didžioji salė

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

MIUNHAUZENO KELIONĖ pagal G. A. Burgerio kūrinį „Baronas Miunhauzenas“

Režisierė Milda Mačiulytė

Dailininkė Julija Skuratova

Kompozitorius Andrius Šiurys

Medijų efektai Titas Jurjonas

Vaidina Dominyka Budinavičiūtė, Audronė Grėbliauskienė, Rūta Kumpikaitė, Vigita Rudytė, Arvydas Šaučiūnas

Spektaklis apie berniuką, vardu Miunhauzenas, kuris mokosi dailės. Griežta ir reikli Mokytoja tikisi iš jo realistinio tikrovės vaizdavimo, o Miunhauzenas su savo drauge Vaizduote visuomet nukeliauja toliau, nei realybė gali jiems pasiūlyti. Taip jo darbuose gimsta naujos dailės formos – modernizmas, siurrealizmas, kubizmas. Mokytoja, žinoma, pyksta ir yra įsitikinusi, kad Miunhauzenas – negabus mokinys. Berniukas, aiškindamas, kaip jo darbuose gimė visiškai nerealistiniai vaizdai, ima pasakoti įvairiausius išgalvotus nuotykius: apie skrydį ant patrankos sviedinio, apie elnio galvoje išaugusį vyšnios medį, apie tai, kaip pats save už plaukų ištraukė iš pelkės ir kitas istorijas...

Spektaklis vaikams nuo 6 metų

Trukmė – 45 min.

Premjera – 2021 m. spalio 16 d.

Kovo 16 d. 18 val. Didžioji salė

ŠIAULIŲ VALSTYBINIS DRAMOS TEATRAS

PRARASTA KATARINOS BLUM GARBĖ pagal Heinricho Boll apysaką

Režisierius ir inscenizacijos autorius Agnius Jankevičius

Scenografė ir kostiumų dailininkė Laura Luišaitytė

Vaizdo projekcijų autorius Rimas Sakalauskas

Šviesų dailininkas Darius Malinauskas

Muzika Agnius Jankevičius

Vaidina Aistė Šeštokaitė, Josif Baliukevič, Jūratė Budriūnaitė, Arnoldas Jalianiauskas, Rolandas Dovydaitis, Severinas Norgaila, Rimanta Krilavičiūtė, Modestas Vaitkevičius, Anicetas Gendvilas, Pijus Ganusauskas, Rusnė Navickaitė

Vaizdo projekcijose Aidas Matutis, Vilija Paleckaitė, Eduardas Pauliukonis, Rolandas Dovydaitis, Anicetas Gendvilas, Aistė Šeštokaitė, Tautvydas Galkauskas, Saulius Čiučelis

Ramaus būdo, nepriekaištingos reputacijos mergina – Katarina Blum – dirba namų tvarkytoja pasiturinčių miestiečių namuose. Vieną vakarą, gavusi bičiulės kvietimą, Katarina nuvyksta į vakarėlį, kuriame susipažįsta su simpatišku vaikinu ir praleidžia su juo naktį. Ryte nubudusi vaikino neberanda, o į jos butą įsiveržusi policija. Katariną suima kaip teroristinės grupuotės, su kuria siejamas vaikinas, bendrininkę, o jos vardas iškart atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre. Policija kruopščiai narsto įtariamosios gyvenimą: užrašų knygutes, taupomosios kasos sąskaitų išrašus, pajamas, išlaidas, asmeninius laiškus, automobilio kilometražą. Spaudoje pasirodo skambios antraštės, o Katariną pažinoję žmonės pirmiausia skuba gelbėti savo reputaciją. Paradoksalu, bet šiame „tiesos ieškojimo“ procese niekam nerūpi tikroji tiesa –  išimtys čia pateikiamos kaip taisyklės, abejonės – kaip kaltinimai, bereikšmės frazės perrašomos pakeičiant sakinių struktūrą, kablelių ir žodžių vietą.

Spektaklis „Prarasta Katarinos Blum garbė“ kalba apie kiekvieno mūsų asmeninio saugumo pažeidžiamumą, greitai tirpstančią ribą tarp privatumo ir viešumo, apie atsitiktinių aplinkybių ir medijų poveikį, apie nesibaigiančias manipuliacijas, variacijas, interpretacijas, veidmainystes ir melagystes, su kuriomis susiduriame kiekvieną dieną.

