Šventojo Tėvo vizitas: išsklaidyti mitai ir maži stebuklai (0)

Šventojo Tėvo vizitas sutelkė Lietuvą: šimtatūkstantinės tikinčiųjų minios rinkosi Vilniuje ir Kaune išgirsti Popiežiaus Pranciškaus siunčiamą žinią mūsų valstybei ir pasauliui. Šis vizitas paneigė daugybę mitų, kuriuos šiandienos visuomenė klijuoja Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje: esą religija mažai kam beįdomi, o į bažnyčią eina tik močiutės. Tačiau šimtatūkstantinėje minioje Santakos parke Kaune šmėžavo ne tik močiučių skarytės, bet ir jaunimas, kuris šio susitikimo per naktį laukė parke, jaunos šeimos su kūdikiais. Popiežiaus vizitą Lietuvai nedraugiškos valstybės ne veltui stengėsi sumenkinti: Šventasis Tėvas ne tik jautriai priėmė skaudžią mūsų valstybės ir visuomenės patirtį, bet ir siuntė žinią pasauliui apie mūsų pačių kartais maža laikomos valstybės svarbą Europai. Juk šie žodžiai girdimi toli – Vatikanas yra bene pats didžiausias diplomatijos autoritetas pasaulyje. O vietoj žadėto lietaus dangų net dukart nušvietusi vaivorykštė liudijo: Dievas siunčia žmonėms ženklus, jei tik jie moka juos pastebėti...

Susitikimui rengėsi iš anksto
Kur geriausia pajusti Šventojo Tėvo vizito dvasią? Žinoma, būryje bendraminčių, kurie kartu vyksta į susitikimą su juo. Kalbant apie religiją, nemažai pašnekovų išreiškia norą tikėti  „asmeninį Dievą“: tiki, kad egzistuoja aukštesnė, žmogui nepažini jėga, tačiau ją garbinti norėtų savaip – be bažnytinių apeigų, be įsipareigojimų. Tačiau Katalikų bažnyčia kaip tik pabrėžia bendruomenės svarbą. Susitikime su Popiežiumi ne kartą buvo cituojama teologų mintis: kas nenori melstis bendruomenėje, dažniausiai to nenori daryti ir vienumoje.
Šie susitikimai su Popiežiumi kaip tik atskleidė bendruomenės galią. Bendrumo jausmas Rokiškio piligrimus apėmė jau besirengiant šiai kelionei. Vos paskelbus Popiežiaus vizito dienotvarkę, tikintieji buvo kviečiami registruotis į juos savo parapijose. Rokiškio dekanato tikintieji buvo ganėtinai aktyvūs. Tad nenuostabu, kad įvairiose parapijose į susitikimus kvietimų prašė nemažai žmonių. Gausiausia, be abejonės, buvo didžiausios – Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato – parapijos piligrimų delegacija. Susikooperavę  su Kamajų, Salų ir Duokiškio tikinčiaisiais, į Kauną išvyko net trys pilni autobusai rokiškėnų tikinčiųjų. Kvietimai į susitikimą – visiškai nemokami. Kainavo tik kelionė. Bet ir jos kaina simbolinė – 8 Eur žmogui. Palyginti, netgi bilietas į Kauną, į vieną pusę kainuoja brangiau.
Norintieji registruotis susitikimams, tą galėjo padaryti visą vasarą savo parapijose. Buvo skelbiama, kad pirmiesiems teks pačios geriausios vietos. Rokiškio dekanato parapijų tikintieji gavo puikias vietas dalyvauti Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Kaune: kai kurie jų pravažiuojantį Šventąjį Tėvą matė iš labai arti, kiti – iš šiek tiek didesnio atstumo. Išvysti savo akimis popiežių rokiškėnai Santakos parke galėjo ne kartą: jis skyrė didelį dėmesį tikintiesiems: visus sektorius apvažiavo papamobiliu. Ir dar netgi ne po kartą. Pasak vienos iš išvykos organizatorių, Zitos Stalauskienės, už puikias vietas A1 sektoriuje piligrimai turėtų dėkoti Rokiškio dekanato dekanui Eimantui Novikui.

