Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę biblioteka pasitiko kitaip: „Bibliotekos naktis, kai knygos šnabždėjo paslaptis...“ (foto) (0)

Balandžio 24-osios vakarą, kai miestas po truputį grimzdo į tylą, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje prabudo paslaptingi šešėliai. 21 valandą prasivėrė bibliotekos durys – į kitokį laiką, kur kiekviena knyga alsuoja ne tik istorija, bet ir paslaptimi.

Laiko sargai pasitiko kiekvieną svečią ir įteikė Nakties laiko bilietą – lyg magišką leidimą keliauti laiku tarp knygų, paslapčių, šešėlių, paslėptų kodų, neįmintų mįslių. Visi dalyviai įžengė į nakties sūkurį, vedami Šviesos nešėjos – vienintelio kelrodžio šiame paslapčių labirinte.

Bibliotekoje tvyrojo tamsa ir tyla, kur ne kur švietė šviesos žiburiai, tarsi ore sklandytų knygų neužrašytos eilutės. Laiko valdovė, pasipuošusi paslaptinga ramybe, pasitiko dalyvius ir įteikė baltus lapus, kuriuose slėpėsi žodžiai. Tai buvo kvietimas atverti šios nakties paslaptį. Šviesos ir visų esančių pagalba ji buvo atverta. Kiekvienas tapo nakties pasakotoju.

Tiksintis laikas, laiko ratas, knygos apie laiką  vedė į gilesnius apmąstymus. Staiga – nauja užuomina, paslėptas kodas knygų lentynoje... Vos tik buvo įmintas pasirodė ji – Knygnešė – įžengianti tyliai, su lagaminu, nešina paslaptinga žinute. Jos kelias vingiavo per knygų puslapius, kviesdamas dalyvius sekti toliau.

Patefono adatėlė palietė vinilo plokštelę, ir orą pripildė švelni, melancholiška muzika. Šviesos nešėja ir muzikos garsai nukėlė visus į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Sofijos meilės istoriją. Buvo skaitomas jų meilės laiškas – tikras, jausmingas, gyvas.

Netrukus žodžiai, kurie nebuvo ištarti, buvo išrašyti plunksna ir rašalu – kaip kadaise. O kai paskutiniai žodžiai liejosi laiškuose, Laiko tiltininkė pakvietė visus persikelti į dabartį. Į pasaulį, kuriame laiškus pakeitė žinutės, o paslaptis, kuria nebe popierius ir  plunksna, o virtualus pasaulis.

Ši naktis buvo ne tik paslaptinga – ji buvo gyva. Ji kvietė mąstyti, jausti, tyrinėti, ir iš naujo atrasti laiką.

Akys švietė, širdys virpėjo –  kiekviena šios nakties akimirka išliks, nes ji buvo sustabdyta Akimirkų saugotojos. 

Tai buvo naktis, kuri liks su tais, kurie išdrįso leistis į šią tylos, šviesų, paslapčių ir šešėlių kelionę.

Ačiū visiems dalyvavusiems.

Bibliotekos „Paslapčių ir šešėlių nakties komanda“