Trukmė – 3 val. (su pertrauka)

Premjera – 2022 m. rugsėjo 10 d. 

Kovo 17 d. 18 val. Didžioji salė

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS

Šokio spektaklis KŪNAI

Choreografai / režisieriai Marius Pinigis, Adrian Carlo Bibiano

Kompozitorius Andrius Stakelė

Scenografijos ir kostiumų dailininkas Arvydas Gudas

Šviesų dailininkas Renaldas Bartulis

Režisieriaus asistentė Kotryna Siaurusaitytė

Atlikėjai Giedrius Arlauskas, Ieva Brikė, Marius Cemnickas, Kamilė Galkutė, Donatas Kalkauskas, Ieva Labanauskaitė, Emilis Pavilionis, Toma Razmislavičiūtė-Juodė, Jolita Skukauskaitė, Julius Tamošiūnas

Kuo labiau mūsų kasdienybę užvaldo technologijos, tuo ryškiau mes imame tolti nuo savo pačių kūno. Pasauliui kuriantis ir vykstant mūsų mintyse, galvose, akyse, pamirštame ir nebesusimąstome apie kitą mūsų esminę dalį – fizinį kūną. Juk tik jis, kartu su protu ir dvasia, sukuria žmogų kaip kompleksišką visumą. Žinoma, galime kalbėti apie kūno kultą – perdėtą dėmesį išvaizdai, tačiau Mariaus Pinigio ir Adrian Carlo Bibiano šokio spektaklyje „Kūnai“ dėmesys bus skiriamas kūnui, kaip instrumentui, galinčiam kalbėti ir reikšti vidines žmogaus mintis.

Dešimt skirtingų kartų aktorių žengia į bandymus ir diskusijas apie bendrą energiją ir pokyčius, kurie vyksta komunikuojant. Juk šokis nėra vien jauno žmogaus atributas, jis nesibaigia ties tam tikra amžiaus riba ir, tuo labiau, nėra skirtas tik profesionalams.

„Kūnai“ kviečia pasinerti į vizualumą, neperkrauti galvos reikšmių ir prasmių paieškomis ir, netgi, nebijoti nesuprasti.

Trukmė – 1 val. 10 min.

Premjera – 2022 m. birželio 9 d.

Kovo 18 d. 18 val. Didžioji salė

KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRAS

Samuelis Beckettas BELAUKIANT GODO

Režisierius Paulius Pinigis

Scenografė Rūta Venskutė
Kompozitorius Kristupas Biržietis
Šviesų dailininkas Justas Bø
Asistentė Elzbieta Girkantaitė

Vaidina Simonas Lunevičius, Donatas Želvys, Aurimas Bareikis, Osvaldas Tokarevas, Laurynas Luotė

„Belaukiant Godo“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis pagal žymiąją Samuelio Beketo absurdo pjesę. Vienintelis tikrai aiškus dalykas šioje Beketo istorijoje – laukimas. Pagrindiniai herojai Vladimiras ir Estragonas laukia pono Godo, kuriam nori užduoti keletą esminių klausimų ir paprašyti kai ko labai svarbaus. Tačiau laukti reikia taip ilgai, jog Vladimiras ir Estragonas galiausiai pamiršta, ko ir kodėl laukia.

Belaukdami išganymo, jie supranta, kad nežino nei dėl ko nori būti išganyti, nei kas tas išganytojas, nei kaip atrodo tas išganymas. Tačiau tik laukimas ir tampa vienintele spektaklio herojų viltimi gyventi, nors laukimo beprasmybė ir virsta tragikomišku farsu.

Spektaklis vyksta neapibrėžtoje, sapną primenančioje erdvėje. Čia laikas neturi „krantų“ – nėra jo pradžios ir pabaigos, neaišku, ar laikas eina pirmyn ar atgal, gal jis sustojęs, o gal sukasi ratu. Šis laiko ir erdvės neapibrėžtumas dar labiau sustiprina laukimo absurdiškumą, tačiau jo dėka žiūrovai patenka į siurrealistinį spektaklio pasaulį, kuriame kartu su jais klaidžioja ir Godo atsakymų laukia Vladimiras ir Estragonas.

Trukmė – 2  val. 30 min. (su pertrauka)

Premjera 2023 m. kovo 2 d.

