Spektaklis turintiems „bosus“ (1)
Publikuota: 2017-02-23
Kategorija:
Renginiai

Kovo 3 d. dieną festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ pasirodysiantis Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia rokiškėnus stebėti Giedrės Kriaučionytės spektaklį „Bestuburiadą“. Anot režisierės, spektaklis aktualus visiems, turintiems bet kokio pobūdžio „bosus“.
Pagal vokiečių dramaturgės Ingridos Lausund pjesę sukurtame spektaklyje pasakojamos penkių ambicingų darbuotojų istorijos. Jie laukia susitikimo su vadovu ir savo darbo įvertinimo. Jų laukimas – absurdiškas, komiškas ir, deja, net tragiškas. Jiems reikia artumo ir supratimo, tačiau tam nėra tinkamų sąlygų, o ir patys jų nesukuria iš paskutiniųjų stengdamiesi sugniuždyti kolegas. Jie pasiruošę viskam: pasiryžę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, gali ištverti viską. Jie seniai nebepamena, ko laukia, kodėl laukia, ko tikisi sulaukti – jie priprato adaptuotis prie bet kokių sąlygų ir stengtis – kaip jie supranta – išgyventi.
Anot G. Kriaučionytės, „Bestuburiada“ – ne tik apie laukime paskendusius darbuotojus, tai kiekvienam žmogui artima situacija – ar jis studentas, ar mokinys: „Tai tekstas apie mus visus, turinčius „vadovą“: ar tai būtų bosas, ar dėstytojas, ar mokytojas, ar režisierius, ar teatro vadovas, ar kunigas, ar Dievas, ar tėvas, ar motina... Būtent „vadovai“ diktuoja, kokie mes turime būti. Iš esmės visuomenėje vienu metu kiekvienai asmenybei svarbų klausimą – „kas aš esu“ – pakeitė klausimas – „koks aš turiu būti, kad sulaukčiau sėkmės, tai yra – būčiau laimingas“. Mūsų sąmonę užvaldė daug psichologinių konstrukcijų, kurios mums atrodo nenuginčijama tiesa ir kurios sukurtos kapitalistinės visuomenės tam, kad grandiozinė rinkos turbina dirbtų ir suktųsi vis greičiau.“
Spektaklio „Bestuburiada“ kūrėjai užduoda aštrius ir jautrius klausimus, kurių taikinys – tiek jaunoji karta, tiek vyresni, „stažą“ turintys, o gal net ir link pensijos artėjantys... darbuotojai (ir laisvai samdomi autoriai). Kaip mes tampame tokie ambicingi, kad imame „lipti kitiems per galvas“ ir paaukojame viską vienam tikslui? Kodėl galiausiai imame bijoti laimės akimirkos? Ar iš tiesų tą akimirką, dėl kurios mes labai stengėmės ir dirbome, jaučiame laimę? Kodėl imame kaltinti save, kai esame žeminami? Kaip susirasti draugą, jei niekuo negali pasitikėti? Kas, jei tau 45-eri ir nebeatsimeni, dėl ko tiek dirbai? Kas, jei tau 25-eri ir tu jau pavargai? Ką reiškia imti ir išeiti, viską mesti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite kovo 3 d. 18.30 val. Rokiškio kultūros centre rodomame spektaklyje „Bestuburiada“.
Rekomenduojami video
Rugsėjo pradžioje Obeliai tampa rajono švenčių sostine. Tris dienas mieste šurmuliuoja sporto varžybos, mugės, koncertai, kapelų varžytuvės. Dvasinio peno pasiilgusiems – prasmingi susitikimai istorinėmis, kultūrinėmis temomis, knygų sutiktuvės. Obelinė – ir proga įvertin
2017-09-14
1941 m. vasarą Rokiškis, Panemunėlis, Kamajai, Obeliai, kiti rajono miestai ir miesteliai neteko kone pusės savo gyventojų. Rokiškis vis dažniau atsigręžia į savo prarastąją istoriją: vis dažniau prabylama apie žydų bendruomenės paveldą. Apie tai, kiek daug jos žmonės davė tarpukario L
2017-09-11
Orientacinės žaidynės „Nusikaltimas nežinoti 3“: dviračiai šturmavo Rokiškio miestą (nuotraukų galerija)
(0)
Rokiškio miestas tapo orientacinių žaidynių „Nusikaltimas nežinoti 3“ vieta. Net septyniolika komandų marširavo po visą miestą, ieškodamos reikalingo objekto. Jos pasitikrino savo žinias, orientacinius gebėjimus, dirbo komandoje bei suko smegenis, mėgindamos i&scaron
2017-09-10
Savaitgalį Žiobiškis šventė 340-ąjį gimtadienį. Kaip rodė aukso raidėmis scenoje išdėliotas Žiobiškio laiką skaičiuojantis laikrodis – iki vakaro miesteliui dar toli, dar tik be dvidešimt keturios: pats darbų, sumanymų, siekių dienos įkarštis.Daug graž
2017-08-28