Videomeno retrospektyvos Rokiškio krašto muziejuje (0)

Rokiškio krašto muziejuje paskutinį sausio penktadienį įvyks dviejų Lietuvoje gerai žinomų dviejų medijų menininkų videofilmų peržiūros. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus retrospektyvoje „Vienas ekranas“ demonstruos kūrinus, sukurtus 2005–2018 metais. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros docentas dr. Rimantas Plungė retrospektyvoje „Videopasakojimai“ visuomenei pristatys kūrinius sukurtus 2009–2018 metais. Renginio pradžioje, 16:00 vyks prof. dr. R. Venckaus fotografijų parodos „Aukštikalnių kvėpavimas“ uždarymas, po to autorius skaitys viešą paskaitą apie eksperimentinį kiną ir videomeną bei pristatys videomeno retrospektyvose rodomus kūrinius.

RENGINIO PROGRAMA

2020 01 31

16:00–16:10 „Aukštikalnių kvėpavimas“, prof. dr. Remigijaus Venckaus autorinės fotografijų parodos uždarymas.

16:10–17:00 „Videomenas ir Eksperimentinis kinas“, vieša prof. dr. Remigijaus Venckaus paskaita.

17:00–17:25 „Vienas ekranas“, Prof. dr. Remigijaus Venckaus videomeno retrospektyva:

• „Laiškas“, 2018. Eksperimentinis šokio videofilmas, HD-PAL (K4), 00:05:12.
• „Meilė“, 2009. Eksperimentinis vaidybinis, DV-PAL, 00:05:23.
• „Liūdesys ir šviesa“, 2007. Eksperimentinis poezijos filmas, DV-PAL, 00:08:40.
• „Genetic Art“ (2005). Eksperimentinė animacija, DV-PAL, 00:03:17.

17:25–17:50 „Videopasakojimai“, doc. dr. Rimanto Plungės videomeno retrospektyva:

• „Žydrojo penktadienio parengimas“, 2009. Eksperimentinis videofilmas, HDV-PAL, 00:06:25
• „Skaitmeninis sapnas 2“, 2019. Eksperimentinis videofilmas, HD, 2019, 00: 01:00
• „Skaitmeninis sapnas 3“, 2019. Eksperimentinis videofilmas, HD, 00: 01:00
• „Skaitmeninis sapnas. Šnabždesys“, 2019. Eksperimentinis videofilmas, HD, 2019, 00: 04:24
• „Devyni eilėraščiai“, 2008. Eksperimentinis videofilmas, mobilaus telefono vaizdo įrašai, 00:11:00

17:50–18:00 Renginio aptarimas, diskusija.

APIE MENININKUS

Prof. dr. Remigijus Venckus yra medijų meno ir kultūros tyrinėtojas, medijų menininkas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius. Yra 18 mokslo straipsnių, 5 mokslo pranešimų, skaitytų tarptautinėse ir 20 – respublikinėse mokslo konferencijose autorius.

R. Venckaus kuriamo fotografijos meno tema – atmintis, laikas ir individuali patirtis bei vyriško kūno ir seksualumo interpretacijos. 2010 m. atstovavo Lietuvai tarptautinėje erotinio vizualiojo meno parodoje Lenkijoje. Surengė 50 autorinių parodų Lietuvoje ir 4 užsienyje. Kūrėjas yra pusketvirto šimto kritinių straipsnių apie meną ir kultūrą autorius.

Doc. dr. Rimantas Plungė yra šiuolaikinio tarpdalykinio meno kūrėjas, aktyviai savo kūrybą demonstruojantis tarptautiniame meno lauke. Savo kūrybą menininkas eksponuoja įvairiose pasaulio šalyse: Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Meksikoje, Kroatijoje, Danijoje, JAV, Lietuvoje ir kitur.

R. Plungė kūryboje taiko įvairias medijas - fotografiją, video, tapybą ir pan. Jis taip pat kuria koliažus, meninius objektus bei darbuodamasis medijų dizaino srityje kuria medijų produktus televizijoms bei prodiuserinėms kompanijoms. Menininkas šiuo metu dirba Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto docentas.

