Interviu su seniūnu: šių metų mažoji kultūros sostinė, kurioje darbą randa tik nedaugelis (9)

Tęsdami straipsnių ciklą, supažindinsime su Panemunėlio seniūne. Tiek, kiek tai leidžia galimybės. Panemunėlio seniūnija Rokiškio rajono savivaldybės tinklalapyje pristatoma taip: ji yra vakarinėje Rokiškio rajono dalyje. Ribojasi su Kazliškio, Rokiškio kaimiškąja bei Kamajų seniūnijomis ir Kupiškio rajono Skapiškio seniūnija. Panemunėlio kraštas apima dviejų skirtingomis kryptimis tekančių upių aukštupius: į šiaurės vakarus sruvenančio Nemunėlio ir už Šetekšnių kaimo ryžtingai į pietus pasukančios Šetekšnos. Gamta nepašykštėjo Panemunėlio apylinkėms įvairovės. Nors vyrauja plokščios ir nuolaidžios nenuotakios lygumos, tačiau jose vinguriuoja dvi didesnės upės – Nemunėlis ir Šetekšna su intakais, yra trys natūralūs ežerai – Alsetos, Sietuviškis ir nedidelis ežerėlis prie Panemunių kaimo. Seniūnija užima 141 km² plotą. Yra 47 kaimai, didesnieji iš jų: Panemunėlio geležinkelio stotis, Panemunėlio miestelis, Augustinavos, Šetekšnų, Bajoriškių, Roblių, Skirų ir Jurkupių kaimai. Seniūnijos gyventojų skaičių galime sužinoti tik 2011 metų duomenimis - 1 289. Žinoma, dabar jų turėtų būti žymiai mažiau. Panemunėlio seniūnė – Dalia Dubenčiukienė. Įdomu, kaip sekasi jai spręsti šios seniūnijos gyventojų bėdas.

- Kada pradėjote dirbti Panemunėlio seniūnijos seniūne?

-Dirbti pradėjau 2016 m. rugpjūčio 16 d. Laimėjau konkursą, kuriame buvome dviese, su dabartine Kazliškio seniūne Justina Kazanavičiene.

- Ką veikėte iki tol?

- Dirbau Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kupiškio seniūnijos vyresniąja specialiste. Esu Kupiškyje gimus, augus ir ten gyvenu dabar.

- Kokia situacija buvo seniūnijoje, kai pradėjote dirbti (finansinė situacija, pagrindinės problemos, žmonių nuotaikos ir pan.)?

- Apie žmonių nuotaikas man buvo sunku spręsti, kadangi tuo metu Panemunėlyje nepažinojau nei vieno žmogaus - man tai buvo naujas ir nepažįstamas kraštas. Finansinė situacija seniūnijoje buvo vidutiniška, lėšų iki metų pabaigos nepritrūko.

- Kokie Jums buvo 2021 metai?

- Finansinė seniūnijos padėtis buvo gera. Pavyko pagerinti seniūnijai priklausančių kelių būklę, nusipirkome naujos technikos, darbo priemonių. Deja, buvo sudėtingas laikotarpis dėl pandeminės situacijos, kaip ir visoje šalyje.

- Kaip galėtumėte apibūdinti savo seniūnijos žmones? Kas jiems būdinga (socialinė padėtis, užsiėmimai, užimtumas ir pan.)?

- Seniūnijos gyventojai geranoriški, nuoširdūs, paslaugūs. Daugelis aktyviai dalyvauja kultūriniame seniūnijos gyvenime. Gaila, tačiau seniūnijoje didelė bedarbystė. Seniūnijos teritorijoje darbą surasti sudėtinga. Dalis žmonių vyksta į darbus Rokiškio mieste. Bendruomenė sensta. Išvykusių mokytis jaunų žmonių mažai grįžta į gimtąjį kraštą.

- Kokios pagrindinės problemos yra dabar, kurias sprendžia seniūnija?

