Žolinės atlaidai rajono parapijose: bendrystei sutelkęs vainikas, graži sukaktis bei miestelio jubiliejus (0)

Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į Dangų atlaidai ypatingai švenčiami net trijose mūsų rajono parapijose. Onuškyje ir Panemunyje – tai taip vadinami didieji atlaidai, į bažnyčias sukviečiantys ne tik miestelių tikinčiuosius, bet ir po visą pasaulį išsibarsčiusius kraštiečius. Panemuniui ši Žolinė ypatinga: miestelis mini 420 metų sukaktį, be to, prieš 15 metų buvo pašventintas gražuolis įspūdingas Angelas, kuris savo 6 m ištiestais sparnais apglėbė daugiau nei šimtą Panemunio durpyne palaidotų laisvės kovotojų. O Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos idėja apjuosti bažnyčią vainiku suvienijo ir mažiausius, ir suaugusiuosius, ir senjorus rokiškėnus. Norinčiųjų pridėti ranką ir širdį prie Žolinių vainiko buvo tiek, kad vos per kelias valandas nusidriekė spalvinga daugiau nei šimto metrų ilgio gėlių girlianda.

Sveikino kunigą

Onuškyje Žolinė – visuomet didžiulė šventė. Tačiau onuškiečiai šiemet turėjo ypatingą progą – lygiai prieš metus į Juodupės, Lukštų ir Onuškio parapijas klebonu buvo paskirtas kunigas Aivaras Kecorius. Per ganytojiško darbo metus jis tapo savas ir artimas, mėgiamas šių miestelių tikinčiųjų. Tad Žolinės proga miestelio bendruomenės žmonėms buvo proga padėkoti savo dvasininkui: nuoširdų „Ilgiausų metų“ su svečiu Obelių, Kriaunų ir Aleksandravėlės klebonu Laimonu Nedvecku giedojo pilnutėlė Onuškio bažnyčia.

Po šv. Mišių – smagus pasibuvimas bažnyčios šventoriuje, ragaujant košę ir klausantis Juodupės saviveiklininkų dainų.

Vainiką pynė ir dideli, ir maži

Prieš Žolines Rokiškio šv. apaštalo evangelisto parapija pakvietė tikinčiuosius pinti šimtmečio vainiką ir juo apjuosti bažnyčią. Tad rugpjūčio 14-ąją nuo pat ankstaus ryto šventoriuje šurmuliavo žmonės: kvietimą pinti vainiką išgirdo nemažai rajono visuomeninių organizacijų, įstaigų. Ryškiaspalvėmis liemenėmis pasipuošę, auklėtojų lydimi atėjo miesto darželinukai. Bajorų „Vidurdienio damos“ didžiavosi nupynę net 30 metrų, be to, jų pintas vainikas papuošė Švenčiausiosios Mergelės Marijos statulą šventoriuje. Vainiką pynė ir Rokiškio muziejininkai, ir jaunieji šauliai, daugybė miesto tikinčiųjų. Tad nenuostabu, kad jau per pietus vainiko ilgis siekė daugiau nei 100 metrų. Kai tokiais tempais pinamas vainikas, matyt, ir iki Lietuvos rekordo netoli. Parapijos Caritas atstovė Dangira Šatienė sakė, kad Lietuvos rekordininkas – daugiau nei 360 m vainikas buvo nupintas Kryžių kalnui apjuosti. Tačiau ir rokiškėnų vaininkas, kuriame susipynė visos šio krašto laukų ir darželių spalvos, nuo geltonų saulėgrąžų, šiemet taip anksti pražydusių mėlynųjų astrų, iki baltažiedžių grikių ir auksinių javų, ne kuo nusileido rekordininkui.

Knygų sutiktuvės, parodos

Ši Žolinė ypatinga Panemunio miesteliui. Jis švenčia 420 metų jubiliejų. Šventiniai renginiai prasidėjo miestelio bibliotekoje. Ten šiltai buvo sutiktos kraštiečių Virginos Šukytės-Genienės bei jos vyro poeto Arvydo Genio knygos. V. Šukytė-Genienė pristatė savąją vaikams skirtą lietuvių mitologijos motyvais parašytą knygą „Stebuklų pripoškėjęs pasaulis“. O jos vyras A. Genys – sonetų knygą „Atsodos viltys: 100 sonetų rinktinė“. Joje sugulė pagal metų laikus suskirstyti 100 autoriaus eilėraščių, parašytų klasikiniu soneto stiliumi: kiekvienas eilėraštis –14 eilučių. Autorius ne tik dalinosi savo kūryba, bet ir papasakojo soneto pasaulinėje bei Lietuvos literatūroje raidą.

