Menininkės darbuose – ieškojimų ir savęs pažinimo kelias (2)

Birželio 17 d. Rokiškio dvare vyko menininkės Astos Keraitienės parodos „Gėlės pabudimas“ atidarymas. Tai pirmoji menininkės personalinė paroda Rokiškio krašto muziejuje. Mandalos – atskira šios autorės kūrybos sritis. A. Keraitienės mandalose sutelpa gamtos bei visatos galybė, o žmogiškos mintys įgauna materialų pavidalą.

Apskritimo forma yra išbaigtumo, begalybės, vientisumo, pilnatvės, vienybės ir dieviškumo simbolis. Taškas centre simbolizuoja pačias ištakas, vienybę, Dievą. Tad mandala išreiškia visumą, nuo Dievo iki visos kūrinijos. Mandala gali būti dvasinė praktika, dėmesio koncentravimo objektas meditacijos metu. Mandala nereikalauja priklausyti vienai ar kitai religijai, ji, kaip vienybės simbolis, apima ir talpina savyje viską: visus tikėjimus, visus kelius, visas pradinio kūrybinio impulso išraiškos formas, nes viskas yra viena. Mandalų piešimas šiandieniniame mūsų pasaulyje gali būti atsietas nuo dvasinės praktikos ir pasitelkiamas kaip psichologinė savianalizės priemonė, meno terapijos rūšis arba tiesiog kaip meno forma.
Pati menininkė sako, jog visa jos kūryba yra susijusi su vidiniais ieškojimais, savęs pažinimu. Taip pat ir mandalos A. Keraitienės gyvenime atsirado neatsitiktinai. Tai vienas iš gyvenimo, vienas iš kūrybos ir dvasinių išgyvenimų etapų. Menininkės darbuose vyrauja ramybė, susikaupimas bei harmonijos siekis. Tai nesunku pastebėti spalvų, simbolių, kompozicijų santarvėje.
„Keraitienės mandalos – išsakančios rimtas, gyvenimiškas tiesas, tačiau įvilktas į žaismingą ir ryškų apsiaustą. Tokiu būdu autorė jas tarsi apsaugo nuo paviršutiniško žvilgsnio - tik giliai mąstantis, daugybę kultūrų pažįstantis, besidomintis ir atviras žmogus gali prasiskverbti pro tą rūbą, ne tik grožėtis paviršiaus estetika, bet ir pajausti jos skleidžiamą prasmę“, - rašo Miglė Morkūnaitė.
Dvasiškųjų mandalų parodos atidarymas neapsiėjo ir be gongų garsų bei muzikinės meditacijos. Menininkę sveikino būrys gerbėjų, draugų, artimųjų.