Rokiškėnui Audriui Kublickui Krašto apsaugos savanorių pajėgų žaidynės prilygo Lietuvos čempionatui (2)

Rokiškėnui kariui savanoriui, šratasvydžio entuziastui Audriui Kublickui Krašto apsaugos savanorių pajėgų žaidynės – svarbus įvykis. Juk jis pats brangina tolimais 1992-aisias, kai mūsų šalies miestuose dar tebebuvo okupanto garnizonai, laimėtą šaudymo rungties medalį ir diplomą. „Per tas žaidynes, galima sakyti, ir tapau kariu savanoriu“, – sako jis. „Rokiškio Sirena“ primena: jau šį savaitgalį Kupiškyje, Uošvės liežuvio saloje, vyks jau XXIX Krašto apsaugos savanorių pajėgų žaidynės.

Pašnekovas A. Kublickas – žinomas rajono šaudymo sporto asų dinastijos atstovas. Tad rungtis, kurioje jis varžėsi, žinoma, šaudymas. Kokio lygio buvo antrosios žaidynės? A. Kublickas neslepia: šaudymo  rungtis prilygo Lietuvos čempionatui: ten varžėsi praktiškai tie patys žmonės. Varžybos vyko sostinės Kalnų parke buvusioje „Dinamo“ šaudykloje. Kariai sportininkai varžėsi šaudymo mažo kalibro šautuvais rungtyje. Ir joje A. Kublickas iškovojo antrąją vietą.

Paklaustas, gal turi apdovanojimų nuotrauką, pašnekovas neslėpė: niekas tų varžybų nefotografavo. Bet antrosios vietos diplomas tarp pelnytų apdovanojimų užima garbingą vietą. A. Kublickas prisipažino, kad Krašto apsaugos savanorių pajėgų žaidynėse iškovojo ne vieną apdovanojimą, varžydamasis šaudymo koviniu karabinu rungtyje, tačiau šis – pirmasis – pats brangiausias.

Nes tų, antrųjų žaidynių dėka, A. Kublickas ir tapo kariu savanoriu. Į žaidynes jis vyko pakviestas tuometinio Rokiškio štabo viršininko. O po žaidynių galutinai apsisprendė tapti kariu. Ir yra juo iki šiol. Tiesa, tarnyboje buvo padaręs pertrauką, bet džiaugiasi vėl grįžęs į Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios lengvosios pėstininkų kuopos gretas.

Pašnekovas prasitarė, kad tos žaidynės jam svarbios ne tik dėl laimėto apdovanojimo. Juk 1992 m. vasarą Lietuvoje dar tebebuvo svetima, Rusijos kariuomenė. Išvesta iš Lietuvos ji buvo tik 1993 m. rugpjūčio 31 d.  Šios žaidynės buvo jaunos valstybės drąsos ginti savo valstybingumą ženklas. Ir jų dalyviai tą jautė. Jie sovietinei kariuomenei rodė, kad yra čia, kad yra šios valstybės gynėjai. „Atsimenu, kaip naktį pro juos žygiavome. Gavome užduotį iššukuoti Kalnų parką, nes ten esą kažkokią merginą užpuolė. Ant gatvės kampo sovietinių karių postas buvo. Pamatę mus, išpuolė žiūrėti, kas čia dedasi. Vidury nakties, vienomis trumpikėmis“, – pasakojo A. Kublickas.

Šios žaidynės viena seniausių ir gražiausių Krašto apsaugos savanorių pajėgų tradicijų. Pirmosios žaidynės įvyko 1991 m. liepos 6-7 d. Vilniuje, kai Lietuvoje dar buvo dislokuota okupacinė sovietinė armija. Tad šios žaidynės buvo mūsų valstybės nedviprasmiškas ženklas okupantams.

Dabar žaidynės yra ne tik sporto, bet ir bendrystės šventė. Jų tikslas – siekia populiarinti kūno kultūrą ir sportą tarp karių savanorių, profesinės karo tarnybos karių, kelti jų fizinį pasirengimą bei stiprinti tarpusavio ryšius Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Ir šįsyk jos vyksta visai šalia – Kupiškyje.