Spektaklis turintiems „bosus“ (1)
Publikuota: 2017-02-23
Kategorija:
Renginiai

Kovo 3 d. dieną festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ pasirodysiantis Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia rokiškėnus stebėti Giedrės Kriaučionytės spektaklį „Bestuburiadą“. Anot režisierės, spektaklis aktualus visiems, turintiems bet kokio pobūdžio „bosus“.
Pagal vokiečių dramaturgės Ingridos Lausund pjesę sukurtame spektaklyje pasakojamos penkių ambicingų darbuotojų istorijos. Jie laukia susitikimo su vadovu ir savo darbo įvertinimo. Jų laukimas – absurdiškas, komiškas ir, deja, net tragiškas. Jiems reikia artumo ir supratimo, tačiau tam nėra tinkamų sąlygų, o ir patys jų nesukuria iš paskutiniųjų stengdamiesi sugniuždyti kolegas. Jie pasiruošę viskam: pasiryžę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, gali ištverti viską. Jie seniai nebepamena, ko laukia, kodėl laukia, ko tikisi sulaukti – jie priprato adaptuotis prie bet kokių sąlygų ir stengtis – kaip jie supranta – išgyventi.
Anot G. Kriaučionytės, „Bestuburiada“ – ne tik apie laukime paskendusius darbuotojus, tai kiekvienam žmogui artima situacija – ar jis studentas, ar mokinys: „Tai tekstas apie mus visus, turinčius „vadovą“: ar tai būtų bosas, ar dėstytojas, ar mokytojas, ar režisierius, ar teatro vadovas, ar kunigas, ar Dievas, ar tėvas, ar motina... Būtent „vadovai“ diktuoja, kokie mes turime būti. Iš esmės visuomenėje vienu metu kiekvienai asmenybei svarbų klausimą – „kas aš esu“ – pakeitė klausimas – „koks aš turiu būti, kad sulaukčiau sėkmės, tai yra – būčiau laimingas“. Mūsų sąmonę užvaldė daug psichologinių konstrukcijų, kurios mums atrodo nenuginčijama tiesa ir kurios sukurtos kapitalistinės visuomenės tam, kad grandiozinė rinkos turbina dirbtų ir suktųsi vis greičiau.“
Spektaklio „Bestuburiada“ kūrėjai užduoda aštrius ir jautrius klausimus, kurių taikinys – tiek jaunoji karta, tiek vyresni, „stažą“ turintys, o gal net ir link pensijos artėjantys... darbuotojai (ir laisvai samdomi autoriai). Kaip mes tampame tokie ambicingi, kad imame „lipti kitiems per galvas“ ir paaukojame viską vienam tikslui? Kodėl galiausiai imame bijoti laimės akimirkos? Ar iš tiesų tą akimirką, dėl kurios mes labai stengėmės ir dirbome, jaučiame laimę? Kodėl imame kaltinti save, kai esame žeminami? Kaip susirasti draugą, jei niekuo negali pasitikėti? Kas, jei tau 45-eri ir nebeatsimeni, dėl ko tiek dirbai? Kas, jei tau 25-eri ir tu jau pavargai? Ką reiškia imti ir išeiti, viską mesti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite kovo 3 d. 18.30 val. Rokiškio kultūros centre rodomame spektaklyje „Bestuburiada“.
Rekomenduojami video
Sausio 6 d., kai lauke spaudė šaltukas, Rokiškio krašto muziejuje vyko dailininkės profesionalės Sigitos Klemkaitės parodos „Aš, akimirka ir spalva” atidarymas. Ši paroda – išskirtinai spalvinga ir jau pavadinimas pasako, kam reikia nusitei
2017-01-09
Šiemet sausio 13-ąją Laisvės gynėjų dieną rokiškėnai minės neatlygintinai duodami kraują. Pernai savo kraują paaukojo 87 rajono gyventojai. Gausaus būrio, organizatoriai partija Tvarka ir teisingumas, tikisi sulaukti ir šiemet.
Paaukoti kraujo gali asmenys, kam jau sukako 18 me
2017-01-05
Prieš 26-rius metus Lietuva išgyveno skaudžius įvykius, kurie paliko gilius pėdsakus tiek šalies istorijoje, tiek daugelio žmonių atmintyje. Norėdami parodyti pagarbą 1991 m. sausio 13-ąją už Lietuvos laisvę žuvusiems tautiečiams, kasmet minime šią svarbią datą. Ir &scaro
2017-01-05
Ilgai lauktos gražiausios metų šventės baigėsi. Jau šį savaitgalį katalikiškasis pasaulis minės Trijų Karalių šventę. Tai šventė, kuria pasibaigia kalėdinis laikotarpis, nupuošiamos spindinčios eglės.
Šiemet Trys Karaliai aplankys Rokiškio &Sc
2017-01-04
Gruodžio 30 d. Jūžintų bendruomenės salėje atidaryta Laimutės Sipovičienės interjero lėlių, paveikslų ir papuošalų paroda „Laukiant stebuklo“.
L. Sipovičienė atvyko iš Vilniaus ir jau trečius metus gyvena Jūžintuose, kur nusipirko namą. Autorė turi lituanistės išsil
2017-01-02