Rūpestis nuo pirmųjų minučių
Tam, kad spėtų į 10 val. šv. Mišias Santakos parke, rokiškėnai išvyko anksti paryčiais. Jau 2.15 val. prie Rokiškio bažnyčios išsirikiavo trys UAB „Rimvittrans“ autobusai. Pirmajame ir trečiajame – rokiškėnai, antrajame – rokiškėnai ir Kamajų, Salų bei Duokiškio piligrimai. Kad nebūtų maišaties, į autobusus piligrimai buvo sodinami pagal vardinius sąrašus.
Kiekvienas autobusas turėjo savo kelionės vadovą ir savo ženklą. Pirmojo – raudoną lentelę su Rokiškio herbu, antrojo – žalią, o trečiojo – mėlyną.
Beje, šių lentelių gamyba pareikalavo nemažo vienos iš kelionės vadovių – Zitos Stalauskienės – išradingumo. Ji pasakojo, kad gaminant šias lenteles reikėjo nemažai pasukti galvą. Juk reikėjo kokio nors ženklo, pagal kurį rokiškėnai galėtų atpažinti savuosius ir rinktis į vieną būrį atvykstant ir išvykstant iš Santakos parko. Ji nuvyko pasiklausti rajono savivaldybės specialistų, kokiais ženklais būtų galima pasinaudoti reprezentuojant Rokiškį tokiame didžiuliame renginyje. Tačiau valdininkai tik rankomis skėsčiojo – nieko tinkamo jie, pasirodo, neturi...
Turizmo informacijos centre Z. Stalauskienės akį patraukė spalvingi medžiaginiai maišeliai su Rokiškio herbu. Iš kelių spalvų ji rinkosi pačius ryškiausius, iš toli matomus. Iš jų ir pagamino lenteles su mūsų miesto ženklais. Beje, jas įvertino ir kitų miestų tikintieji: rokškėnams sekant paskui lentelę su savuoju ženklu, pavymui girdėjosi nuostabos šūksniai: „Žiūrėkit, kaip čia gerai sugalvota: miesto herbas su pavadinimu, iš toli matyti!“.
Maža to, Z. Stalauskienė tapo ir savo miesto ambasadore – ji specialiai šiai išvykai įsigijo kuprinėlę su „Rokiškio – kultūros sostinės“ simbolika.

Būtina informacija
ir patarimai
Kadangi autobusai iš Rokiškio pajudėjo labai anksti: Rokiškį jie paliko maždaug 2.30 val., o Kamajus – 3 val. ryto, kelionė vyko labai ramiai ir tyliai: nemažai maldininkų tiesiog snaudė. Iki Kauno likus kelioms dešimtims kilometrų – nuodugnus vadovės instruktažas. Kadangi autobusu pavyks privažiuoti beveik prie pat Santakos parko, tikintieji išlipimui turės pasiruošti iš anksto: kad netaptų kamščiu kitiems piligrimams, autobusui bus leista sustoti tik trims minutėms, ir per jas visi beveik 50 keleivių turės spėti išlipti. Tad daiktus, kuriuos nešis į sektorių, jie turi pasiruošti iš anksto. Tuomet – detalus supažindinimas su sektoriumi, keliais vedančiais į jį.
Galop kiekvienas piligrimas gauna savąjį kvietimą į sektorių bei lapelį su pačiais svarbiausiais duomenimis: autobuso vairuotojo ir autobuso keliautojų vadovės telefono numeriais, autobuso valstybiniais numeriais, informacija, kaip pasiekti bendrovės „Kauno autobusai“ aikštelę, kurioje stovės visi mūsų rajono tikinčiuosius atvežę autobusai. Pasiekti tą aikštelę gana paprasta – įsėsti į 5P Kauno maršrutinį autobusą ir nuo Kauno pilies važiuoti tris stoteles, iki stotelės „Kauno autobusai“. Be to, patariama maldininkams burtis į būrį ir su Rokiškio lentelėmis po šv. Mišių link autobusų keliauti kartu. Maldininkai netruko įvertinti parapijos indėlį į kelionės organizaciją. Mat planavo patys užsirašyti autobuso numerius ir kontaktinius telefonus, kad, neduok Dieve, tokioje minioje pasimetę galėtų rasti savuosius. O čia – viskas „ant lėkštutės“: tik imk ir naudokis.
