Spektaklis turintiems „bosus“ (1)
Publikuota: 2017-02-23
Kategorija:
Renginiai

Kovo 3 d. dieną festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ pasirodysiantis Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia rokiškėnus stebėti Giedrės Kriaučionytės spektaklį „Bestuburiadą“. Anot režisierės, spektaklis aktualus visiems, turintiems bet kokio pobūdžio „bosus“.
Pagal vokiečių dramaturgės Ingridos Lausund pjesę sukurtame spektaklyje pasakojamos penkių ambicingų darbuotojų istorijos. Jie laukia susitikimo su vadovu ir savo darbo įvertinimo. Jų laukimas – absurdiškas, komiškas ir, deja, net tragiškas. Jiems reikia artumo ir supratimo, tačiau tam nėra tinkamų sąlygų, o ir patys jų nesukuria iš paskutiniųjų stengdamiesi sugniuždyti kolegas. Jie pasiruošę viskam: pasiryžę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, gali ištverti viską. Jie seniai nebepamena, ko laukia, kodėl laukia, ko tikisi sulaukti – jie priprato adaptuotis prie bet kokių sąlygų ir stengtis – kaip jie supranta – išgyventi.
Anot G. Kriaučionytės, „Bestuburiada“ – ne tik apie laukime paskendusius darbuotojus, tai kiekvienam žmogui artima situacija – ar jis studentas, ar mokinys: „Tai tekstas apie mus visus, turinčius „vadovą“: ar tai būtų bosas, ar dėstytojas, ar mokytojas, ar režisierius, ar teatro vadovas, ar kunigas, ar Dievas, ar tėvas, ar motina... Būtent „vadovai“ diktuoja, kokie mes turime būti. Iš esmės visuomenėje vienu metu kiekvienai asmenybei svarbų klausimą – „kas aš esu“ – pakeitė klausimas – „koks aš turiu būti, kad sulaukčiau sėkmės, tai yra – būčiau laimingas“. Mūsų sąmonę užvaldė daug psichologinių konstrukcijų, kurios mums atrodo nenuginčijama tiesa ir kurios sukurtos kapitalistinės visuomenės tam, kad grandiozinė rinkos turbina dirbtų ir suktųsi vis greičiau.“
Spektaklio „Bestuburiada“ kūrėjai užduoda aštrius ir jautrius klausimus, kurių taikinys – tiek jaunoji karta, tiek vyresni, „stažą“ turintys, o gal net ir link pensijos artėjantys... darbuotojai (ir laisvai samdomi autoriai). Kaip mes tampame tokie ambicingi, kad imame „lipti kitiems per galvas“ ir paaukojame viską vienam tikslui? Kodėl galiausiai imame bijoti laimės akimirkos? Ar iš tiesų tą akimirką, dėl kurios mes labai stengėmės ir dirbome, jaučiame laimę? Kodėl imame kaltinti save, kai esame žeminami? Kaip susirasti draugą, jei niekuo negali pasitikėti? Kas, jei tau 45-eri ir nebeatsimeni, dėl ko tiek dirbai? Kas, jei tau 25-eri ir tu jau pavargai? Ką reiškia imti ir išeiti, viską mesti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite kovo 3 d. 18.30 val. Rokiškio kultūros centre rodomame spektaklyje „Bestuburiada“.
Rekomenduojami video
ROKIŠKIUI 517
ROKIŠKIO MIESTO ŠVENTĖ
Rugsėjo 22 d.
Baltų vienybės diena ant Moškėnų piliakalnio prie Moškėnų kaimo.
18.00 val. Iškilminga ceremonija.
Miesto šventės atidarymas Nepriklausomybės aikštėje.
16.00 va
2016-09-22
Rugsėjo 18 d. rokiškėnai Aleksandras Gabšys ir Augustas Gavenavičius, kartu su kitais „Colibri cycling team“ komandos nariais iš kitų Lietuvos miestų, dalyvavo viename masiškiausių kalnų dviračių maratonų – 19. Tartu Rattamaraton. Šis maratonas tr
2016-09-22
Rugsėjo 17 d. Sartų ežere vyko „VII-ojo atviro Spiningavimas.lt“ čempionato IV-asis etapas, kuriame dalyvavo net 6 Rokiškio rajono žvejų klubų komandos, po 2 žmones valtyje: „Auksinis starkis“ klubui atstovavo 4 komandos, „Megalodono“ klubui – 2.
Pa
2016-09-22
Rokiškio miesto 517-ojo gimtadienio proga pirmą kartą Rokiškio krašto muziejuje surengta jungtinė kraštiečių fotografų kūrybos darbų paroda. Jungtinė, čia, Rokiškyje, gyvenančių ir iš Rokiškio kilusių, tačiau dėl įvairių priežasčių gimtinėje nelikusių
2016-09-22
1919-1920 m. Lietuvos savanorių karių kapų Rokiškio rajono bendrija rugsėjo mėnesį užbaigė planuotus darbus Latvijos respublikoje, sutvarkydama Subatės, Červonkos, Šventės, Ilukstės kapines, kuriose amžinojo poilsio ilsisi palaidoti žuvę už Lietuvos laisvę kariai savanoriai
2016-09-21