Žiogų ir poezijos šventė Papiškiuose (foto) (0)

Liepos pievose

Skamba linksmosios

Žiogelių dainos... 

Iš tikrųjų susirinkę savaitgalį Papiškiuose (Rokiškio kaimiškoji seniūnija) ant Vyžuonos upės kranto galėjome klausytis ir čirpiančių žiogų dainų, ir poezijos posmų. Čia penktąjį kartą vyko poezijos skaitymai ,,Pasiklausykime žiogų Papiškiuose, kad išgirstume vieni kitus“. Ir tikrai buvo ko paklausyti. Tradiciškai šventė prasidėjo nuo šio straipsnio autorės Jolantos Augulienės eilėraščio ,,Mano Papiškiai“, kurį, anot vienos dalyvės, drąsiai galima vadinti šio kaimo himnu.

Sodybos, kur vyko šventė, šeimininkas Egidijus Vilimas ne tik pasveikino visus susirinkusius dalyvius, pasidžiaugė, kad sulaukė daug bendraminčių, su kuriais gera pabūti, bet ir pastebėjo, jog šiais globalizacijos laikais labai svarbu, kad yra nepamirštamas gimtasis žodis, kad atsiranda žmonių, kurie kuria ir savo kūryba dalijasi su kitais.

Originaliomis dovanomis – savo išaugintomis česnakų puokštėmis – E. Vilimas apdovanojo šiais metais savo poezijos knygas išleidusias Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus nares Gražiną Pitrėnienę, Danutę Mažeikienę ir Jolantą Augulienę. Puokštė buvo paruošta ir Jolantai Juodinytei, kuri taip pat šiemet išleido savo pirmąją poezijos knygą, bet, deja, negalėjo dalyvauti šventėje. Tačiau jos eilėraštis nuskambėjo, nes būtent šios poetės eiles apie kaimą perskaitė E. Vilimas.

Netrukus turi pasirodyti net dvi Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus narės Irenos Varnienės knygos. O šventės metu Irena pasirinko eilėraštį savo gimtinę bei esė apie joje gyvenusį žinomą Lietuvos poetą Antaną Vienažindį.

Kaip ir kiekvienais metais nebuvo užmirštas nė vienas mylintis poeziją: tie, kas kuria, dalijosi savo kūryba, kiti skaitė patinkančių poetų eiles. Kai kas prisiminė tai, kas buvo išmokta mokykloje, kai kas pasidžiaugė, kad atrado naują poetą, kurio eilėraščiais ir dalijosi. Smagu, kad šventėje dalyvavo ir jaunų žmonių. Visus sužavėjo Ugnės, Girmantės ir Dovydo skaitytos eilės. Net ir nustojus skambėti poezijos posmams žmonės nesiskubino skirstytis. Visi mėgavosi nuostabiu saulėtu oru, buvimu gamtoje, pasivaikščiojo po alyvų alėją. Kai kas svajojo supdamasis sūpynėse, kai kas žiūrėdamas į plaukiančią Vyžuoną. Kalbos netilo dar ilgai, nes susirinko bendraminčiai, kuriuos vienija poezija.   

Jolanta Augulienė