O ir bendrakeleviai itin draugiški: vieni kitiems siūlė vaišintis kava ar arbata, einant prie patikros postų žiūrėjo, kad nebūtų atsilikusių nuo grupės.

Paslaugumas,
paslaugumas, paslaugumas
Gera nuotaika, bendruomeniškumas, paslaugumas vieni kitiems – tokios neįkainojamos šio vizito pamokos. Vos maždaug 5.45 pasiekus Santakos parką, į jį jau plūdo tikinčiųjų minios. Policijos pareigūnai be vargo valdė eismą. Prie perėjos susirinkus didesnei maldininkų grupelei, stabdė eismą ir praleido pėsčiuosius.
Atmintinę, ką galima neštis į susitikimą su Šventuoju Tėvu, Lietuvos policija išplatino iš anksto. Todėl patikros postai dirbo labai sklandžiai. Kiekviename jų du pareigūnai. Ant specialaus stalelio paliekami krepšiai, sulankstomos kėdutės, o asmuo turi praeiti pro tuos vartelius. Žinoma, pasitaikė ir nesklandumų: pavyzdžiui, dažnas praeidavo pro vartelius su rankinuku po pažasčia. Nors darbo pareigūnams netrūko, jie maloniai ir su šypsenomis paprašydavo suklydusįjį dar kartą pakartoti patikros procedūrą. Toliau – krepšio patikra: ar ten nėra metalinių stalo įrankių, stiklinių butelių ir kitų daiktų, kuriais galima sukelti pavojų sau ir aplinkiniams. Patikra judėjo sklandžiai ir sparčiai.
Už jos – smagus rokiškėnų susitikimas su Pandėlio, Panemunio ir Skapiškio parapijų tikinčiaisiais. O po to jau kiekvieno valia spręsti: kartu ar skyrium ieškoti kelio į A1 sektorių. Prie jo savanoriai tikrino kvietimus, dalino žurnalo „Artuma“ specialų numerį bei specialiai šioms šv. Mišioms išleistas knygeles su šv. Mišių eiga, lietuviškais ir lotyniškais jų tekstais, giesmių natomis ir žodžiais.
Į sektorių būtina patekti iki 8 val. ryto. Įveikę visas patikras, paskutinieji Rokiškio parapijos maldininkai jį pasiekė maždaug 7.15 val. O ką veikti iki 10 val.? Ogi daug ką: noritiesiems – karšta kava, galimybė nusipirkti vėliavą ar kokį suvenyrą. Užsiėmusiems vietas – galimybė klausytis krikščioniškų giesmių, tikinčiųjų liudijimų.
Nors juokauta, kad anksčiausiai atėjusieji į sektorių, galės užsiimti geriausias vietas, tačiau jokių varžytuvių už vietą prie sektoriaus bortelio nevyko. Atvirkščiai – tie, kurie pasiekė sektorių anksčiausiai ir jame praleido naktį, užsiėmė vietas gana atokiai nuo takelių, kuriais, kaip tikėtasi, pravažiuos Šventasis Tėvas.
Žmonės, nešini parapijų vėliavomis, trispalvėmis rinkosi į sektorių, statė sulankstomas kedutes, tiesė pledus. Prieš tai mandagiai paklausę aplinkinių, ar čia įsitaisę neužstos jiems vaizdo į ekraną ar akies kampučiu matomą specialioje scenoje už altoriaus Popiežiui Pranciškui paruoštą krėslą. Čia nieko nestebina, jei visiškai nepažįstamas žmogus pasiūlys karštos kavos iš savojo termoso, išties sumuštinį.
