Teigiami pokyčiai švietimo sistemoje. Ar neliko klaustukų? (6)

Lietuvos švietimo sistemoje – vėl nauja reforma. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui pateikė švietimo įstatymo pataisas. Siekiant stiprinti skaidrumą įstaigose, įvesti griežtesnę vertinimo sistemą, norintiems eiti šias pareigas įvedama švietimo įstaigų vadovų rotacija. Ir rajono meras Antanas Vagonis, ir mero pavaduotojas Egidijus Vilimas reformai pritaria, tačiau teigia, kad neaiškumų dar tikrai yra.

Aštrėjant konkurencijai kils vadovų kartelė

Rajono vicemeras E. Vilimas įžvelgė nemažai pozityvių niuansų siūlomoje reformoje. „Pirmiausia tai puiki galimybė vadovams po 5-erių metų pasitikrinti savo kompetencijas viešajame konkurse. Tokiu būdu atsiranda konkurencija, kuri skatina nesustoti vietoje, tobulėti. Sudaromos galimybės ne tik vadovams, jų pavaduotojams, bet ir kitiems specialistams gilinti profesines žinias ir tuo pačiu kelti kvalifikaciją ne tik siaurose srityse, bet ir turėti teisinių, vadybos ir kitokių reikalingų žinių, norint užimti vadovaujamą postą. Konkursui turi būti pristatoma parengta 5-erių metų darbo programa su tikslais, užmojais, kurie numatomi įgyvendinti per vadovavimo įstaigai laikotarpį“, - kalbėjo vicemeras ir pabrėžė, kad dar vienas svarbus akcentas – tėvų galimybė dalyvauti komisijoje renkant vadovą.

Meras A. Vagonis baiminosi, jog yra atvejų, kai nerandama tinkamų kandidatų eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Esant rotacijai ir nepaliekant galimybės į pareigas pretenduoti pasibaigus 5-erių metų kadencijai, pritraukti žmones, norinčius eiti šias pareigas, bus sudėtinga. „Galbūt didžiuosiuose miestuose tai įmanoma, tačiau kas norėtų 5-eriems metams išvykti dirbti į miestelį, o pasibaigus sutarčiai vėl ieškoti darbo ar keltis į kitą miestą. Norint įgyvendinti šią reformą būtina leisti buvusiems vadovams vėl dalyvauti konkurse, susiplanuoti aiškius ateinančios kadencijos darbus. Galbūt kito kandidato darbų sąrašas bus kur kas pažangesnis, tad senajam teks labiau pasistengti norint išsaugoti darbo vietą ir neužmigti ant laurų tobulinant darbo įgūdžius. Esant tik „dirbtinei“ kaitai – ji pasmerkta žlugti. Vienareikšmiškai – įvedus kadencijas, privalo būti suteikta galimybė vadovams dalyvauti konkurse ir tęsti pradėtus darbus“, - teigė meras.

„Nematau priežasčių, kodėl mokyklos vadovai negalėtų vėl dalyvauti viešajame konkurse. Įstatymai neriboja kadencijų skaičiaus, išskyrus išimtinius, konkrečius atvejus. Su panašia situacija susidūrėme ir renkant sveikatos įstaigų vadovus. Teismai išaiškino, jog šioms pareigoms eiti kadencijos neturi būti ribojamas. Manau, tai galima pritaikyti ir švietimo įstaigų vadovams. Tačiau, bet kokiu atveju, buvusiems vadovams turi būti užtikrinamos ir socialinės garantijos. Jiems turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti kituose konkursuose į tas pačias įstaigos vadovo ar kitas pareigas. Amžini vadovai kartais laikosi įsikibę pozicijų, nustoja veikti, siekti, domėtis ir tobulinti įgūdžius bei keistis. Juk tai atsakingos pareigos – darbas su vaikais. Kaita įneštų pokyčių ir sujudintų įsivyravusią stagnaciją. Pakeitus darbo vietą, tikėtina, atsiskleidžia daugiau žmogaus teigiamų savybių, naujų gebėjimų ir kūrybinių galimybių. Mokslininkai keičia požiūrį į vyraujantį pastovumą gyvenime. Tiek mokiniams, nuolatos keičiantiems aplinkas, tiek mokytojams ir įstaigų vadovams aplinkų kaita yra rekomenduojama. Tik tokiu atveju skatinama lyderystė ir ugdosi įvairios žmogaus savybės, gelbstinčios gyvenimiškose situacijose. Informaciją ir žinias šiandien galima greitai susirasti kad ir interneto pagalba, todėl reikia atsižvelgti į kompleksinę visumą“, - dėstė E. Vilimas.