Kovo 19 d. 18 val. Didžioji salė

OKT/VILNIAUS MIESTO TEATRAS

Antonas Čechovas ŽUVĖDRA

Režisierius ir scenografas Jokūbas Brazys

Pjesę iš rusų kalbos vertė Sigitas Parulskis

Kostiumų dailininkė Karolina Fiodoravaitė
Kompozitorius Mantas Mockus
Šviesų dailininkas Mykolas Olšauskas

Vaidina Domantas Starkauskas, Sofija Gedgaudaitė, Gerda Čiuraitė, Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė, Augustė Šimulynaitė, Džiugas Grinys, Karolis Norvilas, Audrius Antanavičius, Aurelijus Pocius

Jokūbo Brazio „Žuvėdra“ yra spektaklis, kuris grįš į jūsų sapnus. Jaunam režisieriui klasikinę pjesę pavyko paversti metafiziniu sapnu, kuris ilgam paliečia ir pakeičia visų mūsų sąmonę. Tai eksperimentas, neapsiribojantis scena. Ta pelkė įtraukia mus visus ir nepalieka mūsų ramybėje, kad dar sykį išgyventume tos šeimos dramą – ir save joje.
„Žuvėdra“ gimė iš vieno aktorių kurso kūrybinių eksperimentų. Nuo pat spektaklio pradžios norom nenorom pasijunti kaip nedidelės jaunų žmonių grupės narys, priartėji prie jų tarsi bendrabučio kaimynas. Šis spektaklis ypatingas tuo, kad jame pagrindinis visas įmanomas patirtis įkūnijantis veikėjas yra visa aktorių grupė, kuri veikia kaip milžiniškas jaunos energijos variklis, terpė, kurioje vieno personažo veiksmai uždega kitą. Visas spektaklis – tarsi ant sūpynių: tarp visiško susiliejimo su apnuogintu (tiesiogine šio žodžio prasme) veiksmu scenoje ir atsiribojimo, atsitraukimo, kai kalbama. O viduryje tų sūpynių – tyla, spengianti tyla, kuri ir kuria įspūdį, kad paskendai kolektyvinio sapno atmosferoje. Tyla, kurios metu visas tas energijos kamuolys priartėja prie žiūrovo ir pasirodo visa užburiančia galia.

Įspėjimas! Spektaklio metu aktoriai rūko

Trukmė – 3 val. 50 min. (su pertrauka)

Premjera – 2022 m. kovo 17 d.

Kovo 21 d. 18 val. Didžioji salė

PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS

Vienaveiksmis baletas KARMEN

Režisierė ir choreografė Marija Simona Šimulynaitė

Vaizdo projekcijų kūrėjas Vytautas Žarnauskas

Scenografija ir kostiumai Erlandas Smolskas ir Egidijus Rainys

Šviesų dailininkai Mantas Bardauskas ir Romualda Petrikaitė

Šokėjai Evelina Fokina, Pijus Ožalas, Simonas Laukaitis, Svajūnas Valiūnas

Fatališkas Karmen paveikslas jau daugiau kaip šimtą metų žadina įvairių sričių menininkų vaizduotę. Aistringos „Karmen“ melodijos gerai pažįstamos visų kartų klausytojams. Jos gyvuoja įvairiausiais pavidalais ir formomis: nuo teatrų pastatymų iki koncertinių atlikimų, nuo transkripcijų įvairiems instrumentams iki mobiliųjų telefonų melodijų.

Vienaveiksmis baletas keturiems šokėjams ir hologramai bus pirmoji šio kūrinio pastatymo versija, kurioje ypatinga vieta skiriama technologijoms: į spektaklio dramaturgiją lyg atskiras personažas įsilies holograminės vaizdo projekcijos.

„Karmen vaidmuo – kiekvienos balerinos svajonė“, – sako režisierė ir choreografė

S. Šimulynaitė, pagrindinį baleto vaidmenį patikėjusi Evelinai Fokinai. Karmen mylimuosius bei kitus veikėjus įkūnys trys šokėjai – Pijus Ožalas (Don Chosė), Simonas Laukaitis (toreadoras Eskamiljas) ir Svajūnas Valiūnas (kareivis, būrėja, giltinė), ir toks rekordiškai mažos sudėties baleto pastatymas unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Spektaklyje naudojamas legendinis Sauliaus Sondeckio ir Lietuvos kamerinio orkestro interpretacijos įrašas.

