Kanklių metai švenčiami dalijantis, patiriant suburiant bendraminčius (foto) (0)

Minint 120-ąsias pirmojo lietuviško kanklių ansamblio Skriaudžiuose (Prienų raj.) įkūrimo metines 2026-ieji metai Lietuvoje yra paskelbti atmintinais Kanklių metais. Kankliavimas itin svarbus kaip išlikęs ir ilgametę savito muzikavimo tradiciją tęsiantis gyvasis kultūros paveldo reiškinys. Nuo XX a. pradžios kanklės yra laikomos lietuvių kultūros bei Lietuvos nepriklausomybės simboliu ir iki šiol tebenaudojamos taip tautinio identiteto ženklas, todėl dažnai matomos ne tik scenoje, o randa vietą ir kasdienio gyvenimo tėkmėje. Tai puikiai iliustravo Pandėlio universalaus daugiafunkcio centro renginių ciklas ir kiti renginiai Rokiškio rajone.

„Kanklių styga: tradicija, jungianti kartas“

Pandėlio kultūros namuose rugsėjo 27-ąją renginių ciklą kanklių metams tesę viešnios – Kauno folkloro ansamblis „Saulėlio“ (vadovė Laura Lukenskienė). Pandėlio UDC folkloro ansamblis „Sadulala“ (vadovė Jūratė Bagužienė) ne tik pritarė, bet ir deramai atstovavo savo krašto folkloro tradiciją. Sudalyvavo ir čia krikštamote širdingai vadinama Rokiškio KC folkloro ansamblio „Gastauta“ vadovė Nida Lungienė. Ji kartu kankliavo, dainavo, šoko ir pasiūlė etnomuzikologei L. Lukenskienei pagroti Alberto Martinaičio kanklėmis „Kukutis“, kurias N. Lungienė iš šio meistro gavo dovanų būtent A. Svidinsko atminčiai. Skambėjo „Biržų padispanas“, kurį L. Lukenskienė išmoko iš paties A. Svidinsko.

„Džiaugiamės, kad pavyksta skatinti gilesnį kankliavimo tradicijos pažinimą per ryšį tarp praeities ir dabarties. Labai didžiuojamės ir galėdami prisidėti prie Rokiškio rajono kultūrinės tapatybės stiprinimo puoselėdami ir populiarindami šio krašto tradicinę muziką. Nuostabu, kaip natūraliai A. Svidinsko darbai gyvena toliau ir išlieka mums aktualūs“, – sakė Pandėlio UDC kultūrinės veiklos vadybininkė Jūratė Bagužienė.

N. Lungienei priklausančiomis A. Martinaičio dovanotomis kanklėmis „Kukutis“, skirtomis A. Svidinsko atminčiai, skambėjo „Biržų padispanas“, kurį L. Lukenskienė išmoko iš paties A. Svidinsko.

Pasak jos, visame kame turi būti susikalbėjimas, tarpusavio supratimas. Mat kai žmonės geba išgirsti vieni kitus, atsiranda galimybė bendram darbui ir net didžiausi iššūkiai pajuda iš vietos. Pandėlyje suskambėjusios kanklės dar kartą priminė: muzika nėra vien garsai. Tai ir būdas susitikti, pasidalinti, prisiminti ir išsaugoti tai, kas mums brangu.

Pandėlio UDC kultūrinių renginių organizatorė Monika Nagelė kvietė pasukti galvas edukacinėjė viktorinoje ir tokiu būdu priminė ne maža reikšmingų faktų apie kankles. Dalyviai buvo apdovanoti Pandėlio UDC kūrybinių idėjų studijos sukurtais suvenyrais – raktų pakabukais su aukštaitiška pintine juosta.

Tarmiškai nuskambėjo visų Lietuvos regionų dainos, šokti šokiai, žaisti žaidimai.

Iniciatyva #manokankles

Buvo prisiminta ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Pandėlio miesto renginiai“ dar balandžio pradžioje startavusi iniciatyva #manokankles. Nidos Lungienės iniciatyva į ją pateko ir Algio Svidinsko prisiminimuose užrašytos mintys. Viešnios mielai pasidalijo savo istorijomis, kaip kankliavimo tradicija atsirado jų gyvenime, kaip skatina skirtingų kartų dialogą per bendras kūrybines ir pažintines veiklas.

„Pastebėjome, kad vienus į folklorą atveda nostalgiški prisiminimai apie senolių puoselėtas tradicijas, kiti ieško vietos, kur realizuoti save, kaip įpratę tėvų namuose ar išeituose muzikos moksluose. Įdomu tai, kad ne mažesnė dalis, ypač brandesniame amžiuje (ne retai ir be ypatingų muzikinių sugebėjimų), renkasi šią sritį kaip visapusišką kultūros reiškinį nuo įtraukiančios bendruomenės iki tautinių drabužių.“, – pasakojo iniciatyvos kuratorė, Pandėlio UDC kultūrinių renginių organizatorė Monika Nagelė.

Tikimąsi, kad tokie nuoširdūs pasakojimai ir individualios patirtys apie ryšį su kanklėmis bei jomis atliekama muzika padės geriau suprasti šios tradicijos vietą šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Iniciatyvos #manokankles surinktą turinį galite apžiūrėti ne tik socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Pandėlio miesto renginiai“, bet ir Pandėlio kultūros namuose. 

Monika Nagelė