Į vadovaujančias pareigas neturint reikiamų kompetencijų?

Dar vienas aspektas – kvalifikaciniai vadovų reikalavimai, kurie, kaip bebūtų paradoksalu, ne tik, kad paliekami nepakitę, bet toliau mažinami. „Tai kelia nerimą, ar į konkursą ateis ir įstaigai vadovaus tikrai aukštos kvalifikacijos žmogus. Inicijavau švietimo įstaigų vadovų metinį pokalbį. Tai nėra vadovų vertinimo sistemos dalis, tačiau siekis yra padėti tobulėti ir suderinti įstaigų tikslus su rajono strategija ir siekiais“, - kalbėjo A. Vagonis. Pasak vicemero, nuo sausio 1 d. sumažinti ir taip minimalūs reikalavimai kompetencijos įvertinimui. Vertinimą atlieka nešališki ekspertai. „Pasitikrinant savo kompetencijas, minimalus balas turėtų siekti bent 3. Šiandien, nors ir gavus 1 balą, galima toliau dalyvauti konkurse. Tačiau problema yra tame, ar tokie žmonės gali eiti vadovaujamas pareigas ir pateikti savo programas, planuoti darbus 5-mečiui į priekį?“, - retoriškai klausė E. Vilimas.

Dar daugiau autonomijos švietimo įstaigoms

„Kiekviena valdžia ateidama dirbti deklaruoja, kad savivaldai bus skiriama daugiau teisių. Šiandien matome, kad švietimo atžvilgiu savivaldybės pozicijos yra mažinamos“, - teigė A. Vagonis. Pasak E. Vilimo, pataisose numatyta, jog atrankos komisijoje, kuri spręstų kandidatų tinkamumo į švietimo įtaigos vadovo postą, savivaldybė turės tik vieną atstovą. „Manau, kad mažinti savivaldybės atsakomybę nėra pats geriausias sprendimas. 1/3 komisijos narių turėtų sudaryti Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, kitą tokią pačią dalį – savivaldybės atstovai ir likusią – mokyklų bendruomenių, tėvų, socialinių partnerių atstovai“, - antrino E. Vilimas.

Kas slepiasi už prailgintų mokslo metų?

Meras skeptiškai vertino norą prailginti mokiniams mokslo metus. „Tai gana skubotas sprendimas ir pareiškimas neatlikus jokių moksliniais įrodymais paremtų tyrimų ir negavus reikiamų išvadų. Juk svarbiausia atsižvelgti į laikotarpį, kurio metu mokiniai geriausiai įsisavina informaciją, žinias. Produktyviausias laikas – šaltasis sezonas. Prailginti mokslo metus vasarą siekiant, kad mokiniai toliau tradiciškai „kaltų“ teoriją – visiškas nesusipratimas. Tuomet geriausia pradėti mokslo metus rugpjūčio 20 d., kuomet visi bus tinkamai pailsėję, pasiilgę mokyklos, bendraklasių. Kyla klausimas, ar šiuo metu nėra sprendžiamos vaikų užimtumo problemos. Jeigu taip, tai prailgintas laikotarpis turėtų būti skirtas vaikų stovykloms, išvykoms, žaidimams ir užduotims, kurių metu galima pasitikrinti per metus sukauptas žinias ir tuo pačiu užpildyti jų spragas. Šiuo klausimu turi būti diskutuojama. Šiuo metu atrodo, kad mes mažiausiai dėmesio kreipiame į mokinių interesus. Kaip iš tikrųjų vaikams yra geriau? Žinios mokiniams sukuria didžiulę pridėtinę vertę. Tėvai taip pat suinteresuoti, kad jų vaikai gautų kuo geresnį išsilavinimą. Švietimo įstaigos vadovai visada laukiami išsakyti savo nuomones ar tiesiog padiskutuoti“, - poziciją išsakė A. Vagonis.

