Juodupė tapo rajono žiemos pramogų sostine (foto) (1)

Savaitgalį juodupėnus ir miestelio svečius džiugino tradicinė Žiemos šventė. Kaip ir dera ledo ritulio tradicijomis garsėjančiam miesteliui, šios sporto šakos akcentų buvo daugiausia. Šventės „vinimi“ tapo draugiškos rungtynės tarp šeimininkų ir Rokiškio „Fenikso“ komandos.

Poledinė žūklė
buvo neitin sėkminga
Pirmoji Žiemos šventės rungtis – poledinės žūklės varžybos. Juodupės tvenkinyje savo žvejybos įgūdžius pademonstruoti ir sėkmę išbandyti panoro negausus būrelis žvejų. Deja, varžytuvės jiems tapo nemenku iššūkiu, mat žuvys kategoriškai atsisakė kibti. Ir, kaip juokavo varžytuvių dalyviai, netgi nugalėtojo laimikis buvo greičiau simbolinis, priskirtinas kategorijai „katino džiaugsmas“.
Antroji rungtis – 3x3 ledo ritulio varžytuvės. Jose galėjo dalyvauti visi norintieji, susibūrę į nedidelę komandą. Tokių komandų užsiregistravo trys. Įdomu, kad pačiūžas iš sandėliuko išsitraukė ne tik vaikinai, bet ir merginos.
Daug smagių emocijų sukėlė ir figūrinio vairavimo rungtis.
Žiūrovai šaltą dieną žiemos pramogomis džiaugėsi nerizikuodami susirgti: juos šildė šauliška košė ir arbata. O tiems, kurie išdrįso varžytis įdomiose ir išradingose rungtyse, atiteko apdovanojimai.

Ledo ritulio šventė
Paklausti juodupėną, ar šis moka čiuožti pačiūžomis, yra maždaug tas pats, kaip kurio kito miestelio gyventoją paklausti, ar šis moka... vaikščioti. Mat Juodupėje šios sporto šakos tradicijos jau bebaigia skaičiuoti šeštąją dešimtį. Čia ledo ritulio patirties tikriausiai turi visi vyrai: nuo jaunimėlio iki žilagalvių senelių. Būtent jų grupelė prieš rungtynes šelmiškai erzino bičiulį, buvusį ilgametį „Nemuno“ komandos vartininką, ar šis ir šiandien stosiąs į vartus ginti miestelio garbės. Žilagalviai vyrai prisiminė tuos laikus, kai norėdami išeiti į aikštelę, karpė senus čiužinius ir iš jų konstravo  žaidimui reikalingas apsaugas.
Čia pat ir paaugliai. Vienas vaikinukas į rungtynes netgi atsinešė savąją lazdą. Šalia jaunimėlio – mamos su vežimėliais. Akivaizdu, kad taip prie mėgiamo žaidimo pratina jaunąją kartą. O ir šaunios Juodupės močiutės, pulkeliais apspitusios areną, visai nenusiteikę ramiai stovėti: po įvarčio jos pasirengę, kaip ir dauguma sirgalių, trinktelti į aikštelės bortą, rangindamos savuosius žaidėjus.
Tiesa, žiūrovų gretos šįkart kiek retesnės, nei paprastai būna Juodupėje per ledo ritulio rungtynes. Mat susidubliavo dvejos varžybos: ledo ritulio Juodupėje ir autokroso Bajorų trasoje. Ten taip pat būta Juodupės ledo ritulio akcentų – iš tų varžybų pastebėtas riedantis garsusis geltonas „moskvičiukas“ su Juodupės ledo ritulio klubo simbolika.
Pasidabinę savo spalvomis
Kaip juokauja juodupėnai, šiame miestelyje sirgti ne už Juodupės komandą būtų šiek tiek rizikinga. Mat sirgalių minioje dominuoja geltonai-juoda Juodupės klubo atributika: kepuraitės, šalikėliai, striukės. Sirgaliams tai puiki proga iš spintos ištraukti kruopščiai saugomas puošmenas.
Nors Juodupės sirgalių gretos kelis kartus didesnės nei palaikančiųjų Rokiškį, tačiau pastarųjų į „tikrąjį tikėjimą“ niekas kumščiais atversti neketina. Atvirkščiai, žiūrovai labai draugiški. Netgi pralaimint Juodupės komandai, vienas senyvas buvęs ledo ritulio žaidėjas, šypsodamasis sakė: „Koks skirtumas tas rezultatas. Svarbu šventė, svarbu galimybė pasidžiaugti žaidimu“. Ir netgi aršesnis žaidėjų susidūrimas aikštelėje palydimas plojimais, prisimenant seną patarlę „ledo ritulys be peštynių yra dailusis čiuožimas“.

Permainingos rungtynės
O aikštėje komandos džiugino įdomiu žaidimu. Štai pirmajame kėlinyje akivaizdžiai dominavo šeimininkai. Įpusėjus pirmajam kėliniui – greita kontrataka ir ritulys jau spurda rokiškėnų vartų tinkle. Netrukus, po gražios kombinacijos, ir antrasis įvartis. O štai antrasis kėlinys jau visiškai kitoks: savo persvarą aikštelėje rokiškėnai įtvirtino trimis įvarčiais ir persvėrė rezultatą. Ketvirtojo kėlinio pradžia irgi nieko gero nežadėjo: ritulys vėl atsidūrė juodupėnų vartuose. O rungtynių laikas nenumaldomai tiksi. Ir štai besibaigiant trečiajam kėliniui už pražangas net du rokiškėnai atsidūrė ant baudos suolelio. Kiekybinę persvarą juodupėnai išnaudojo ir sumažino skirtumą iki minimalaus. Netrukus į aikštelę iščiuožė vienas nubaustųjų ir kiekybinė juodupėnų persvara tapo nebe tokia akivaizdi. Tačiau ir jos pakako įmušti išlyginamąjį įvartį. Teisėjas vis dažniau žvilgčiojo į laikrodį, laukdamas, kol pasibaigs paskutinės rungtynių sekundės. O rokiškėnai nesnaudė – surengė ataką ir juodupėnams dovanojo įvartį tiesiai „į drabužinę“. Ir juodupėnai žaidėjai, ir sirgaliai viltingai žvelgė į arbitrą, energingai mojuojantį rankomis: įvartis neįskaitytas, nes įmuštas jau rungtynėms pasibaigus. „Įvartis pelnytas penkios sekundės po rungtynių pabaigos“, – arbitro verdiktą paaiškino rungtynių komentatorius.
O po susitikimo lyg vyšnaitė ant torto ledo ritulio baudinių – bulitų serija. Čia savo meistriškumą demonstravo ir vartininkai, ir aikštės žaidėjai. Minimalia persvara bulitų seriją laimėjo juodupėnai.

Ledas traukia
Nors  Žiemos šventė baigėsi, tačiau žiemos pramogos džiugina juodupėnus. Ypatingas miestelio pasididžiavimas – ledo aikštelė, rūpestingai prižiūrima ledo ritulio entuziastų. Ji iki pat atlydžio džiugins miestelio žmones: čia smagiai praleisti laisvalaikį skuba ne tik ledo ritulio mėgėjai, bet ir šeimos, jaunimas: juk čiuožti juodupėnai išmoksta maždaug tuo pat metu, kaip ir vaikščioti.