- Matau, kad atėjo pavasaris, o keliai išplauti, prastos būklės, todėl turėsime juos tvarkyti. Daugiausia bėdų trijuose keliuose: Šetekšnos – Valaitiškis, Baltakarčiai – Viliai, Panemunėlis – Panemunėlio geležinkelio stotis. Anksčiau kelias nuo vieno Panemunėlio iki kito niekada nebuvo apsemtas, o dabar - upė. Valaitiškio kelias pravažiuojamas, kelią Baltakarčiai - Vilai uždarėme ir šį pavasarį, netrukus, tvarkysime. Papildomo dėmesio reikalauja karo pabėgėlių apgyvendinimas mūsų seniūnijoje. Ne pati seniūnija, bet savivaldybė bendrauja su daugiafunkciu centru, kur bus apgyvendinti pabėgėliai. Mes, seniūnijos darbuotojai, padedame ūkiniai dalykais – sunešame lovas, kitus baldus ir panašiai. Bedarbystė mums yra problema ne pirmus metus.  Bėda ta, kad susisiekimas su miestu nėra geras, Rokiškis toli. Nuosavo transporto ilgalaikiai bedarbiai nelabai turi. Tokių žmonių atlyginimas paprastai būna nedidelis, todėl žmonėms nebeapsimoka važinėti į Rokiškį. Panemunėlyje įsidarbinti galimybės yra tik seniūnijoje bei mokykloje – daugiafunkciame centre, bet ir mokykla nuo kitų mokslo metų bus uždaryta, liks tik daugiafunkcis centras. Yra verslo įmonė - UAB „Ramundas“, gaminanti medienos padėklus, dar keletas žmonių sezono metu įsidarbina pas ūkininkus. Visi kiti - gauna socialines pašalpas ir atidirbinėja seniūnijoje. Požiūris į atidirbimą už pašalpą yra skirtingas. Reikia padirbėti 90 valandų per ketvirtį. Kiek begautum pašalpos, valandos vienodos. Mes neverčiame žmonių dirbti. Ar atsisakiusiems dirbti už pašalpą bus skiriamos išmokos, sprendžia savivaldybės Socialinės paramos skyrius.

- Kokių turite sunkumų?

- Sunkumai, kaip ir kiekviename darbe, atsiranda ir vėl išnyksta. Mes stengiamės problemas spręsti. Norėtume gauti daugiau darbininkų viešiesiems darbams. Sunku pasakyti ir tai, ar būsime aprūpinti darbo priemonėmis, detalėmis, reikalingomis tokiems darbams.

- Kuo galėtumėte pasidžiaugti?

- Galiu pasidžiaugti darbščiu seniūnijos kolektyvu, atsakingais specialistais ir puikiais darbininkais. Gerus ir šiltus santykius palaikome su bendruomenėmis ir seniūnaičiais. Su jais kartu sprendžiame iškylančias problemas. Šiemet esame kultūros sostinė. Asociacija „Panemunėlio kraštas“ inicijavo renginius, visi bendrai jiems ruošiamės.

- Kaip tvarkomasi su dažna provincijos problema – duobėtais bei pažliugusiais, sunkiai pravažiuojamais keliais?

- Kaip ir kiekvienai seniūnijai, kiekvienais metais skiriamos lėšos kelių priežiūrai. Keliai profiliuojami, žvyruojami, nuolat greideriuojami. Stengiamės, kiek galime pagal turimas lėšas ir galimybes palaikyti kuo geresnę kelių būklę.

- Kokie artimiausia Jūsų planai darbuose?

- Kaip ir paprastai, vyks įprastiniai, kasdieniai darbai. Po žiemos dalis kelių labai prastos būklės - išplauti polaidžio vandens ir sugadinti, pradėsime juos žvyruoti, profiliuoti, tvarkyti pakeles, prasidės viešųjų erdvių priežiūra bei kiti panašūs darbai. Šiemet Panemunėlis tapo mažąja kultūros sostine, todėl jau dabar prisidedame prie renginių organizavimo ir kitų paruošiamųjų darbų.

- Ką veikiate po darbo (Jūsų pomėgiai, hobiai, šeima)?

- Mėgstu megzti (paprastai mezgu sau, vaikams bei anūkei), skaitau psichologinę bei grožinę literatūrą. Mėgstu poilsį leisti aktyviai, tai pasportuoju, sveiku gyvenimo būdu domiuosi. Labai mėgstu keliauti, aplankyti šalis, kuriose dar nebuvau. Dar nebuvo tokios kelionės, kurios neišliktų atminty. Nemažai keliavau po Europą. Egipte esu buvusi visuose jo kurortuose. Labai patiko Sakartvelas - ten buvau du kartus ir dar trečią planuoju. Labai patinka Graikija, ypač jos salos. Savo hobiu galėčiau pavadinti ir dainavimą. Savo, kaip seniūnės, ataskaitiniame susirinkime visada padarau šiokį tokį koncertą.

Kaip matote, Panemunėlio seniūnei veiklos netrūksta – tiek darbe, tiek šeimos fronte. Netvarkingi keliai – visų kaimiškųjų seniūnijų bėda. Kad nuvykti iki Panemunėlio yra gana sudėtinga teko ir asmeniškai įsitikinti. Vykstančiame į Rokiškį autobuse važiavo žmogus, kuris norėjo patekti į Panemunėlį. Pasirodo, tokios stotelės, tenka išlipti kitame kaime, p[o to du kilometrus klampoti kaimo keliais. Norėdamas pasiekti kaimą, esantį už Panemunėlio, šis žmogus vėlgi turėjo ieškoti asmeninio transporto. Visą kelią žmogus burbėjo, kokie prasti keliai Panemunėlyje ir kaip sudėtinga iki jo nusigauti autobusu...

Apie seniūnijos problemas bei džiaugsmus žadame domėtis dar ne kartą.