Mokiniams – per daug atostogų?

„Manyčiau, kad mokiniai turi per daug atostogų metų eigoje. Klausimas, ar reikalingos rudens atostogus vos įsibėgėjus mokslo metams? Reikia atsižvelgti į laikotarpį, kuris mokiniams yra pats darbingiausias. Kuo daugiau mokiniai turi atostogų, tuo sunkiau ir ilgiau užtrunka vėl įsivažiuoti į darbą. Grįžę iš atostogų mokytojai turi pabendrauti su mokiniais, aptarti, ką jie nuveikė, sužinojo per tą laiką. Tikrai nėra taip, kad vos tik mokiniams grįžus į suolus, mokytojai darbą tęs lyg niekur nieko. Įvadinės pamokos – taip pat mokymosi, tarpusavio bendravimo dalis“, - dažnų mokinių atostogų problemą kėlė E. Vilimas. Prailginus mokslo metus birželio mėnesį, pasak rajono vicemero, turi būti sudarytos atitinkamos sąlygos mokytis. Taip pat atsižvelgiama į oro temperatūrą ir klasių atitikimą higienos normoms. „Šiuo metu mokyklos neturi įsigiję net kondicionierių. Tad apie kokį ilginimą vasaros metu gali būti kalbama?“, - svarstė mero pavaduotojas.

Prailgintas mokslo metų tikslas – daugiau praktinių užsiėmimų

„Vien tik ilginant mokslo metus, neatsižvelgiant į ugdymo turinį – tai visiškai neracionalus sprendimas. Prailgintos dienos turi būti skiriamos ne teorijos mokymuisi, tačiau kūrybiniams užsiėmimams, praktikos atlikimui, teorinių žinių pritaikymui laboratoriniuose darbuose. Būtent šioms sritims skiriamas mažiausias dėmesys. Pagrindinis mokinių vertinimas – egzaminai. Atliekant bendrųjų gebėjimų testus, kuriuos sprendžiant reikia pasitelkti sisteminį mąstymą, mūsų rajonas pasiekimais lenkia šalies vidurkį, tačiau bendras testų rezultatas nedžiugina. Mokinių tikslas – tyrinėti, atrasti ir tokiu būdu augti. Švietimo įstaigų tikslas – ugdyti kompleksiškai mąstantį, tyrinėjantį ir ieškantį sprendimų žmogų. To galima pasiekti tik skatinant ir suteikiant kūrybinę laisvę. Į diskusiją turi būti įtraukti ir tėvai, kurie išdėstytų savo norus ir lūkesčius – ar vaikams trūksta užimtumo, ar žinių“, - dėstė E. Vilimas.

Darbo užmokestis skatins kokybiškiau dirbti

Bėgant metams mokinių suinteresuotumas, noras eiti į mokyklą mažėja. Tuo metu, kai 6-7 klasėje mokiniams turi būti skiriamas didžiausias dėmesys, jie nebėra sudominti, praranda motyvaciją ir žingeidumą. „Šiuo metu numatytas minimalus kiekis laboratorinių darbų. Darbo užmokestis priklauso nuo kintančio pamokų skaičiaus. Įvedus etatinio mokytojų darbo apmokėjimo mokestį ši situacija turėtų pasikeisti. Atlyginimą sudarytų pastovioji ir kintamoji dalis. Kiekvienų metų pabaigoje mokytojai galėtų pasitikrinti, ar per metus įvykdė numatytus kriterijus ir kiek jų pavyko įgyvendinti. Tokiu būdu darbo užmokestis būtų vienas iš motyvų stengtis, tobulėti ir dėstyti ne tik teoriją, tačiau dar labiau į mokymosi procesą integruoti praktinius užsiėmimus, taip lavinant bendruosius gebėjimus. Tuo pačiu atsiras ir stabilumas – bus skaičiuojamas atlyginimas ir mokama už kiekvieną konkretų padarytą darbą“, - apie planuojamą keisti apmokėjimo sistemą kalbėjo vicemeras Egidijus Vilimas. 

Užsakymo nr. 0483