Vilniaus rokiškėnų klubo dvidešimtmetis – proga pakalbėti apie įvairialypę veiklą (2)

Rokiškio krašto garbės pilietis Algis Narutis, pastarąjį dešimtmetį stovintis prie Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ vairo, neslepia: dvidešimtmetį švenčiantis klubas turi kuo didžiuotis. Ir ne tik jaukiais kraštiečių vakarais, kuriuose skalsu kalbos apie gimtinę. Bet ir novatoriškomis idėjomis, kurios klubo dėka pasiekia rajono visuomenę: nuo verslo skatinimo, įspūdingų kultūrinių renginių iki paramos ir pagalbos mūsų kariuomenei, šviečiamosios misijos informacinio karo akivaizdoje.

Į klubo pinkles
įviliojo žemietis
Algis Narutis – žinomas verslininkas, aktyvus šaulys, Lietuvos gynybinius pajėgumus padedančių stiprinti nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos aktyvus narys. Jis – ir susitikimų su užsienio valstybių verslininkais organizatorius, ir aktyvus rajone vykstančių kariuomenės pratybų dalyvis, ir rajono miestelių švenčių svečias. Jis Vilniaus rokiškėnų klubui „Pragiedruliai“ vadovauja jau dešimtmetį, ir kaip pats sako, dairosi pamainos.
O kaip jis pats atėjo į kraštiečių klubą? Ir ne paprastai atėjo, o, pasirodo, tiesiai į vadovo kėdę… Dėl to „kaltas“, kaip juokauja ponas Algis, jo bičiulis ir žemietis istorikas Venantas Mačiekus. Abudu jie kilę iš Žiobiškio krašto, ir kaip tikras žiobiškėnas žiobiškėnui, ponas Venantas pasiūlė jam užsukti į klubo renginį. A. Narutis atėjo. Tame susirinkime buvo apie 20-30 žmonių. Tik jo bičiulio tarp jų nebuvo. „Įviliojo mane į pinkles ir… paliko“, – juokiasi ponas Algis.
O pinklės spęstos ne veltui: ant nosies buvo klubo dešimtmečio jubiliejus, tačiau mirus ankstesniam vadovui, maždaug metus klubas vertėsi be lyderio. Tad ponas Algį susirinkusieji matė kaip galimą klubo pretendentą jį pakeisti. „Neslėpsiu, iš pradžių kračiausi tokių pareigų. Kaip gi taip? Jau pačiame pirmame susitikime ir iš karto pasiūlymas tapti vadovu? Ne, aš taip negaliu“, – pirmąsias vadovavimo dienas prisiminė ponas Algis. Klubo nariai įkalbėjo jį būti klubo lyderiu bent iki jo dešimtmečio šventės. Taip ir prasidėjo aktyvi A. Naručio veikla gimtojo krašto labui.

Norėtų telkti ir jaunimą
Netrukus po to, kai ponas Algis stojo prie klubo vairo, „Pragiedruliaiׅ“ pakeitė namus: iš Geologijos instituto persikraustė į Vilniaus karininkų ramovę. Ši vieta, kaip matysite iš tolesnio pasakojimo, idealiai tinka vysti vienai iš labai svarbių klubo veiklos krypčių – paramai Lietuvos kariuomenei.
Patogioje vietoje įsikūręs klubas turi puikias erdves susirinkimams ir renginiams. Itin aktyvi ir matoma jo veikla. A. Narutis suskaičiavo, kad bent kartą per metus į kokį nors renginį ateina per 180 kraštiečių, o vidutinis bet kokio klubo renginio dalyvių skaičius dažniausiai viršija 50-80 žmonių.
Klubo vienas svarbiausių prioritetų – telkti ne tik sėkmingą karjerą mokslo, kultūros ar verslo srityse padariusius kraštiečius, bet ir jaunimą. „Turime galvos skausmą, kaip į klubą prisikviesti jaunuosius rokiškėnus. Mes net su psichologais konsultavomės, kaip pritraukti daugiau jaunų žmonių. Jų pastebėjimas toks: savo šaknimis, gimtuoju kraštu žmogus labiau ima domėtis perkopęs 40-metį. O kur dar virtualaus bendravimo prioritetas prieš gyvus susitikimus? Tokia jaunimo gyvenimo realybė.  Tačiau mes laukiame kiekvieno rokiškėno: studento, dirbančiojo“, – sako pašnekovas.
Šis siekis atsispindi net klubo tarybos sudėtyje: siekiama, kad jauni žmonės joje sudarytų maždaug pusę narių. Kaip sako pašnekovas, klubas atviras naujoms mintims, idėjoms, iniciatyvoms. Ir pats vadovas neslepia: kitos kadencijos siekti nebeketina ir sausį planuoja užleisti savo pareigas naujam klubo lyderiui. „Reikia naujų idėjų, naujų žmonių su savo matymu, su savo ryšių ratu“, – sako A. Narutis.

