Spektaklis turintiems „bosus“ (1)
Publikuota: 2017-02-23
Kategorija:
Renginiai
Kovo 3 d. dieną festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ pasirodysiantis Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia rokiškėnus stebėti Giedrės Kriaučionytės spektaklį „Bestuburiadą“. Anot režisierės, spektaklis aktualus visiems, turintiems bet kokio pobūdžio „bosus“.
Pagal vokiečių dramaturgės Ingridos Lausund pjesę sukurtame spektaklyje pasakojamos penkių ambicingų darbuotojų istorijos. Jie laukia susitikimo su vadovu ir savo darbo įvertinimo. Jų laukimas – absurdiškas, komiškas ir, deja, net tragiškas. Jiems reikia artumo ir supratimo, tačiau tam nėra tinkamų sąlygų, o ir patys jų nesukuria iš paskutiniųjų stengdamiesi sugniuždyti kolegas. Jie pasiruošę viskam: pasiryžę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, gali ištverti viską. Jie seniai nebepamena, ko laukia, kodėl laukia, ko tikisi sulaukti – jie priprato adaptuotis prie bet kokių sąlygų ir stengtis – kaip jie supranta – išgyventi.
Anot G. Kriaučionytės, „Bestuburiada“ – ne tik apie laukime paskendusius darbuotojus, tai kiekvienam žmogui artima situacija – ar jis studentas, ar mokinys: „Tai tekstas apie mus visus, turinčius „vadovą“: ar tai būtų bosas, ar dėstytojas, ar mokytojas, ar režisierius, ar teatro vadovas, ar kunigas, ar Dievas, ar tėvas, ar motina... Būtent „vadovai“ diktuoja, kokie mes turime būti. Iš esmės visuomenėje vienu metu kiekvienai asmenybei svarbų klausimą – „kas aš esu“ – pakeitė klausimas – „koks aš turiu būti, kad sulaukčiau sėkmės, tai yra – būčiau laimingas“. Mūsų sąmonę užvaldė daug psichologinių konstrukcijų, kurios mums atrodo nenuginčijama tiesa ir kurios sukurtos kapitalistinės visuomenės tam, kad grandiozinė rinkos turbina dirbtų ir suktųsi vis greičiau.“
Spektaklio „Bestuburiada“ kūrėjai užduoda aštrius ir jautrius klausimus, kurių taikinys – tiek jaunoji karta, tiek vyresni, „stažą“ turintys, o gal net ir link pensijos artėjantys... darbuotojai (ir laisvai samdomi autoriai). Kaip mes tampame tokie ambicingi, kad imame „lipti kitiems per galvas“ ir paaukojame viską vienam tikslui? Kodėl galiausiai imame bijoti laimės akimirkos? Ar iš tiesų tą akimirką, dėl kurios mes labai stengėmės ir dirbome, jaučiame laimę? Kodėl imame kaltinti save, kai esame žeminami? Kaip susirasti draugą, jei niekuo negali pasitikėti? Kas, jei tau 45-eri ir nebeatsimeni, dėl ko tiek dirbai? Kas, jei tau 25-eri ir tu jau pavargai? Ką reiškia imti ir išeiti, viską mesti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite kovo 3 d. 18.30 val. Rokiškio kultūros centre rodomame spektaklyje „Bestuburiada“.
Galerija (1)
Rekomenduojami video
Tvankią liepos 13-osios popietę įvyko du rokiškėnų ilgai laukti dalykai: rajone pagaliau nušniokštė lietus ir buvo surengtas motoakrobato Aro Gibiežos namų turo pasirodymas. Puikiu fonu įspūdingiems motoakrobatų triukams tapo dangų nušviečiantys žaibai. Ir ne vienas žiūro
2021-07-15
Valstybės diena – sąlyginai nauja šventė, kuri švenčiama tris dešimtmečius. Jos tradicijos dar tik kuriamos ir valstybėje apskritai, ir mūsų rajone. Kertinis šių tradicijų akmuo, žinoma, yra „Tautiškos giesmės“ giedojimas, sujungiantis ne tik mūsų
2021-07-07
Salos gyvėja tiesiog akyse: dvaro parkas pasipuošė naujais želdynais. O miestelio ramią kasdienybę pradėjo išjudinti įvairūs renginiai. Valstybės dieną Salose buvo siūlomos ir riterių kovos, ir smagios pramogos, ir žirgų teatras.
Kaip ir dera, Valstybės dienos renginiai Salose pradė
2021-07-07
Šeštadienį, birželio 26 d., Liongino Šepkos parke, vyko jaunimo diskusijų festivalis „Rokiškis Youth Fest 2021”
Tai jau antrasis tokio pobūdžio festivalis Rokiškyje
Praėjusių metų vasarą Rokiškio jaunimo organizacijų sąjunga „Apvalus stal
2021-07-02
Savaitgalį praūžęs „Alchemikų Slėnis“ su savimi nusinešė tarp medžių skambėjusios muzikos aidą ir šviesų blyksnius, ištirpusius ryto saulėje. Ignotiškio dvare rezidavo privatus debiutinis Rokiškio elektroninės muzikos festivalis, į vieną erdvę subūręs a
2021-07-02