Sektoriuje tikintieji – iš įvairių parapijų. Šalia – jiezniškiai su savo parapijos vėliava, tolėliau – Vilniaus lenkiškos parapijos tikintieji. Netoli akį tamsiai mėlynomis uniformomis traukė Karinių jūrų pajėgų karių būrelis. Šalia įsitaisė karininkai su šeimomis. Nors tokiam renginiui būtų daug patogesnė Sausumos pajėgų lauko uniforma, karininkai pagarbą renginiui demonstruoja pasidabinę paradinėmis uniformomis. Visai šalia – jaunimo pulkelis: jie jau spėjo dalyvauti Popiežiaus Pranciškaus susitikime su jaunimu Vilniuje, ir dabar atvyko dar kartą jį pamatyti Kaune. Prie jų linksmos grupės kūrėsi jauna šeima su dviem vaikais, iš kurių vienas – kūdikis. Jaunimo, jaunų šeimų su vaikais šiame sektoriuje labai daug. Nors neįgaliesiems buvo skirtas atskiras sektorius visai prie pat scenos, tačiau ir A1 sektoriuje buvo nemažai tikinčiųjų, atvykusių neįgaliųjų vežimėliais. Aplinkiniai stengėsi jiems kuo galėdami patarnauti.
Netoli jų – tikintieji, pasidabinę Lenkijos vėliavos spalvomis. Šalia jų – porelė rusų su savosios valstybės vėliava. Tolėliau plevėsavo gedulo kaspinu perrišta Izraelio vėliava: rugsėjo 23-ąją minima Lietuvos žydų genocido diena.

Rožinio malda
O veikti iki Šventojo Tėvo atvykimo tikrai yra ką: tikintieji gali čia pat atlikti išpažintį: jų paslaugoms po kiekvienu didžiuliu televizijos ekranu laukia kunigų grupelės.
Čia pat baltais kryžiais žaliame fone pažymėtos greitosios pagalbos medikų darbo vietos: jie pasirengę padėti sunegalavusiems žmonėms.
Minioje gausu savanorių, pasirengusių atsakyti į bet kokį klausimą, padėti. Čia pat patruliuoja policijos pareigūnai.
Belaukiant  Šventojo Tėvo, tikintieji kviečiami bendrai Rožinio maldai. Šviesos slėpinio paslaptis lydi Popiežiaus apmąstymai, Švč. Mergelės Marijos paveikslų įvairiose Lietuvos šventovėse nuotraukos. Į sceną kalbėti Rožinio maldą kviečiami visų šalies vyskupijų atstovai. O paskutiniąją paslaptį į sceną kalbėti pakviesti žmonės, kurių darbas – tarnystė aplinkiniams: policijos pareigūnai ir kariai.
Po Rožinio maldos – metas giesmių repeticijoms. Ir vėl visus jungia bendruomeniškumo dėmuo: kad galėtum giedoti, turi girdėti ne tik save, bet ir aplinkinius.
Ir minia kartu su didžiuliu, net 300 choristų choru mokosi giedoti. Daugelis studijuoja lotyniškų maldų tekstus, vis dairydamiesi į laikrodžius, kada gi ateis ta stebuklinga dešimtoji valanda ir į Santakos parką atvyks Šventasis Tėvas.
Renginio vedėjai skelbė, kad jis jau pravažiavo Kaišiadoris, vėliau – Žiežmarius, o paskui – jau važiuoja Kauno Savanorių prospektu.
Renginio savanoriai kviečia tikinčiuosius grįžti į savuosius sektorius, kad būtų laisvi takai, kuriais pravažiuos Popiežius. Visi klauso be atsikalbinėjimų.
Netgi pasirodžius papamobiliui jokios grūsties: atvirkščiai, vėl kaimynai vieni kitiems rodo, kur važiuoja Popiežius, žmonės moja jam vėliavomis, mojuoja rankomis. Šimtatūkstantinė minia per akimirką pašoka ant kojų, sveikindama jį. O progų savo akimis, o ne ekrane išvysti Šventąjį Tėvą išties daug: jo papamobilis ne kartą suko takeliais tarp sektorių, kad kuo daugiau tikinčiųjų galėtų jį pamatyti, gauti jo palaiminimą.
„Rokiškio Sirenos“ reportažo apie Rokiškio piligrimų kelionę į susitikimą su Šventuoju Tėvu tęsinys – penktadienio numeryje.