Svarbiausia – bendravimas
Kas buria sostinės rokiškėnus draugėn? Kaip sako A. Narutis, visų pirma – bendravimas. Galimybė pasidalinti žiniomis, prisiminimais apie savąjį kraštą, sutikti žemiečių. Pakalbėti apie tai, kas širdžiai brangu ir miela – apie Rokiškį. Juolab, kad ir klubo politika tokia: kiekviename renginyje pasikviesti svečių iš Rokiškio. Kad dar tvirčiau būtų juntamas ryšys su savuoju kraštu, nebūtų atitolta nuo gimtojo miesto, jo gyvenimo aktualijų.
Tokį tamprų ryšį su gimtine palaikyti leidžia ir nuolatinės klubo narių išvykos į renginius Rokiškyje, į miestelių, parapijų, bendruomenių šventes.

Daugiau duoda, nei ima
Klubo „Pragiedruliai“ nariams Rokiškis: ne tik malonių prisiminimų ir gražių švenčių vieta. Kraštiečiai nori pasidalinti ir savo talentais, žiniomis, gebėjimais su savuoju miestu. „Norime to ar nenorime, tačiau daugelis mūsų kraštiečių, kurie pasiekė mokslo, kultūros, profesinių aukštumų, tą padarė sostinėje. Todėl mūsų kraštui yra puikios galimybės išnaudoti jų intelektualinį potencialą, įgytus ryšius“, – sako A. Narutis.
Viena iš svarbių sričių – istorinio ir kultūrinio paveldo puoselėjimas. Lapkričio-gruodžio mėnesiais turėtų dienos šviesą išvysti Venanto Mačiekaus knyga, skirta Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai. Ir tai tik viena iš daugelio jo parengtų knygų apie mūsų kraštą.
Jau rengiama spaudai 200-250 puslapių Juozo Rudoko knyga apie vieną žymiausių tarpukario mūsų krašto asmenybių – ministerį pirmininką Juozą Tūbelį. Kaip sako ponas Algis, jau sklaidęs knygos rankraštį, tai – ne įprastinė biografija, o išsami žymaus kraštiečio veiklos, jo ekonominių, socialinių reformų analizė. Šiai knygai renkamos lėšos, kaip sakė A. Narutis, reiktų apie 2,5 tūkst. Eur, tad prie šio kilnaus tikslo raginami prisidėti visi geros valios žmonės.
Kraštiečių sukauptos vertingų leidinių, dokumentų, paveikslų kolekcijos turtina mūsų krašto bibliotekas ir muziejus.
Kraštiečiai puoselėja ir naujausiųjų laikų savojo krašto istoriją. Kasmet Sausio 13-ąją jie vykdo malonią misiją pasveikinti gydytoją Valerijų Ostapenką, dėjusį didžiules pastangas gelbstint Alvydo Matulkos gyvybę.
Sausio 13-ajai atminti surengtame tradiciniame bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ „Pragiedrulių“ klubo entuziastai prie finišo su Rokiškio vėliava pasitiko mūsų rajo no bėgikus: moksleivius, šaulius, karius savanorius, sporto entuziastus. Jiems surengė smagią popietę Vilniaus įgulos karininkų ramovėje su maloniais pašnekesiais prie arbatos bei įspūdingą ekskursiją.

