Keturi Lašų kaimo jubiliejai nukėlė šimtus metų atgal (foto) (0)

Lašų kaimas sulaukė keturių jubiliejų: kaimo bendruomenei – 10 metų, Lašų žemės ūkio bendruomenei – 30 metų, Lašų kaimo bibliotekai – 60 metų, o pačiam Lašų kaimui – 455 metai. Kaimas, tuo metu turėjęs Lašelių pavadinimą, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1567 metais. Šios reikšmingos datos teko ieškoti su istorikų pagalba, archyvuose. Keturių sukakčių paminėjimas sujungtas į vieną šventę. Jos pradžia – paminklinio akmens atidengimas.

Akmuo – dar ne pabaiga

Kol kas paminklinis akmuo stovi arimuose. 18 tonų sveriantis akmuo buvo atgabentas iš Suvainiškio apylinkių. Jį atminimo akmeniu bei meno kūriniu pavertė akmendirbys Robertas Garuolis. Akmenyje iškalta kaimo įkūrimo data – 1567 metai, kaimo pavadinimas bei pavardė žmogaus, daug davusio šiam kraštui – Zenonas Akramavičius. Kaip sakė kultūriniu renginių organizatorė Vita Mačiulienė, akmuo užrašais dar bus pildomas – kitais metais turėtų atsirasti žodžiai, kuriuos akmenyje būtų norėjęs iškalti verslininkas, ilgametis UAB „Lašų duona“ bei Lašų ŽŪB vadovas Zenonas Akramavičius. Turėtų atsirasti ir stabilesnis takelis, vedantis prie akmens.

Valakų reforma ir Lašeliai

Prie kaimui skirto akmens kalbėjo etnologas, mokslo istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius bei daugelio titulų savininkas Libertas Klimka Lašų kaimo susibūrimą pavadino valstybinės reikšmės švente. Lašai anksčiau vadinti Lašeliais ir buvo Obelių dvaro palivarkas. Žygimantas Senasis buvo išleidęs įsaką, kad visos žemės turi gauti po valaką žemės, įsikelti į kaimus, įvesta sėjomaina. Labai padidėjo pajamos, nes žemė visus maitino. Kita šios valakų reformos pusė – valstiečiai tapo baudžiauninkais. Jis papasakojo apie to meto, maždaug 1567-ųjų, Lietuvą, Lašų kaimo apylinkių situaciją.

Inscenizacija apie sandorį

Akmens atidengimą pagyvino teatralizuota eisena, atspindinti istorinį momentą, kai Gardino žemių teisėjas Grigorijus Masalskis paskolino 3200 kapų lietuviškų grašių, skirtų karui su Maskva, Lenkijos karaliui, Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui. Kaip užstatą kunigaikštis užrašė jam priklausantį Obelių valsčių su dvaru bei priklausančiais kaimais bei jų gyventojais. Jeigu skola nebūtų išmokėta, šios vietovės būtų atitekę Gardino žemių teisėjui. Istorijoje tokie faktai, kad taip būtų įvykę, neužfiksuoti, vadinasi, dėl skolos buvo išspręsta gražiuoju. Inscenizacijoje pas Žygimantą Augustą atvyksta Grigorijus Masalskis ir jie pasirašo sandorį.

Pagarba sumanytojui

Akmens Lašų kaimui sumanytojas – šviesaus atminimo Lašų ŽŪB vadovas Zenonas Akramavičius, kuris šių iškilmių nebesulaukė. Jo atminimas pagerbtas tylos minute. Z. Akramavičiaus darbus tęsia ir toliau idėjas įgyvendina jo dukros – UAB „Lašų duona“ generalinė direktorė Iveta Aukštuolienė bei Lašų žemės ūkio bendrovės generalinė direktorė Eglė Akramavičiūtė. I. Aukštuolienė prisiminė laikus, kai jos tėtis sugalvojo, kad reikia akmens, kuris įmažintų kaimo bei jo paties atminimą. Buvo ieškomas tinkamas akmuo. Ji linkėjo kaimui puoselėti tradicijas, pažadėjo, kad darbų šio kaimo gyventojams tikrai bus. UAB „Lašų duona“ vadovė padėkojo Robertui Garuoliui, įgyvendinusiam sumanymą padaryti iš akmens meno kūrinį. Pakviestas pakalbėti akmens meistras Robertas Garuolis kalbėjo trumpai. Pastebėta: „Kai žmogus yra nekalbus, už jį kalba darbai“.

