Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną tradicinis dviračių žygis „Golgotos keliu" (foto) (0)

Gegužės 15 d. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną tradicinis dviračių žygis „Golgotos keliu" šiais metais sujungė Rokiškio ir Biržų krašto pilietinę bendruomenę.

 

Jau nuo 2012 metų šiai dienai paminėti organizuojame dviračių žygį „Golgotos keliu“. Kiekvienais metas sulaukdavome vis daugiau žygeivių, išvažinėjome lankydami istorines atminties vietas susijusias su mūsų laisvės kovų istorija visame rajone: keliavom aplink Rokiškio miestą, Pandėlio, Juodupės, Čedasų, Obelių, Kamajų kryptimis. Apkeliavę savo rajoną, pradėjom kviesti kartu pakeliauti kaimynų žygeivius po jų kraštus, taip prijungėm zarasiškius, kupiškėnus, na o šiemet, po poros pandeminių metų pertraukos – biržiečius.

 

Tradiciškai žygeivių išlydėtuvės su tremtinių choru „Vėtrungė“ (vadovė Jurgita Raugienė) prie Rokiškio Nepriklausomybės paminklo, himnas, sveikinimai ir tremtinių pagerbimas prie akmenėlių.

 

Visi sėdame į autobusus, pakrauname dviračius ir važiuojame į Papilį, kur susitinkame su biržiečiais prie memorialo Papilio krašto partizanams ir tremtiniams, čia jau rikiuojasi šauliai su vėliavomis, himnas, pagarbos žodžiai, eilės partizanams, tremtiniams, pasveikina Biržų savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė, žygiui palaimina evangelikų reformatų bažnyčios kunigė Sigita Veinzierl.

 

Visa dviračių kolona, saugiai prižiūrima kelių policijos pareigūnų, šaulių, vedina Biržų krašto muziejaus „Sėla“ pavaduotojos Editos Lansbergienės keliauja po istorines vietas, menančias mūsų laisvės kovas.

 

Aplankome Kraštų dvarą, kuriame tebėra išlikusi dvaro kalvė, svirnas, kumečių tvartai, kumetynas, dalis medinio dvaro rūmo, buvusio įspūdingo tvarto fragmentai.

 

Dvarų kalvėse 1863 m. sukilimo metu buvo gaminami ginklai – tiesinami dalgiai, muziejininkė Edita parodė žygeiviams ir dalgius, kaip pati sakė ne tuos tikruosius, o padarytus vykusios edukacijos metu.

 

Toliau važiuojam į Skrėbiškio dvarą, kuriame 1863 m. po gegužės 5–7 dienų kautynių ties Medeikių ir Latvelių kaimais su caro kariuomene buvo sužeistas vienas iš vadų Zigmantas Sierakauskas, kurį bendražygiai sukilėliai paslėpė dvare. Gegužės 10 dieną jis po išdavystės čia buvo suimtas. Mūsų žygio pusiaukelėje Anglių kalnas, kur „Sukilėlių kape“ palaidoti 1863 m. Antano Mackevičiaus (1828-1863), Boleslovo Koliškos (1837-1863) ir Zigmanto Sierakausko (1826-1863) būrių sukilėliai, žuvę 1863 gegužės 5-8 d. mūšiuose su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. Tikslus skaičius ir asmenybės nežinomos, pasakojo mūsų žygio gidė Edita.

 

Biržų savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė žygeiviams papasakojo, kad ši vieta biržiečiams yra sakrali, nes čia prisiekdavo partizanai, čia prisiekia ir šauliai, kad Valstybės dieną čia susirenka žmonės giedoti himno, aukojamos Šv. Mišios.

 

Kadangi mūsų žygis, skirtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienai, ta proga Papilio parapijos klebonas Vidmantas Kareckas aukojo Šv. Mišias už visus laisvės kovotojus ir visuomenės vienybę.

 

Dėkojame už tokią neeilinę progą, dalyvauti Šv. Mišiose, prie paminklo su užrašu „Garbė karžygiams“ kur aplinkui miškas... Visad žygiuose dalyvaujantis mūsų muziejaus įkūrėjo šviesios atminties Andriaus Dručkaus anūkas Mantas Kelečius, klebonui dovanojo senelio išleistą knygą „Sutemų keleiviai“, kalbėjo kokia brangi ir kartu trapi ta laisvė, žiūrint ir iš šiandienos įvykių Ukrainoje.

 

Tęsdami kelionę sustojame prie Atminimo ženklo 1954 m. rugsėjo 25 d. šioje Biržų girioje žuvusiam paskutiniam Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės Pilėnų tėvūnijos vadui Steponui Giedrikui-Giriečiui atminti, čia Edita pasakoja apie šio partizanų vado gyvenimo istoriją, akcentavo, kad paminklas pastatytas netoli buvusio S. Giedriko bunkerio (tiksli jo žuvimo vieta neišaiškinta).

 

Toliau keliaudami buvom pagauti gan smarkaus lietaus, kuris mus truputį ir išsklaidė, vieni sustojom pavėsinėje pasislėpti nuo lietaus, kiti nuvažiavo toliau ir truputį pasiklydo Biržų girioje, bet visi sveiki ir gera nuotaika pasiekėm kelionės finišą.

 

Čia pastatytas paminklas Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vietai, kur 1945 m. rugsėjo 17 d. Biržų girios 79-ajame kvartale, įsikūrusią Jono Krivicko-Jono, Krivio ir Augusto Vasiulio vadovaujamų partizanų būrių stovyklą puolė NKVD kariuomenės daliniai (pagal liudytojų pasakojimus, iki 1000 kareivių). Iš karčių ir eglišakių įrengtose palapinėse stovyklavo per 100 partizanų. Kautynėse žuvo, kaip teigia liudytojai, 24 partizanai. Daugumos pavardės neišaiškintos pasakojo Edita.

 

Paskutinis šio žygio iškilmingas akcentas, karių savanorių salvės, skiriamos Lietuvos partizanams, Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos visuomenės vienybei, partizanų uniformomis apsirengę Biržų jaunieji šauliai, Biržų tremtinių choro „Tremties aidai“ (vadovė Laima Aukštuolienė) dainos, padėkos, nominacijos, dovanėlės dalyviams. Ir atgaiva išalkusiems - šaulių išvirta kareiviška košė.

 

Dėkojame visiems žygio dalyviams, kad buvome kartu minėdami Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną.

 

Dėkojame Rokiškio ir Biržų rajono savivaldybėms už mūsų iniciatyvos palaikymą ir paramą, Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorei Irutei Varzienei ir Rokiškio rajono savivaldybės merui Ramūnui Godeliauskui už bendrystę žygio metu, LLŠS Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės Stepono Giedriko-Giriečio Biržų 501 kuopos šauliams ir jų vadui Vidučiui Šeškui už bendrystę ir organizacinius rūpesčius, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ pavaduotojai Editai Lansbergienei, mūsų žygio vedlei, už papasakotą laisvės kovų istoriją aplankytose vietose, LR Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėjai Angonitai Rupšytei už dėmesį jaunimo pilietinėms iniciatyvoms ir dovanėles žygio dalyviams, ir visiems, kurie parėmė, padėjo organizuojant, o labiausiai už tai, kad buvote kartu.