Dar viena įdomi iniciatyva „Pragiedrulių nariams gimė šiemet, Žalgirio mūšio vietoje. Nuvažiavę į jo metinių minėjimą, rokiškėnai nustebo, kaip negausiai šioje didžiulėje šventėje atstovaujama Lietuva: nė vieno oficialaus asmens, o ir svečių – vos pora autobusų jaunųjų šaulių ir istorijos entuziastų. Kelioms visuomeninėms organizacijoms kilo mintis mūšio vietoje palikti ir lietuvišką ženklą – specialų paminklinį akmenį.  O į Žalgirio mūšio minėjimo metines klubas norėtų pakviesti ir rajono jaunuosius šaulius, šiandieninius šalies gynėjus, aktyvia patriotine ir visuomenine veikla garsėjančios Rokiškyje veikiančios Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios kuopos karius savanorius.
O kur dar prasmingi kultūriniai renginiai? Jų būta daug ir įvairių. Vienas šilčiausių ir gražiausių A. Naručio prisiminimų – nepaprastai jaukūs poezijos ir klasikinės muzikos vakarai, su kuriais aktorius Ferdinandas Jakšys, operos solistė Jolanta Stumbrienė bei vakaro vedėjas, obelietis Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovas Donatas Smalinskas lankė visus rajono miestelius. Jaukiose jų erdvėse – nuo dvarų iki bažnyčių – skleidėsi poezijos ir klasikinės muzikos grožis.
Kaip prasitarė A. Narutis, ir ateityje klubas planuoja panašius renginius. Ir į juos būtinai žadama įtraukti Rokiškio rajono menininkus: kad dar tvirčiau kilmė ir šaknys sujungtų Rokiškio ir Vilniaus žmones…
Nemažai kraštiečių aktyviai domisi ir Rokiškio – Lietuvos kultūros sostinės renginiais, teikia įdomių pasiūlymų, platina žinią apie gimtąjį miestą. Be to, vystosi labai įdomi iniciatyva Rokiškio – Lietuvos kultūros sostinės žinią skleisti bendradarbiaujant su kultūros pasaulyje labai įtakingais žmonėmis. Tokių kultūros pasaulio autoritetų svarus žodis galėtų daug ką paskatinti aplankyti mūsų rajono istorinio paveldo vietas, įdomius kultūrinius renginius.
Kadangi „Pragiedrulių“ klubas – visuomeninė organizacija, išlaikoma jos narių ir rėmėjų lėšomis, ji negali paremti dvarų ar bažnyčių, kitų paveldo objektų remonto. Tačiau visada gali talkinti šiems kilniems tikslams savo žiniomis, darbais, ryšiais.
 
Ekonominei iniciatyvai –
maža dėmesio
Vilniaus rokiškėnai žinomi ne tik kultūros ir meno sferose. Jų gretose netrūksta ir sėkmingų verslininkų. Tad pernai „Pragiedrulių“ žmonės suorganizavo Lenkijos ir Rokiškio rajono verslininkų susitikimą. Susipažinti su mūsų rajonu ir jo verslo galimybėmis atvyko trys dešimtys solidžių kaimyninės valstybės verslo įmonių vadovų. O pabendrauti su jais panoro… berods septyni rajono verslininkai…