Bibliotekoje bei jos foje – lankytojų akį džiugina net keturios parodos: savo darbus eksponuoja dvi tapytojos, auksarankės mezgėja bei karoliukų vėrėja.

Susitikimo dalyvių rankose – mažytės puokštelės. Tik jos šįsyk skirtos ne kūrėjams. Mat iš karto po susitikimo panemuniečiai skubėjo į bažnyčią. O ten šią ypatingą dieną šiukštu be puokštės rodytis: sakoma, kad tam, kuris per Žolinę jos neturi, savo uodegą į rankas įbruka pats raguotasis...

Apie pagarbą ir dėkingumą

Žolinė – simbolinis laikas, kai jau matyti visi žmogaus darbo ir pastangų, kurias laimina Dievas, vaisiai. Laukuose jau baigiama javapjūtė, soduose noksta vaisiai, darželiuose – pats gėlių žydėjimas. Tad tradiciškai šią dieną į bažnyčią tikintieji nešasi ne tik gėlių puokšteles, bet ir pintinėles su vaisiais, uogomis, daržovėmis.

Panemunio, Pandėlio ir Skapiškio klebonas Albertas Kasperavičius nuoširdžiai ir šiltai sutikęs tikinčiuosius, džiaugėsi, kad ir pats Dangus siunčia jiems savo malonės ženklą: nurimo rytą pylusi liūtis ir pro aukštus bažnyčios langus suspindo saulė. Savo pamoksle jis kalbėjo apie Žolinės prasmę. Apie tai, kad šią dieną ateinama dėkoti Dievui už savo darbų ir pastangų vaisius. Jis pabrėžė, kad šiandieninėje vartotojiškojoje kultūroje labai dažnai kyla pagunda tapti vartotoju: elgtis tik taip, kaip pačiam naudinga ir patogu, o netinkančiais, nebereikalingais dalykais tiesiog atsikratyti. Dvasininkas priminė, kad tokioje kultūrinėje terpėje itin svarbios vertybės yra širdies jautrumas, pagarba ir dėkingumas.

Prisiminė miestelio simboliu tapusio paminklo istoriją

Panemunėliečiai šiemet minėjo 420-ąsias miestelio įkūrimo metines. Kaip sako Pandėlio seniūnas Romualdas Varanius, tokia data įrašyta tik istoriniuose šaltiniuose, o miestelis yra gerokai vyresnis. Ko tik nebuvo jo ilgoje istorijoje: ir karų, ir marų, ir ekonominio pakilimo laikotarpių. Ir skaudžios pokario laisvės kovos. Vien tik Panemunio durpyne kitados buvo palaidoti per 150 laisvės kovotojų, per šimto jų palaikai po įspūdingojo Angelo sparnais ilsisi iki šiol.

Šio paminklo istorija: gyvas naujausiosios Lietuvos istorijos atspindys: ir Atgimimo viltys, ir atgimstanti drąsa kalbėti apie netekčių ir praradimų, drąsos ir didvyriškumo metą. Ir žmonių, įmonių dosnumas atminčiai išsaugoti, ir šalies ekonominės reformos, infliacija, nuvertinusi surinktas lėšas, ir 13 metų pastangos, kad paminklas visgi iškiltų. Ir iškilminga jo atidarymo ceremonija, kurios metu, kaip ir dabar, pliaupė permainingas lietus, kuris, simboliška, vienijo: po vienu skėčiu nuo jo slėpėsi politiniai oponentai kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus bei tuometinis Seimo narys Vytautas Landsbergis.

Kaip ir prieš penkioliką metų, garbės sargyboje prie paminklo išsirikiavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios kuopos kariai. Ir jų salvė buvo skirta žuvusių laisvės kovotojų garbei.

Po gražaus minėjimo panemuniečiai ir miestelio svečiai neskubėjo skirstytis: skalsu kalbos apie miestelio praeitį, dabartį ir perspektyvas, klausantis juodupėnų saviveiklininkų dainų.