APIE VIDEOMENO KŪRINIUS

Prof. dr. Remigijus Venckus visuomenės dėmesį patraukė dar 2002 m., kurdamas videomeną. Anuomet jo pavardė nebuvo siejama su fotografijos, o juolab su šiuolaikinio meno kritikos lauku. Ankstyvieji videodarbai buvo kuriami lyg vaizdo koliažai, sistemingai montuojant tikrovės atvaizdus, kuriuos menininkas įrašydavo naudodamas internetinei transliacijai skirtą vaizdo kamerą. Montuojant autorius dar ir šiandien taiko bei tarpusavyje derina labai daug vaizdo įrašų, sukurtų skirtingomis priemonėmis. Eksperimentuodamas R. Venckus permontuoja vaizdus ir pakeičia jų savybes, taikydamas labai skirtingą programinę įrangą. Tad šis kūrybos metodas leidžia išvystyti tik jam būdingą savitą vizualinį efektą, artimą tiek tapybai, tiek grafikai.

Viena vertus, menininkas kūrybos metu naikina puikiai įrašytus tikrovės atvaizdus, antra vertus skirtinguose videofilmuose jis ieško naujų ekspresijos būdų, kuriuos galima sieti su Vakarų paveikslinio vaizdavimo tradicija. Tad galima teigti, kad R. Venckaus videokūrybos pagrindas yra abstrakčiosios tapybos, grafikos bei piešinio istorijos žinojimas; menininkas savitai revizuoja vizualinio meno bei eksperimentinio kino istoriją.

Ilgainiui R. Venckaus  videokūrybos strategija tapo artima jo fotografijos kūrybai. Jis tiria mediją kaip priemonę ir tokiu būdu provokuoja žiūrovą mastyti apie įprasto ir neįprasto atvaizdo ribas, literatūrinius naratyvus ir abstraktų vaizdavimą, objektyvios tikrovės ir intuityvaus išgyvenimo sankirtas, grynosios dokumentikos ir poezijos ryšį. Pastarasis aspektas dar ir šiandien yra labai svarbus  menininko kūryboje.
Paskutiniuose keliuose videofilmuose R. Venckus analizuoja socialiai angažuotas problemas, tokias kaip asmens identitetas, seksualumas, vyriškas kūnas ir, aišku, visa tai persipina su tam tikra poetika bei lyrika.  R. Venckus revizuoja ir savo gyvenimą, filmuose prabyla apie save kaip menininką, aiškina ryšius su kūryba, urbanistine socialiai ir politiškai angažuota aplinka. Galiausiai menininko videodarbai montuojami atkreipiant žiūrovo dėmesį ir į garso ritmą, todėl jo paskutiniuose kūriniuose į vieną sistemą darniai susijungia poezija, muzikinis ritmas, dainavimas bei šiuolaikinis profesionalus šokis.

Būtina paminėti, kad R. Venckus niekada nebaigė profesionalaus videomenininko studijų, tačiau jo kūryba yra sėkmingos saviedukacijos pavyzdys. Pagrindą klojo jo domėjimasis šiuolaikine literatūra, dokumentiniu ir eksperimentiniu kinu. 15 metų kūrėjas dėstė videomeno teorijos ir praktikos disciplinas Lietuvos universitetuose. Jo ugdytų studentų tarpe yra asmenų, kurie tapo vizualaus ir vaizduojamojo meno kūrėjais, filmų režisieriais ir prodiuseriais bei muzikinių vaizdo projekcijų kūrėjais. Kai kurie studentai sėkmingai medijų meno studijas tęsė Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijoje ir Vakarų Europoje.

Doc. dr. Rimanto Plungės videomeno kūryba išsiskiria esminių egzistencinių laiko, erdvės ir tapatumo (lot. identitetas - buvimas) kategorijų analize bei interpretacija. Autorius savo išskirtinę meninę strategiją pradėjo vystyti dar ankstyvosios kūrybos metu. R. Plungės videodarbų daugiabriaunę problematiką ilgą laiką pastebime tapybos bei koliažo darbuose, mat jis dažniau tarptautinėje meno arenoje išsiskyrė kaip tapytojas. Vėliau jo kūrybinių priemonių arsenalą papildė fotografja ir videografija; meninės raiškos pokyčiams poveikį darė ir kūrybinę brandą lėmė R. Plungės atliekami mokslo tyrimai bei asmeninės gyvenimiškos patirtys.

