Vasario 16-ąją jūžintiškiai šventė su kariais (foto + video) (12)

Vasario 14-ąją į Jūžintų skverą prie seniūnijos rinkosi miestelio gyventojai, pasipuošę ne tik Valentino dienos širdelėmis, bet ir trispalvėmis vėliavėlėmis. Tiems, kas jų neturėjo, dosniai dalino Jūžintų J. Otto-Širvydo pagrindinės mokyklos moksleiviai. Šventėje dalyvavo ir jūžintiškių bičiuliai – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios pėstininkų kuopos kariai savanoriai. Jie ne tik surengė ginklų parodą, Lietuvos, Jūžintų krašto ir jo žmonių bei ateities garbei iššovė tris salves, bet ir apdovanojo savo bendražygius – jūžintiškius, talkinusius kariuomenei įvairių pratybų metu.

Vaiko delniukas prie širdies

Švęsti Vasario 16-osios į skverą prie Jūžintų seniūnijos susirinko daug jūžintiškių. Ir patys mažiausieji, ir jų tėveliai, ir senoliai, kuriems, kad būtų patogiau, iš seniūnijos buvo atnešta kėdžių. Bene gausiausios renginio dalyvių pajėgos atžygiavo nuo Jūžintų J. Otto-Širvydo pagrindinės mokyklos pusės. Būtent jaunieji jūžintiškiai su seniūnijos kultūros specialistėmis parengė trumpą, bet gražią ir įsimenančią programą. Jos vinimi tapo, žinoma, Lietuvos himnas. Skambėjęs ne iš įrašo, o atliktas gyvai Jūžintų vaikų. Jiems ši akimirka labai svarbi: ir tie, kurie stovėjo prie mikrofonų, ir tie, kurie šventę stebėjo atokiau, „Tautišką giesmę“ giedojo pridėję delnus prie širdies. Jauniesiems jūžintiškiams pasiruošti šiai svarbiai užduočiai padėjo mokytojas Jonas Kepenis.

Po himno šventės svečiai – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios pėstininkų kuopos kariai savanoriai – iššovė tris salves: viena skirta Lietuvai, antra – Jūžintų kraštui ir jo žmonėms, o trečioji – ateičiai. Jaunimui atmintyje liks ne tik šios salvės, bet jas primins ir šovinių gilzės: vyko varžytuvės, kam teks laimė pirmam rasti vieną iš devynių gilzių.

Sveikinimo žodžiai: apie bendrumą

Jūžintų seniūnas Vytautas Stakys savo sveikinimo kalboje svarstė: „Šiandien stovėdamas mąstau apie savo tėvynę, apie mūsų tėvų, senelių gyvenimus, likimus ir jų stiprybę, mąstau apie narsiai kovojusius ir žuvusius partizanus, ištremtus ir iš ten negrįžusius mūsų kraštiečius. Mąstau apie seniūnijos žmones, apie savo vaikus ir jų ateitį. Kas mes šiandien, kaip tauta, kaip savo valstybės piliečiai? Kaip ir kam šiandien kalbėti? Kai ta Lietuva jau išsivaikščiojo ir nė nepamatėme, kur ir kada taip staigiai nutiko. Su kuo kalbėti, kaip pasakyti apie laisvės kvėpsnį? Pamestas svarbus Vilniaus dokumentas, pamesta Lietuva, paskendusi Ispanijos platybėse, Airijos statybų aikštelėse, Norvegijos pakrantėse gaudanti žuvį“, – kalbėjo seniūnas.

Rajono meras Ramūnas Godeliauskas akcentavo: „Turime puikią galimybę sustoti ir apmąstyti nuveiktus darbus, kaip ir ką darome vardan Lietuvos, turime ne tik imti, bet ir duoti, turime dalintis. Dalintis pagarba, gerais darbais, dėmesiu ne tik valstybei, bet ir vieni kitiems“.

Jūžintų kraštas – laisvės kovų liudininkas.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios pėstininkų kuopos grandinis Mantas Griškevičius kalbėjo apie tai, kad kova dėl valstybės truko dvejus metus, į kovą stojo kariai savanoriai. Jie kovojo net su trimis priešais: bermontininkais, bolševikais, vėliau – lenkais. Jūžintų kraštas taip pat pažino laisvės kovų skonį: nuo čia iki pat Dusetų driekėsi fronto su bolševikais linija. Dėka karių savanorių pasiaukojimo ir vietinių gyventojų paramos, ta kova buvo laimėta.

M. Griškevičius pabrėžė: po šimto metų į Jūžintų kraštą vėl grįžo kariai savanoriai. Tik šįkart su kitokia misija: pernai šis kraštas tapo 506-osios pėstininkų kuopos pratybų ir mokymų vieta. Mokymų, kaip ginti šį kraštą, vieta. Nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlaus rudens šio krašto miškuose aidėjo šūviai, keliais ir keliukais judėjo karinis transportas, buvo rengiamos pasalos, vykdomos įvairios užduotys. Kariai juto šio krašto žmonių pagarbą ir palaikymą. Todėl ir šis buvimas su jūžintiškiais – padėka ir pagarba už parodytą svetingumą bei pagalbą. Iškilmingai pagerbti šio krašto žmonės, daugiausia padėję kariams. „Mums svarbu žinoti, kad esame ne vieni. Kad tik susitelkime ir vienybėje esame stiprūsׅׅ“, – taip rašoma apdovanotiesiems skirtoje Vyčio apygardos 5-osios rinktinės padėkoje. Simboliška, kad apdovanotaisiais tapo dvi jūžintiškių Malevičių šeimos kartos. Už nuoširdų bendradarbiavimą padėkos įteiktos Rimai ir Gintautui Malevičiams bei Viktorijai ir Tomui Malevičiams. „Didžiuokitės, Jūžintai, kad tokius žmones turiteׅ“, – sakė Mantas Griškevičius. Padėka pagerbti ir Reginai bei Jonas Stočkai. Atsiimdamas padėką, ponas Jonas linkėjo kariams gerai tarnauti savo kraštui ir jo žmonėms.

Padėka teko ir kariams. Rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Burnickas įteikė kuopai savivaldybės ir seniūnijos padėką.

Netrūko dėmesio

O po to – metas koncertui. Ir ginklų parodai. Jaunimas mokėsi išsidažyti veidą chaki spalvos maskuojamosiais dažais. Daugiausiai žinantys apie Lietuvos kariuomenę, buvo apdovanoti vertingais kariuomenės prizais. Ir maži, ir dideli pabandė pakelti ir automatą, ir granatsvaidį, norėjo įsiamžinti su savo krašto gynėjais. O lauko virtuvėlėje jau pupsėjo gardi košė, kvepėjo arbata. Žmonės džiaugėsi gardžiomis vaišėmis, bendravo su kariais ir tarpusavyje.

Kalbinti žmonės neslėpė, kad šventė jiems smagi ir įdomi. O kareiviška košė patiko netgi jauniesiems jūžintiškiams, kurie namuose nėra košių gerbėjai.