Paskaitoms – didžiulė sėkmė
Dar viena itin matoma „Pragiedrulių“ veiklos sritis – patriotizmas ir parama Lietuvos kariuomenei. Bendradarbiavimas su kariuomene – graži rokiškėnų veiklos tradicija. Juk ne veltui rokiškėnų klubo namai – Vilniaus įgulos karininkų ramovė. Susiklostė labai gražus ir prasmingas bendravimas su ramovės viršininku Romu Žibu, jo pavaduotoju Gaudentu Aukštikalniu.  Bendradarbiavimas labai prasmingas: taip stiprinami visuomenės ir kariuomenės ryšiai.
Ir ši draugystė atneša įspūdingų vaisių. Dar daug kas iki šiol prisimena įspūdingas pulkininko leitenanto Lino Idzelio paskaitas rajono mokyklose. Sausakimšose salėse vos tilpo visi norintieji. Už itin sėkmingą šių paskaitų rengimą A. Narutis dėkingas rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjui Aurimui Laužadžiui bei tuometiniam rajono vicemerui Egidijui Vilimui. Pasak pašnekovo, būtent jie padėjo suformuoti itin patogų ir lankstų paskaitų grafiką.
Ar rokiškėnai ir ateityje gali tikėtis tokių įspūdingų paskaitų? „Žinoma“, – sako A. Narutis. Ir priduria, kad sėkmingo rokiškėnų, ukmergiškių, molėtiškių, zarasiškių kraštiečių klubų dėka šios įspūdingos paskaitos pasiekė didžiulę keturių rajonų auditoriją.
„Pragiedrulių“ vadovo dėmesys kariuomenei – nuolatinis. Rokiškėnų klubas „Pragiedruliai“ yra NOKT –  nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos šalies gynybiniams pajėgumams stiprinti narys. Organizacija ryškiai matoma įvairiuose visuomenės ir kariuomenės renginiuose. O pats A. Narutis daug dėmesio skiria paramai Lietuvos kariuomenei, palaiko Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios kuopos veiklą, jai talkino ne vieneriose pratybose.
„Rokiškio Sirenos“ inform.

***

PER KLUBO 20-MEČIUI SKIRTĄ RENGINĮ
VILNIAUS ROKIŠKĖNŲ KLUBAS „PRAGIEDRULIAI“
KVIEČIA PRISIDĖTI PRIE KNYGOS APIE JUOZĄ TŪBELĮ IŠLEIDIMO

1918-1940 m. Lietuvos Respublika pasiekė didžiulę pažangą visose gyvenimo srityse. Tą lėmė ir tai, kad jos Vyriausybei beveik 10 metų išmintingai vadovavo Juozas Tūbelis, gimęs ir užaugęs Rokiškio krašte, tapęs pačiu įžymiausiu rokiškėnu. Jis sėkmingai organizavo mūsų gerokai atsilikusio žemės ūkio modernizavimą, maisto pramonės kūrimą tuščioje vietoje, sugalvojo ir įgyvendino savitą, labai efektyviai veikusią valstybinio-kooperatinio kapitalizmo ekonominę santvarką. Jos dėka išaugo valstybės eksportas, bendrosios pajamos, o tai leido plėtoti švietimą, kultūrą, pagerinti miesto ir kaimo žmonių gyvenimo sąlygas.
Todėl J. Tūbelio indėlis stiprinant mūsų valstybę, matyt, net didesnis už A. Smetonos, apie kurio gyvenimą ir veiklą jau išleista apie 10 knygų. J. Tūbelio nuopelnai iki šiol mūsų visuomenei labai mažai žinomi, galima sakyti užmiršti, istorikų tinkamai netyrinėti, neaprašyti. Kartu ir žymi, svarbi mūsų istorijos dalis lieka „baltąja dėme". Tai yra blogai dar ir todėl, kad J.Tūbelio naudoti valstybės ekonomikos valdymo, jo vadybos metodai, ypatybės ir šiandieną, manau, yra verti dėmesio, galėtų būti pavyzdžiu mūsų valstybininkams ir verslininkams.
Jau turėdamas pakankamą tokios literatūros rengimo patyrimą, keletą metų tyrinėjęs J. Tūbelio veiklą, esu parengęs spaudai maždaug 250 psl. knygos apie jo nuveiktus darbus rankraštį. Tekstas paremtas rimta ano meto periodikos, archyvų dokumentų analize ir galėtų būti išleistas dar šiemet.
Autorius Jonas Rudokas