Laiko, erdvės, tapatumo konstantų autorius neeliminuoja kūryboje ir šiandien. Jos yra liudijamos kiekviename fotografijos ir videomeno darbe. R. Plungės kūriniai nėra tiesmuki, jie veikiau ne demonstruoja, o subtiliai veda žiūrovą esminių erdvėlaikio bei tapatumo apsvarstymo, persvarstymo ir naujo patyrimo link. Kūriniai ne liudija ir ne didaktiškai aiškina, bet greičiau kviečia naujai patirti kiekvieną asmenį supantį pasaulį, pasaulio daugiasluoksnę įvairovę.

Moksliniai interesai lėmė, kad R. Plungė savo kūrybos metu nuolatos remiasi ekosistemine pasaulio samprata, teigiančia, kad kintant vienai sistemos daliai, kinta visa sistema. Toks gilus nuolatinio kintančio pasaulio reflektavimas ir įsisąmoninimas darniai plėtojamas video bei fotografijos darbuose.

Nenuostabu, kad autorius negali išsiskirti su koliažo technika, kurią sau aktualizavo ankstyvojoje kūryboje teigdamas: „koliažas, labiau nei bet kokia kita kūryboje taikoma technika, geriausiai atspindi mus supančio pasaulio fragmentus, liudija laiko tėkmę ir sudėtingą mirgančią visumą, […] koliažas atspindi mus pačius, dažniai save suvokiančius per kasdienius patyrimus.

Akivaizdu, kad autorius nuolat ieško naujų raiškos ar techninių priemonių, todėl jo judėjimas nuo statiškų tradicinių technikų judančio videografinio vaizdo link yra nuoseklus, strategiškai metodiškas ir geras pavyzdys kitiems šiuolaikinio meno kūrėjams. Viena vertus, autorius mums nuolat pateikia naujų vizualinių sprendimų, kuriuos vienas žiūrovas, profesionalus vertintojas parodos atidarymo metu įvardijo „kaip džiaugsmą akims”, kita vertus, autoriaus kūryba nuolatos atskleidžia mums nematomas pasaulio dalis. R. Plungės fotografijos ir videodarbai sufleruoja, kad už vaizdo dar kažkas slypi, o tai, kas yra matoma, iš tikro nėra pilnavertis pasaulio atspindys. Pasaulį reikia tyrinėti ir atrasti, o tam labiausiai padeda reprodukuojančios ir akylai tikrovės judėjimą fiksuojančios medijos.

Reziumuojant verta paminėti, kad R. Plungė nėra baigęs videomeno studijų, tačiau jo intymus bei mokslu grįstas santykis su pasauliu, nuolatinis siekis aiškinti jį taikant meninės raiškos priemones lėmė, kad šiuo metu kūrėjas sėkmingai dėsto medijų meno disciplinas bei videomeną. R. Plungė taip pat ugdė Lietuvoje ir už jos ribų žinomus medijų meno kūrėjus, kurie ne tik tęsė studijas kitose aukštose mokyklose, bet savo kūrybą rodo meno parodose, dirba televizijose bei medijų produkcijos gamybos bei platinimo įmonėse.

PAPILDOMA INFORMACIJA

Menininkų kontaktai:

• dr. Remigijus Venckus remigijus@venckus.eu, www.venckus.eu
• dr. Rimantas Plungė rplunge@gmail.com, https://www.facebook.com/rimantas.plunge.50

Organizatorius: ROKIŠKIO KRAŠTO MUZIEJUS, Tyzenhauzų g. 5, LT-42115, Rokiškis

Organizatoriaus kontaktai: +370 458 52835; muziejus@rokiskyje.lt; https://www.muziejusrokiskyje.lt

Ekspozicijų darbo laikas: antradieniais – sekmadieniais 10.00 – 18.00 val.

Parodos partneriai:

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius. Tel.: (8 5) 274 5030. El. paštas: vgtu@vgtu.lt

Vytauto Didžiojo universitetas, K. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunas. Tel. (8 37) 222 739. El. p. info@vdu.lt

Kuratorius: prof. dr. Remigijus Venckus.