Tereikėjo fantazijos

Po to visa svita su Žygimantu Augustu, Gardino žemių teisėju bei palyda patraukė į puotą Lašų kaimo centre. Susirikiavę į eiseną paskui garbius valdovus į Lašų centrą patraukė ir šio renginio žiūrovai. Čia visų laukė papuošta scena, amatininkai, pramogos vaikams ir kiti netikėtumai. Kad minimi net keturi jubiliejai, visiems priminė gėlių kilimai bei kompozicijos ant pievos netoli scenos. Norinčius karieta vėžino Leonardas Rinkevičius su žmona iš Utenos žirgyno. Vaikai galėjo nusipiešti norimus veidelius, šokinėti ant batuto, ragauti cukraus vatos ar mėgautis didžiuliais muilo burbulais. Iš jų „Grime Rena“ už veidukų piešimą bei cukraus vatą vaikučių tėveliai turėjo susimokėti, o visa kita – nemokamai.

Veltos vilnos gaminius (ir ne tik) pristatė amatininkės Miglanda Aleksiejienė ir Jūratė Deksnienė. Išalkę ir nesulaukę košės ar kepto ožio galėjo čiupti asociacijos „Sartai mano kraštas“ pagamintus dešrainius. Dažnas pramogų sumanytojas buvo pasipuošęs baltiškais rūbais.

Iš grafysčių bei dvarų

Iškilmingai pristatyti renginio svečiai: Rokiškio grafystės jo didenybės mero pavaduotojas Tadas Barauskas, Kriaunų dvaro dvarininkė seniūnė Akvilė Šaltenė, kaimyninių dvarų bendruomenės su pirmininkais priešakyje: Laibgalių bendruomenė ir jos pirmininkė Vanda Cicika, Kriaunų bendruomenės pirmininkas Eugenijus Driskius, Pakriaunių bendruomenės pirmininkė Ala Nikitina su Pakriaunių dvaro virėjų komanda, kuri visus vaišino troškiniu. Ožį kepė Zenius Kazanavičius, Eugenijus Deksnys ir Vytautas Druskis, kurie po to nepagailėjo savo gaminiu visus pavaišinti. Apsilankė kaimyninio Jūžintų dvaro draugijos „Kuparas“ pirmininkė Jūratė Puslienė su komanda. Jie pristatė ir prekiavo savo krašto kulinariniu paveldu: keptiniu alumi, namine duona, ekologišku medumi. Šventės neapmiršo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, Lietuvos Respublikos seimo narys Jonas Jarutis ir didžiai gerbiamo Seimo nario Vidmanto Kanopos patarėja visuomeniniais klausimais Dainora Mineikienė.

Netilpo į glėbius

Svečiai dalino dovanas bei gėles. Kai kuriems viskas net netilpo į glėbį. Bene daugiausiai gėlių ir dovanų gavo UAB „Lašų duona“ generalinė direktorė I. Aukštuolienė. Netuščiomis nuo scenos nulipo Lašų kaimo bendruomenės pirmininkė Aldona Vingelienė, Lašų bibliotekininkė Gitana Juškevičiūtė, apdovanoti netgi aktyviausi bibliotekos skaitytojai. Lašų seniūnaitijos seniūnaitė Vanda Kilienė lipo į sceną kartu su vieninteliu tikru lašiečiu Alvydu Nikštumi, kuriam suteiktas Lašų kaimo garbės piliečio vardas. Už ištikimybę savo tėvų, protėvių ir proprotėvių žemei.

Pramogose - istorija

Kad svečiai nenuobodžiautų, kol dalinamos gėlės ir dovanos, juos istoriniais šokiais linksmino Rokiškio grafystės kultūros centro istorinių šokių kolektyvas „Saltare la Lavanda“ (vadovė Kristiana Kemundrytė), Kriaunų dvaro kapelos folkloro grupė (vadovė Jūratė Budrienė), Žiobiškio palivarko vaikų ritminė grupė (vadovė Aušra Kežutienė) ir iš pačios pajūrio karalystės atvykusi grupė „ECHO“, šokdinusi iki vidurnakčio.

Lašų kaimo himnas

Kaimas turi ir himną. Žodžius jam sukūrė literatė Gražina Pitrėnienė,muziką sukūrė Alvydas Fijalkauskas. Įspėjame – himnas tarmiškai atliekamas, ne kiekvienam įkandamas. Pacituosime tik posmelį:

Čia mokam na sena auginte mes duonų.

Na duonas ta kvapa net širdys apsąla.

Pra žydžiuntį sodų, pra lauką aguonų

Sugrįžte gimtinen vadina tas kelias.

Visi prisidėjo

Pasak Lašų kaimo bendruomenės pirmininkės, šventė ypatinga tuo, kad prie jos prisidėjo beveik kiekvienas lašų kaimo gyventojas – didesnę ar mažesnę sumą paaukojo beveik visi kiemai, nė vienas negailėjo, gal tik kiti negalėjo. Lašelių – Lašų jubiliejų šventę užbaigsime pasakos žodžiais: „Ir aš ten buvau, alų, midų gėriau, per smakrą varvėjo, burnoj neturėjau...“