Globėjų susitikimas prie kvepiančių meduolių (foto +video) (2)

Globėjas – nepaprasta pareiga. Priimti į šeimą ir širdį kitos šeimos mažylį ar paauglį, suteikti jam galimybes augti saugioje aplinkoje – užduotis ne iš lengvųjų. Darbų, iššūkių, rūpesčių sūkuryje ir globėjams reikia galimybės bent valandėlei kitai atsikvėpti, nutolti nuo kasdienybės, pasidžiaugti, pabendrauti. Tokią galimybę pasiūlė Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistai, pakvietę Advento popietę praleisti kuriant vieną artėjančių švenčių simbolių – kalėdinius meduolius.

Vadovaujami šefės
Susitikimas vyko jaukioje Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos virėjų klasėje. Belaukiant visų jos dalyvių akivaizdu, kad šeimos gyvena savo globotinių ritmu. Antai šauni panemunėliečių šeimyna į Rokiškį atvyko gerokai anksčiau, nei numatyta: nes tokios transporto galimybės. Kita šeima atsivežė dviem vaikučiais mažiau, nei planuota: sunku mažuosius popietei pažadinti iš saldaus miego darželyje. Paaugliai, kaip ir dera jaunimui, iš karto nubrėžė griežtas ribas: jūs jau kaip norit, bet meduolių jie nekeps. Ir... tapo pačiais entuziastingiausiais jų kepėjais ir puošėjais.
Susitikimas svarbus visiems: kartu ir biologiniai, ir globojami Rokiškio rajono šeimų vaikai. Jaudinanti akimirka: nuo darbų sugrubusia ranka meduolių pabarstukus tiesia senelis: nors jis pats ne kulinaras, tačiau solidarumo vardan verta išbandyti naują, neįprastą veiklą.
Po trumpos VTAS patarėja Rokiškio rajone Gitanos Černiauskienės sveikinimo kalbos komandos kibo į darbą jaukioje, erdvioje mokyklos virtuvėje.
Virtuvės šefės Santos Jurgelytės paruošti namų darbai: ne tik meduolių receptas, bet ir pavyzdžiai, kaip juos dailiai papuošti.
Pasiskirstę į keturias komandas, šventės dalyviai skubėjo sverti cukrų, miltus, medų, lydyti margariną. Mažieji gi nagrinėjo spalvingas maistinių glajų, pabarstukų tūteles, laukdami, kada gi bus galima pagaliau piešti raštus ant garuojančių skanėstų.

Įsitraukė ir vaikai, ir seneliai
O jaunimas, kurie iš pradžių aiškiai sakė meduolių nekepsiantys, buvo patys didžiausi entuziastai. Nuo vienų svarstyklių prie kitų su miltų, margarino, cukraus dubenėliais. Kad tik pavyktų skanėstai. O kur dar juvelyrinis darbas nutaikyti glajui kiaušinio baltymo ir cukraus pudros proporcijas.
Mažieji gi smaginosi rinkdamiesi gražiausias iš gausybės meduolių formelių, rūpestingai jas spausdami formavo meduolius. Virtuvė buvo pilna šurmulio ir džiaugsmo. O kelią į šventę aiškiai rodė toli sklindantis meduolių kvapas.
Šefė S. Jurgelytė patarė: prieš šaunant į orkaitę padaryti skylutes meduoliuose: taip juos bus galima pakabinti ant eglutės.

Nori bendrauti šeimomis
Darbų sūkuryje globėjai atviri: norisi dažniau susitikti, pabendrauti, pasidalinti patirtimi. „Kai lankėme globėjų kursus, viena smagiausių jų dalių kaip tik ir buvo tarpusavio bendravimas. Dabar gi kažkaip vis rečiau besusitinkame“, – prisipažino viena šventės dalyvių.
Su kita, gausią globotinių šeimą turinčia, kalbėjomės apie tai, ką reiškia būti globėja. Ji neslepia: nelengva pelnyti vaiko pasitikėjimą. Ypač jei jis iš tikrosios savo šeimos buvo paimtas net keturis kartus. Kaskart su nuoširdžiu, bet sunkiai įgyvendinamu pažadu pasitaisyti. Ką reiškia pamatyti televizijos laidą, kurioje globotinio mama aiškina, kaip ji pasitaisys, kaip atsiims savo mažylį. Kaip jis laukia ir tiki mama, bet pasitaisymo laikotarpis kaip neateina, taip neateina. Kaip skaudu būna, kai globotinio mama telefonu žeria priekaištus. Ir kai ji, į susigrąžiniusi vaiką, paskambina ir nuoširdžiai padėkoja už viską, ką globėjų šeima suteikė jos vaikui.
Gražiausia, pasak globėjų, matyti, kaip skleidžiasi vaikų talentai, charakterio ypatybės, kaip auga pasitikėjimas savimi ir aplinka.