Spektaklis turintiems „bosus“ (1)
Publikuota: 2017-02-23
Kategorija:
Renginiai

Kovo 3 d. dieną festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ pasirodysiantis Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia rokiškėnus stebėti Giedrės Kriaučionytės spektaklį „Bestuburiadą“. Anot režisierės, spektaklis aktualus visiems, turintiems bet kokio pobūdžio „bosus“.
Pagal vokiečių dramaturgės Ingridos Lausund pjesę sukurtame spektaklyje pasakojamos penkių ambicingų darbuotojų istorijos. Jie laukia susitikimo su vadovu ir savo darbo įvertinimo. Jų laukimas – absurdiškas, komiškas ir, deja, net tragiškas. Jiems reikia artumo ir supratimo, tačiau tam nėra tinkamų sąlygų, o ir patys jų nesukuria iš paskutiniųjų stengdamiesi sugniuždyti kolegas. Jie pasiruošę viskam: pasiryžę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, gali ištverti viską. Jie seniai nebepamena, ko laukia, kodėl laukia, ko tikisi sulaukti – jie priprato adaptuotis prie bet kokių sąlygų ir stengtis – kaip jie supranta – išgyventi.
Anot G. Kriaučionytės, „Bestuburiada“ – ne tik apie laukime paskendusius darbuotojus, tai kiekvienam žmogui artima situacija – ar jis studentas, ar mokinys: „Tai tekstas apie mus visus, turinčius „vadovą“: ar tai būtų bosas, ar dėstytojas, ar mokytojas, ar režisierius, ar teatro vadovas, ar kunigas, ar Dievas, ar tėvas, ar motina... Būtent „vadovai“ diktuoja, kokie mes turime būti. Iš esmės visuomenėje vienu metu kiekvienai asmenybei svarbų klausimą – „kas aš esu“ – pakeitė klausimas – „koks aš turiu būti, kad sulaukčiau sėkmės, tai yra – būčiau laimingas“. Mūsų sąmonę užvaldė daug psichologinių konstrukcijų, kurios mums atrodo nenuginčijama tiesa ir kurios sukurtos kapitalistinės visuomenės tam, kad grandiozinė rinkos turbina dirbtų ir suktųsi vis greičiau.“
Spektaklio „Bestuburiada“ kūrėjai užduoda aštrius ir jautrius klausimus, kurių taikinys – tiek jaunoji karta, tiek vyresni, „stažą“ turintys, o gal net ir link pensijos artėjantys... darbuotojai (ir laisvai samdomi autoriai). Kaip mes tampame tokie ambicingi, kad imame „lipti kitiems per galvas“ ir paaukojame viską vienam tikslui? Kodėl galiausiai imame bijoti laimės akimirkos? Ar iš tiesų tą akimirką, dėl kurios mes labai stengėmės ir dirbome, jaučiame laimę? Kodėl imame kaltinti save, kai esame žeminami? Kaip susirasti draugą, jei niekuo negali pasitikėti? Kas, jei tau 45-eri ir nebeatsimeni, dėl ko tiek dirbai? Kas, jei tau 25-eri ir tu jau pavargai? Ką reiškia imti ir išeiti, viską mesti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite kovo 3 d. 18.30 val. Rokiškio kultūros centre rodomame spektaklyje „Bestuburiada“.
Rekomenduojami video
„Samsonas Rally Rokiškis 2020“ atidarymo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje 2020-07-31 (video)
(0)
„Samsonas Rally Rokiškis 2020“ atidarymo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje 2020-07-31.
2020-07-31
Jau tapo tradicija, jog kiekvieną ketvirtadienį vyksta vasaronių vakarai. Šį kartą svečiuose - skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas.
2020-07-31
Jau trečius metus iš eilės liepos pabaigoje į Papiškius (Rokiškio kaimiškoji seniūnija) suvažiuoja poezijos gerbėjai. Įsitaisę ant lėtai tekančios Vyžuonos kranto, gražios gamtos apsuptyje (šalia sodybos šeimininko Egidijaus Vilimo pasodintos alyvų alėjos) v
2020-07-28
Dešimtosios „Duokiškio baladės“: „Milijonai žmonių miršta, taip ir nežinodami, kur yra Duokiškis“ (foto + video)
(0)
„Milijonai žmonių miršta, taip ir nežinodami, kur yra Duokiškis“, – tai citata iš Sauliaus Šaltenio apysakos „Duokiškis“. Tačiau Duokiškį garsina ne tik ši apysaka, bet ir „Duokiškio baladės“. Kurios ja
2020-07-28
„Šventa Ona – duonos ponia“. Ir dargi gera: ne tik šviežia duona vaišina, bet ją dar ir „smetona“ aptepa. Ir geras „gaspadorius“ jos dieną jau pjūtį arba pabaigęs, arba bebaigiąs. Deja, permainingi orai ją užvėlino: Pandėlio krašt
2020-07-28