Trukmė – 1 val.

Premjera – 2022 m. spalio 7 d.

Kovo 22 d. 11 val. Didžioji salė

PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS

ANDERSENO SAPNAS H. K. Anderseno pasakos „Alavinis kareivėlis“ motyvais

Režisierė Oksana Dmitrijeva (Ukraina)

Dailininkė Natalija Denisova (Ukraina)

Garso režisierius Andrius Gaigalas

Šviesos režisierė Ina Jackūnienė

Režisieriaus asistentė Reda Matuzevičienė

Spektaklį kuriant dalyvavo Vida Auksutytė, Vidmantas Kievinas, Gražina Tamulytė, Rima Lapinskienė, Danutė Rukšienė

Meno vadovas Antanas Markuckis

Vaidina Margarita Kiseliova, Marija Patokova, Igoris Ignatenko, Aleksandras Železnovas, Stanislavas Alochinas

Istorija apie netobulą ir „neišbaigtą“ Alavinį kareivėlį, kurio nepaleidžia mintys apie pačią gražiausią ir nepaprasčiausią Baleriną. Spektaklis sukurtas legendinio danų pasakų kūrėjo

K. Anderseno pasakos „Alavinis kareivėlis“ motyvais. Alavinių kareivėlių rikiuotę nulipdė iš alavinio šaukšto. Deja, paskutiniam, dvidešimt penktajam, alavo pritrūko. Jis turėjo tik vieną koją. Toks Kario trūkumas nekliudė narsumu prilygti savo ginklo broliams. Tiesa, ryžtingai tikėdamas savimi, Alavinis kareivėlis patirtais gyvenimo iššūkiais pranoko visą savo būrį. Įsimylėjęs įstabaus grožio į save panašią, ant vienos kojos šokančią baleriną, jis ištveria daugybę negandų ir kliūčių.

K. Andersenas, vertinęs gyvenimą vaiko, poeto, filosofo žvilgsniu, kūrė pasakas, kuriose atsispindi daugybė vaiko psichologijos dėsningumų. Jo kūryboje daiktai, gyvūnai, augalai yra sužmoginti, o už jų visai nevaikiškų ydų slypi gyvenimo ir žmonių santykių esmė, gailestingumas ir liūdesys dėl gyvenimo netobulumo.

Vaikams nuo 4 metų

Trukmė – 45 min.

Premjera – 2018 m. lapkričio 23 d.

Kovo 23 d. 18 val. Didžioji salė

VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS

RYTOJ BUVO VAKAR

Režisierius Aidas Giniotis

Režisieriaus asistentas Tauras Čižas

Dailininkė Laura Luišaitytė

Videomenininkas Vaidas Lekavičius

Vaidina Ieva Kaniušaitė, Neringa Varnelytė, Aldona Bendoriūtė, Janina Matekonytė, Gediminas Storpirštis, Nerijus Gadliauskas

Fantastinės dokumentikos spektaklio kūrėjai kreipiasi į jauną žmogų ir stengiasi suprasti, kas formuoja jo vertybes, santykius su bendraamžiais ir tėvais. Ar šiuolaikinis jaunas žmogus yra pasirengęs stoti akistaton su tikrove, ar linkęs bėgti nuo jos?

Pagrindinė veikėja, jauna mergina, keliauja į praeitį ir susitapatina su bendraamže paaugle, kuri penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kartu su mama buvo ištremta į Sibirą. Jas daug kas skiria, bet tikriausiai ir sieja. Keliaudama atminties, svajonių, fantazijų ir faktinės istorijos labirintais, mergina susiduria su realiu skausmu, patiria netektis, tačiau patenka ir į kuriozines bei šypseną keliančias situacijas. Kelionė ją brandina ir kelia naujus klausimus.

Ar tremties patirtys yra tik keli puslapiai istorijos vadovėlyje, kuriuos iškalame mokyklos suole ir vangiai prisimename valstybinių švenčių metu? Ir ar galime būti tikri, kad mūsų laisvė mums garantuota?..
Spektaklyje naudojama vaizdo medžiaga iš Lietuvos nacionalinio muziejaus ir LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių.

Trukmė – 1 val. 10 min.

Premjera – 2022 m. kovo 15 d.

FESTIVALIO UŽDARYMAS